Darbo kodekso 56 straipsnis: Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva

Darbo santykiai – tai dinamiška sritis, kurioje susikerta darbuotojo ir darbdavio interesai. Kartais šie interesai išsiskiria настолько, kad viena iš šalių nusprendžia nutraukti darbo sutartį. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) numato įvairius darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Vienas dažniausiai praktikoje pasitaikančių ir darbuotojams aktualiausių būdų išeiti iš darbo yra numatytas DK 56 straipsnyje – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių.

Šis straipsnis suteikia darbuotojui fundamentalią teisę laisvai pasirinkti savo darbo vietą ir nutraukti esamą darbo sutartį, net jei tam nėra objektyvių, svarbiomis pripažįstamų priežasčių, tokių kaip liga, šeiminės aplinkybės ar darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (kurie būtų pagrindas nutraukti sutartį pagal DK 55 straipsnį). Tai yra laisvo apsisprendimo teisės išraiška darbo santykiuose, leidžianti darbuotojui ieškoti geresnių karjeros galimybių, keisti profesinę sritį ar tiesiog nuspręsti pailsėti.

Nors DK 56 straipsnis įtvirtina darbuotojo teisę išeiti iš darbo palyginti laisvai, jis taip pat nustato tam tikras procedūras ir terminus, kurių privaloma laikytis, siekiant užtikrinti sklandų darbo santykių pabaigą ir apsaugoti abiejų šalių – tiek darbuotojo, tiek darbdavio – interesus. Todėl išsamus šio straipsnio nuostatų supratimas yra būtinas kiekvienam darbo rinkos dalyviui.

DK 56 straipsnio taikymo sritis: Kam galioja ši tvarka?

Svarbu pabrėžti, kad DK 56 straipsnyje numatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka taikoma tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms darbo sutartims. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar darbuotojas buvo įdarbintas konkrečiam laikotarpiui, projektui, ar jo darbo sutartis neturėjo nustatytos pabaigos datos, jis vis tiek turi teisę pasinaudoti DK 56 straipsniu ir nutraukti darbo santykius savo iniciatyva, laikydamasis nustatytų įspėjimo terminų.

Ankstesnėje Darbo kodekso redakcijoje (galiojusioje iki 2017 m. liepos 1 d.) galimybės nutraukti terminuotą darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių buvo ribotos arba jų išvis nebuvo, priklausomai nuo sutarties trukmės. Dabartinis reguliavimas yra liberalesnis ir suteikia daugiau lankstumo darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

Taigi, nepriklausomai nuo sutarties rūšies, darbuotojas, nusprendęs išeiti iš darbo savo noru ir neturintis svarbių priežasčių (pagal DK 55 str. sampratą), turėtų vadovautis būtent DK 56 straipsnio nuostatomis.

Įspėjimo terminai – kada ir kiek laiko reikia įspėti darbdavį?

Vienas esminių DK 56 straipsnio elementų yra įspėjimo terminas. Tai laikotarpis, per kurį darbuotojas, pateikęs prašymą išeiti iš darbo, dar privalo eiti savo pareigas, o darbdavys turi laiko rasti pamainą ir sutvarkyti visus su atleidimu susijusius formalumus.

Standartinis įspėjimo terminas, numatytas DK 56 straipsnio 1 dalyje, yra 20 kalendorinių dienų. Šis terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai darbdavys gauna darbuotojo rašytinį pareiškimą apie darbo sutarties nutraukimą.

Pavyzdžiui, jei darbuotojas įteikia prašymą gegužės 10 dieną, dvidešimties dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo gegužės 11 dienos, o paskutinė darbo diena būtų gegužės 30 diena (įskaitant savaitgalius ir šventines dienas, nes terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis).

Tačiau įstatymas numato ir išimtis, kai taikomas trumpesnis įspėjimo terminas:

• 5 darbo dienų įspėjimo terminas taikomas, jei darbo sutartį nutraukia darbuotojas, kuris jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna.
• 5 darbo dienų įspėjimo terminas taip pat taikomas darbuotojui, kuriam nustatytas neįgalumas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą arba kuris augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiais išimtiniais atvejais terminas skaičiuojamas darbo dienomis, o ne kalendorinėmis.

Be įstatyme numatytų terminų, Darbo kodeksas taip pat leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl kitokio įspėjimo termino arba išvis jo netaikyti. Tai reiškia, kad jei abi šalys sutinka, darbuotojas gali išeiti iš darbo anksčiau nei sueis standartinis 20 dienų (ar sutrumpintas 5 darbo dienų) terminas, arba netgi tą pačią dieną, kai pateikiamas prašymas. Toks susitarimas turėtų būti aiškiai išreikštas, geriausia – raštu, pavyzdžiui, darbdaviui užrašant rezoliuciją ant darbuotojo prašymo: „Sutinku atleisti nuo X datos“.

Taip pat įspėjimo terminas gali būti pratęstas, jei darbuotojas įspėjimo laikotarpiu suserga arba gauna teisę į tikslines atostogas (pvz., nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros). Tokiu atveju darbo sutartis negali būti nutraukta anksčiau, nei pasibaigia laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpis, nebent darbuotojas pats prašo nutraukti sutartį anksčiau.

Kaip teisingai įteikti prašymą išeiti iš darbo?

DK 56 straipsnis aiškiai nurodo, kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti išreikšta raštu. Tai reiškia, kad žodinis pareiškimas apie norą išeiti iš darbo neturi teisinės galios ir negali būti laikomas oficialiu įspėjimu.

Prašyme turėtų būti aiškiai nurodyta:

• Darbuotojo vardas, pavardė, pareigos.
• Darbdavio (įmonės, įstaigos) pavadinimas, vadovo vardas, pavardė (arba asmuo, kuriam adresuojamas prašymas).
• Aiškiai išreikštas noras nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį.
• Pageidaujama atleidimo data (atsižvelgiant į įspėjimo terminą, nebent prašoma darbdavio sutikimo atleisti anksčiau).
• Prašymo surašymo data ir darbuotojo parašas.

Nors įstatymas nereikalauja nurodyti priežasčių, kodėl nutraukiama sutartis pagal šį straipsnį, darbuotojas savo nuožiūra gali tai padaryti.

Svarbu ne tik surašyti prašymą, bet ir užtikrinti, kad jis oficialiai pasiektų darbdavį ar jo įgaliotą asmenį. Galimi įteikimo būdai:

1. Įteikimas asmeniškai: Prašymas įteikiamas tiesiogiai darbdaviui ar jo atstovui (pvz., personalo skyriaus darbuotojui, administratoriui). Rekomenduojama pasilikti prašymo kopiją su gavimo data ir gavusio asmens parašu arba paprašyti užregistruoti prašymą gaunamų dokumentų registre.
2. Siuntimas registruotu paštu: Tai patikimas būdas, ypač jei nėra galimybės įteikti asmeniškai arba norima turėti oficialų įrodymą apie išsiuntimą ir gavimą. Įspėjimo terminas tokiu atveju pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai darbdavys faktiškai gauna laišką.
3. Elektroninėmis priemonėmis: Prašymą galima pateikti ir elektroniniu paštu ar per kitas informacines sistemas, jei darbo sutartyje ar vidinėse tvarkose yra numatyta tokia galimybė ir užtikrinamas gavimo fakto patvirtinimas bei teksto autentiškumas (pvz., pasirašius elektroniniu parašu).

Tinkamas prašymo įforminimas ir įteikimas padeda išvengti galimų ginčų dėl įspėjimo termino pradžios ir teisėtumo.

Ar galima atšaukti prašymą išeiti iš darbo?

Kartais darbuotojas, pateikęs prašymą išeiti iš darbo, persigalvoja. DK 56 straipsnio 3 dalis numato tokią galimybę, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos.

Pavyzdžiui, jei prašymas įteiktas pirmadienį, jį atšaukti galima iki trečiadienio vakaro (imtinai).

Vėliau (t.y., praėjus trims darbo dienoms nuo prašymo pateikimo) darbuotojas gali atšaukti savo pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Jei darbdavys nesutinka, darbo sutartis bus nutraukta suėjus įspėjimo terminui, net jei darbuotojas persigalvojo.

Svarbi išimtis: darbuotojas negali atšaukti pareiškimo (net ir per pirmas tris darbo dienas), jei darbdavys jau yra sudaręs darbo sutartį su kitu asmeniu į atleidžiamo darbuotojo vietą ir apie tai raštu informavo atleidžiamą darbuotoją. Ši nuostata skirta apsaugoti darbdavio interesus ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

Prašymas atšaukti pareiškimą taip pat turėtų būti pateikiamas raštu.

Kas nutinka nesilaikant įspėjimo termino?

Įspėjimo termino laikymasis yra darbuotojo pareiga. Jei darbuotojas, pateikęs prašymą pagal DK 56 straipsnį, nutraukia darbą nepasibaigus įspėjimo terminui ir neturėdamas darbdavio sutikimo išeiti anksčiau, darbdavys gali tai traktuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pagal DK 58 str. 3 d. 1 p. – neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties) ir atleisti darbuotoją kitu pagrindu, kas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojo reputacijai.

Be to, DK 56 straipsnio 5 dalis numato, kad darbuotojas, neįspėjęs darbdavio arba nesilaikęs nustatyto įspėjimo termino, privalo darbdaviui sumokėti kompensaciją. Šios kompensacijos dydis yra lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už įspėjimo termino laikotarpį arba jo likusią dalį.

Tačiau svarbu paminėti, kad ši kompensacija nėra automatiška. Darbdavys, norėdamas ją gauti, turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją arba teismą ir įrodyti, kad dėl darbuotojo veiksmų (išėjimo nesilaikant termino) jis patyrė konkrečios žalos. Praktikoje darbdaviams retai pavyksta prisiteisti šią kompensaciją, nes įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbuotojo išėjimo anksčiau laiko ir patirtos žalos yra sudėtinga.

Nepaisant to, darbuotojams primygtinai rekomenduojama laikytis nustatytų įspėjimo terminų arba gauti aiškų raštišką darbdavio sutikimą išeiti anksčiau, kad būtų išvengta bet kokių galimų ginčų ir finansinių reikalavimų.

Darbo sutarties nutraukimo diena ir galutinis atsiskaitymas

Paskutinė darbo diena yra ta diena, kai baigiasi įspėjimo terminas (arba kita šalių sutarta data). Būtent šią dieną oficialiai nutrūksta darbo santykiai.

Darbo kodekso 146 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo paskutinę darbo dieną. Tai reiškia, kad darbuotojui turi būti išmokėta:

• Darbo užmokestis už dirbtą laiką iki atleidimo dienos (imtinai).
• Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (jei tokių yra). Skaičiuojamos visos sukauptos nepanaudotos atostogų dienos už visą darbo laikotarpį.
• Kitos darbuotojui priklausančios išmokos (pvz., priedai, premijos, jei jos buvo numatytos ir uždirbtos).

Jei paskutinę darbo dieną su darbuotoju neatsiskaitoma ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius (DK 147 str. 2 d.).

Paskutinę darbo dieną darbdavys taip pat privalo tinkamai įforminti atleidimą (išleisti įsakymą, padaryti įrašus reikiamuose dokumentuose) ir, darbuotojui pageidaujant, pateikti jam reikalingus dokumentus, susijusius su darbo santykiais (pvz., pažymą apie darbą).

DK 56 straipsnis vs. Kiti atleidimo pagrindai

Svarbu suprasti, kuo DK 56 straipsnis skiriasi nuo kitų dažniau pasitaikančių darbo sutarties nutraukimo pagrindų:

• DK 55 straipsnis (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių): Šiuo atveju darbuotojas taip pat inicijuoja sutarties nutraukimą, bet dėl priežasčių, kurias įstatymas pripažįsta svarbiomis (pvz., liga, prastova, darbdavio įsipareigojimų nevykdymas). Esminiai skirtumai:
  • Reikalinga svarbi priežastis.
  • Įspėjimo terminas yra trumpesnis – 5 darbo dienos (arba išvis netaikomas tam tikrais atvejais).
  • Priklauso išeitinė išmoka (paprastai 1 arba 2 VDU dydžio, priklausomai nuo išdirbto laiko).
• DK 57 straipsnis (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės): Čia iniciatyva kyla iš darbdavio dėl objektyvių priežasčių (pvz., pareigybės naikinimas, reorganizacija, darbuotojo sveikatos būklė). Skirtumai nuo DK 56 str.:
  • Iniciatyva – darbdavio.
  • Ilgesni įspėjimo terminai (nuo 1 mėn., ilginami tam tikroms darbuotojų grupėms).
  • Privaloma išmokėti išeitinę išmoką (nuo 0,5 iki 2 VDU, priklausomai nuo išdirbto laiko) ir papildomą išmoką iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (jei darbuotojas dirbo ilgiau nei 5 metus).
• DK 58 straipsnis (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės): Darbdavys atleidžia darbuotoją dėl jo padaryto darbo pareigų pažeidimo (paprasto ar šiurkštaus). Skirtumai:
  • Iniciatyva – darbdavio, dėl darbuotojo kaltės.
  • Paprastai netaikomi įspėjimo terminai (išskyrus tam tikrus atvejus).
  • Išeitinė išmoka nemokama.
• DK 59 straipsnis (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia): Leidžia darbdaviui atleisti darbuotoją be konkrečios priežasties, tačiau su ilgesniu įspėjimo terminu (3 darbo dienos) ir didesne išeitine išmoka (ne mažesne kaip 6 VDU). Šis pagrindas taikomas retai dėl didelių kaštų darbdaviui.
• DK 60 straipsnis (Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu): Darbuotojas ir darbdavys laisva valia susitaria dėl sutarties nutraukimo sąlygų (datos, išeitinės išmokos dydžio ir kt.). Tai lanksčiausias būdas, tačiau reikalaujantis abiejų šalių sutarimo.

Taigi, pagrindinis DK 56 straipsnio bruožas – darbuotojo iniciatyva nutraukti sutartį be svarbios priežasties ir be teisės į išeitinę išmoką, laikantis nustatytų įspėjimo terminų.

Praktiniai aspektai ir dažniausiai pasitaikančios situacijos

Nors DK 56 straipsnio nuostatos atrodo aiškios, praktikoje kartais kyla neaiškumų ar ginčų. Štai keletas dažniau pasitaikančių situacijų ir patarimų:

• Ginčai dėl įspėjimo termino pradžios: Kyla, jei neaišku, kada darbdavys gavo prašymą. Todėl svarbu turėti įrodymą apie įteikimo datą (antspauda ant kopijos, registruoto laiško įteikimo kvitas).
• Nesutarimai dėl sutrumpinto termino taikymo: Jei darbuotojas mano turįs teisę į 5 darbo dienų terminą (pvz., dėl neįgalumo ar vaiko auginimo), jis turėtų kartu su prašymu pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
• Darbdavio nenoras priimti prašymo: Jei darbdavys atsisako priimti prašymą, reikėtų jį siųsti registruotu paštu arba įteikti dalyvaujant liudytojams.
• Spaudimas atšaukti prašymą: Darbuotojas turi teisę laisvai apsispręsti. Jei darbdavys daro spaudimą atšaukti prašymą, tai gali būti laikoma netinkamu elgesiu.
• Neaiškumai dėl galutinio atsiskaitymo: Prieš pasirašant dokumentus apie atsiskaitymą, darbuotojui reikėtų atidžiai pasitikrinti, ar išmokėtos visos priklausančios sumos, ypač kompensacija už nepanaudotas atostogas.
• Darbo priemonės ir dokumentai: Paskutinę darbo dieną darbuotojas privalo grąžinti visas jam patikėtas darbo priemones (kompiuterį, telefoną, automobilį ir kt.), o darbdavys – atiduoti darbuotojo dokumentus (pvz., medicininę knygelę, jei buvo pateikta).

Išeitinė išmoka – ar priklauso pagal DK 56 straipsnį?

Tai vienas dažniausių klausimų. Atsakymas yra aiškus: nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį (darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių), išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso. Įstatymas nenumato tokios prievolės darbdaviui šiuo konkrečiu atleidimo pagrindu.

Išeitinė išmoka yra kompensacinio pobūdžio išmoka, skirta sušvelninti neigiamas pasekmes darbuotojui, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl jo kaltės ar iniciatyvos (pvz., pagal DK 57 str.) arba dėl svarbių priežasčių (DK 55 str.). Kadangi pagal DK 56 straipsnį darbuotojas išeina savo noru, be svarbių priežasčių, preziumuojama, kad jis pats prisiima su išėjimu susijusias pasekmes.

Žinoma, darbdavys savo iniciatyva arba pagal kolektyvinę sutartį gali nuspręsti išmokėti tam tikrą išmoką ir šiuo atveju, tačiau tai nėra jo pareiga pagal įstatymą.

Patarimai darbuotojui

• Apgalvokite sprendimą: Prieš teikdami prašymą, įsitikinkite savo sprendimu. Nors prašymą galima atšaukti per 3 darbo dienas, vėliau tam reikės darbdavio sutikimo.
• Parašykite aiškų prašymą: Nurodykite visas būtinas detales, įskaitant DK 56 straipsnį kaip pagrindą.
• Teisingai apskaičiuokite terminą: Įsitikinkite, ar jums taikomas 20 kalendorinių dienų, ar 5 darbo dienų terminas. Nepamirškite, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo gavimo.
• Užsitikrinkite įteikimo įrodymą: Pasilikite prašymo kopiją su gavimo žyma arba siųskite registruotu paštu.
• Sąžiningai dirbkite įspėjimo laikotarpiu: Net jei jau nusprendėte išeiti, stenkitės tinkamai atlikti savo pareigas ir sklandžiai perduoti darbus.
• Pasitikrinkite galutinį atsiskaitymą: Atkreipkite dėmesį į darbo užmokestį ir ypač į kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Patarimai darbdaviui

• Užregistruokite gautą prašymą: Aiškiai fiksuokite prašymo gavimo datą – nuo jos priklausys įspėjimo termino pabaiga.
• Patikrinkite įspėjimo termino trukmę: Įsitikinkite, ar darbuotojui taikomas standartinis, ar sutrumpintas terminas, atsižvelgdami į pateiktus dokumentus (jei taikomas sutrumpintas).
• Planuokite darbų perdavimą: Įspėjimo laikotarpį išnaudokite sklandžiam darbų perdavimui ir, jei reikia, naujo darbuotojo paieškai.
• Spręskite dėl prašymo atšaukimo: Jei darbuotojas nori atšaukti prašymą praėjus 3 darbo dienoms, įvertinkite situaciją ir priimkite sprendimą dėl sutikimo davimo.
• Laiku ir teisingai atsiskaitykite: Paskutinę darbo dieną išmokėkite visas priklausančias sumas, kad išvengtumėte netesybų ir galimų ginčų. Apskaičiuokite kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
• Įforminkite atleidimą: Parengkite reikiamus dokumentus (įsakymą ir kt.) ir pateikite informaciją „Sodrai“.

Apibendrinimas

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis yra svarbi teisės norma, įtvirtinanti darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbą ir nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, nenurodant svarbių priežasčių. Ši teisė suteikia lankstumo darbo rinkoje, tačiau yra susieta su pareiga laikytis nustatytos tvarkos – visų pirma, raštu įspėti darbdavį per nustatytą terminą (paprastai 20 kalendorinių dienų, su tam tikromis išimtimis).

Tiek darbuotojui, tiek darbdaviui svarbu žinoti ir suprasti šio straipsnio nuostatas: kaip teisingai įforminti ir įteikti prašymą, kaip skaičiuojamas įspėjimo terminas, kokios yra galimybės atšaukti prašymą, kokios pasekmės kyla nesilaikant termino ir kokios yra galutinio atsiskaitymo taisyklės. Aiškus šių procedūrų išmanymas padeda užtikrinti sklandų darbo santykių pabaigą, išvengti nesusipratimų ir galimų teisinių ginčų.

Nors išėjimas iš darbo pagal DK 56 straipsnį nesuteikia teisės į išeitinę išmoką, jis garantuoja darbuotojui laisvę pačiam spręsti dėl savo karjeros kelio, tuo pačiu nustatydamas aiškias taisykles, kurios apsaugo ir darbdavio interesus, suteikdamos jam laiko prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.