Įžanga: Kas yra „mamadieniai“ ir kodėl jie svarbūs 2025 metais?

Metai bėga, keičiasi sezonai, o kartu su jais – ir mūsų kasdienybė, darbo ritmas bei šeimos poreikiai. Tačiau kai kurie dalykai išlieka nepajudinamai svarbūs, ypač kai kalbame apie galimybę suderinti profesinį gyvenimą su šeimos pareigomis. Vienas iš tokių kertinių akmenų Lietuvos darbo teisėje yra papildomos poilsio dienos tėvams, auginantiems vaikus. Šios dienos, dažnai šiltai vadinamos „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, yra ne tik teisė, bet ir reali pagalba tūkstančiams šeimų visoje šalyje. Artėjant 2025 metams, verta dar kartą prisiminti ir įsigilinti, kas yra šios papildomos laisvos dienos, kam jos priklauso ir kaip jomis pasinaudoti.

Nors terminas „mamadienis“ yra neformalus ir labiau buitinis, jis puikiai atspindi šios lengvatos esmę – suteikti mamoms (ir, žinoma, tėčiams – todėl „tėvadienis“ yra lygiai taip pat teisingas ir dažnai vartojamas terminas) papildomo laiko. Laiko, kurį galima skirti vaikams, šeimai, poilsiui ar asmeniniams reikalams tvarkyti. Tai nėra darbdavio malonė ar dovana – tai įstatymu garantuota teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Ši teisė atspindi valstybės požiūrį į šeimos svarbą ir siekį padėti tėvams lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, mažinti kasdienį stresą bei kurti palankesnę aplinką vaikams augti.

Kodėl svarbu kalbėti apie „mamadienius“ būtent dabar, žvelgiant į 2025-uosius? Pirma, darbo rinka nuolat kinta, atsiranda naujų darbo formų, lankstesnių grafikų, tačiau kartu išlieka ir įtampa, poreikis efektyviai planuoti laiką. Žinojimas apie savo teises ir galimybes yra kaip niekad aktualus. Antra, nors pati „mamadienių“ suteikimo tvarka yra gana stabili, visada verta pasitikrinti, ar nėra kokių nors teisinio reguliavimo niuansų, naujų interpretacijų ar praktinių aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti planuojant ateinančius metus. Galiausiai, tai puiki proga priminti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams apie šią svarbią socialinę garantiją, skatinti ja naudotis sąmoningai ir atsakingai.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie papildomas poilsio dienas tėvams 2025 metais: kas ir kokiomis sąlygomis gali jomis pasinaudoti, kiek dienų priklauso, kaip jos apmokamos, kokia yra prašymo pateikimo tvarka, kaip planuoti šias dienas ir ką daryti specifinėse situacijose, pavyzdžiui, dirbant ne visu etatu ar pamainomis. Tikimės, jog ši informacija bus naudinga ir padės jums efektyviau planuoti savo laiką bei pasinaudoti visomis teisėtomis galimybėmis.

Teisinis pagrindas: Kur ieškoti informacijos?

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis papildomų poilsio dienų suteikimą darbuotojams, auginantiems vaikus, yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK). Konkrečiai ši teisė yra įtvirtinta DK 138 straipsnyje „Papildomos poilsio dienos darbuotojams, auginantiems vaikus“. Būtent šiame straipsnyje yra nustatytos visos esminės sąlygos: kam, kiek, kokiomis aplinkybėmis ir kaip suteikiamos šios papildomos poilsio dienos.

Darbo kodeksas yra privalomas visiems darbdaviams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis Lietuvoje. Todėl DK 138 straipsnio nuostatos yra ne rekomendacinio pobūdžio, o imperatyvios – darbdavys privalo suteikti šias dienas darbuotojui, atitinkančiam įstatyme nustatytus kriterijus ir pateikusiam prašymą bei reikiamus dokumentus.

Šio straipsnio tikslas – įgyvendinti valstybės socialinę politiką, remti šeimas, sudaryti palankesnes sąlygas tėvams derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Tai ypač svarbu auginant mažamečius vaikus ar vaikus su negalia, kai papildomas laikas tampa itin reikalingas. Nors kasdieniame gyvenime dažnai vartojame terminus „mamadienis“ ar „tėvadienis“, oficialus pavadinimas – „papildomos poilsio dienos“ – tiksliausiai apibrėžia šios garantijos prigimtį.

Svarbu paminėti, kad nors Darbo kodeksas nustato minimalius reikalavimus, konkrečioje darbovietėje galiojančios kolektyvinės sutartys ar vidinės tvarkos taisyklės gali numatyti ir palankesnes sąlygas darbuotojams (pavyzdžiui, lankstesnę dienų planavimo tvarką, galimybę kaupti dienas ir pan.). Tačiau šios vidinės taisyklės negali pabloginti darbuotojo padėties, lyginant su ta, kurią garantuoja Darbo kodeksas.

Todėl, norint sužinoti tikslią informaciją apie „mamadienių“ suteikimą 2025 metais, pirmiausia reikėtų remtis aktualia Darbo kodekso 138 straipsnio redakcija. Taip pat verta pasidomėti, ar jūsų darbovietėje nėra specifinių susitarimų ar tvarkų šiuo klausimu.

Kam priklauso papildomos poilsio dienos 2025 metais?

Teisė į papildomas apmokamas poilsio dienas (arba sutrumpintą darbo laiką) priklauso ne visiems tėvams, o tik tiems, kurie atitinka Darbo kodekso 138 straipsnyje nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra susiję su auginamų vaikų skaičiumi, amžiumi ir, tam tikrais atvejais, sveikatos būkle. Pažvelkime detaliau, kas konkrečiai 2025 metais gali pretenduoti į šią lengvatą.

Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų

Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų – kai šeimoje auga du vaikai. Jei abu šie vaikai yra jaunesni nei 12 metų amžiaus, vienam iš tėvų (arba abiem pasidalijant, bet apie tai vėliau) priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus ribą – kai bent vienam iš dviejų vaikų sukanka 12 metų, teisė į šią papildomą dieną pagal šį punktą prarandama (nebent šeimoje yra daugiau vaikų ar vaikas su negalia).

Darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų

Įstatymas skiria ypatingą dėmesį šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Jei darbuotojas augina vieną vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas, ir šis vaikas yra jaunesnis nei 18 metų, jam taip pat priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Šiuo atveju vaikų skaičius nėra svarbus – pakanka vieno neįgalaus vaiko iki 18 metų. Amžiaus riba čia yra aukštesnė nei bendruoju atveju (iki 18 metų, o ne iki 12 metų), atsižvelgiant į specifinius tokių šeimų poreikius.

Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų

Gausioms šeimoms numatyta didesnė parama. Darbuotojams, kurie augina tris ar daugiau vaikų, jaunesnių nei 12 metų, suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Kaip ir pirmuoju atveju, svarbi 12 metų amžiaus riba – teisė į dvi papildomas dienas išlieka tol, kol šeimoje yra bent trys vaikai iki 12 metų amžiaus.

Svarbūs niuansai:

• Tėtis ar mama? Teisę į „mamadienius“ turi tiek mama, tiek tėtis. Tai yra šeimos teisė, kuria gali pasinaudoti vienas iš tėvų (įtėvių) savo pasirinkimu. Tėvai tarpusavyje turėtų susitarti, kuris iš jų ir kada naudosis šia teise. Negalima situacija, kad abu tėvai tą patį mėnesį gautų po papildomą laisvadienį už tuos pačius vaikus (nebent auginama tiek vaikų, kad dienų skaičius leidžia dalintis, pvz., 4 vaikai iki 12 m. – teoriškai kiekvienas galėtų imti po 1 dieną, nes tai patenka į „3 ir daugiau vaikų” kategoriją, suteikiančią 2 dienas). Įprastai, jei priklauso 1 diena per mėnesį, ja naudojasi vienas iš tėvų, jei 2 dienos – gali imti vienas abu arba pasidalinti po vieną.
• Vaiko amžius: Atkreipkite dėmesį, kad amžiaus riba (12 arba 18 metų) yra esminė. Teisė į papildomą poilsio dieną galioja iki tol, kol vaikui sukanka atitinkamas amžius (t.y., iki dienos, kai jam sueina 12 ar 18 metų).
• Įvaikiai ir globotiniai: Ši teisė taikoma ne tik biologiniams tėvams, bet ir įtėviams bei globėjams, auginantiems vaikus pagal įstatymų nustatytą tvarką.

Kiek „mamadienių“ priklauso ir kaip jie apmokami?

Kaip jau minėta, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus (ar negalios fakto), darbuotojams priklauso arba viena, arba dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Tačiau Darbo kodeksas numato ir alternatyvą – galimybę šias dienas konvertuoti į sutrumpintą darbo laiką.

• Darbuotojai, turintys teisę į vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį (auginantys du vaikus iki 12 m. arba vieną neįgalų vaiką iki 18 m.), vietoj laisvos dienos gali pasirinkti darbo laiką, sutrumpintą dviem valandomis per savaitę.
• Darbuotojai, turintys teisę į dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 m.), vietoj dviejų laisvų dienų gali pasirinkti darbo laiką, sutrumpintą keturiomis valandomis per savaitę.

Pasirinkimas tarp papildomų poilsio dienų ir sutrumpinto darbo laiko priklauso nuo darbuotojo pageidavimų ir susitarimo su darbdaviu. Kartais darbuotojui patogiau turėti visą laisvą dieną, o kartais – galimybę kiekvieną savaitę anksčiau išeiti iš darbo ar vėliau jį pradėti.

Apmokėjimas:

Labai svarbus aspektas – tiek papildomos poilsio dienos, tiek laikas, kuriuo sutrumpinamas darbo laikas, yra apmokami. Už šį laiką darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Tai reiškia, kad finansiškai darbuotojas nieko nepraranda – jis gauna tokį patį atlyginimą, tarsi būtų dirbęs įprastą darbo dieną ar valandas.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas. Paprastai jis skaičiuojamas imant tam tikro praėjusio laikotarpio (dažniausiai 3 paskutinių mėnesių) darbo užmokesčio duomenis. Darbdavio buhalterija ar personalo skyrius yra atsakingi už tikslų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą už „mamadienius“.

Taigi, „mamadieniai“ yra ne tik papildomas laisvas laikas, bet ir finansiškai neutrali lengvata darbuotojui, leidžianti skirti laiko šeimai neprarandant pajamų.

Kaip gauti ir planuoti „mamadienius“?

Norint pasinaudoti teise į papildomas poilsio dienas, nepakanka vien atitikti įstatyme numatytus kriterijus. Reikia atlikti ir tam tikrus formalumus bei suderinti laisvų dienų grafiką su darbdaviu. Procesas paprastai nėra sudėtingas, tačiau svarbu žinoti pagrindinius žingsnius.

Prašymo pateikimas darbdaviui

Pirmas žingsnis – informuoti darbdavį apie savo teisę ir norą ja pasinaudoti. Tai daroma pateikiant raštišką prašymą. Nors įstatymas griežtai nenurodo prašymo formos, daugumoje darboviečių yra nusistovėjusi tvarka arba net paruošti prašymų šablonai. Prašyme paprastai nurodoma:

• Darbuotojo vardas, pavardė, pareigos.
• Prašymas suteikti papildomą poilsio dieną (-as) pagal DK 138 str.
• Pagrindas, kuriuo remiantis prašoma (pvz., auginami du vaikai iki 12 metų).
• Pageidaujamas naudojimosi būdas (konkrečios dienos per mėnesį, ar darbo laiko trumpinimas).
• Pridedami dokumentai.

Kartu su prašymu darbuotojas turi pateikti dokumentus, įrodančius jo teisę į šią lengvatą. Tai yra vaikų gimimo liudijimų kopijos. Jei prašoma dienos dėl neįgalaus vaiko, reikės pateikti ir negalumą patvirtinančio dokumento kopiją.

Pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus, darbdavys privalo užtikrinti šios teisės įgyvendinimą. Rekomenduojama prašymą pateikti iš anksto, kad darbdavys galėtų planuoti darbus.

Dienų planavimas ir derinimas

Konkrečios papildomų poilsio dienų datos paprastai derinamos tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo kodeksas nenumato griežtos tvarkos, kaip turi būti pasirenkamos dienos, tačiau įprasta praktika yra darbuotojui pasiūlyti pageidaujamas datas, o darbdaviui, jei tai nesutrikdo normalios darbo eigos, su jomis sutikti.

Siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduojama:

• Planuoti iš anksto: Sudaryti preliminarų „mamadienių“ grafiką ilgesniam laikotarpiui (pvz., pusmečiui ar metams) ir jį suderinti su tiesioginiu vadovu.
• Informuoti laiku: Apie konkrečią pasirinktą mėnesio dieną pranešti darbdaviui iš anksto (pvz., prieš savaitę ar kelias dienas, kaip numatyta vidinėje tvarkoje).
• Būti lankstiems: Esant būtinybei (pvz., svarbus projektas, komandiruotė), būti pasiruošusiam derėtis dėl kitos dienos.

Darbdavys negali kategoriškai atsisakyti suteikti „mamadienio“, tačiau gali prašyti pasirinkti kitą dieną, jei darbuotojo nebuvimas konkrečią dieną sukeltų rimtų darbo organizavimo problemų.

Jei pasirenkamas darbo laiko trumpinimas, taip pat reikia susitarti su darbdaviu, kaip konkrečiai tai bus įgyvendinama (pvz., trumpesnė darbo diena kiekvieną penktadienį, ar kasdien trumpesnis darbas per atitinkamą valandų skaičių).

Ar „mamadieniai“ kaupiasi?

Bendroji taisyklė, numatyta Darbo kodekse, yra tokia, kad papildomos poilsio dienos suteikiamos kas mėnesį ir nėra kaupiamos. Tai reiškia, kad jei darbuotojas per mėnesį nepanaudojo jam priklausančios laisvos dienos, ji paprastai „nuplaukia“ ir nepersikelia į kitą mėnesį.

Tačiau įstatymas numato išimtį: galimybė sujungti papildomas poilsio dienas ir panaudoti jas, pavyzdžiui, kas ketvirtį, gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse. Todėl verta pasidomėti, kokia tvarka galioja jūsų konkrečioje darbovietėje. Jei tokios galimybės nėra numatyta, reikėtų stengtis pasinaudoti „mamadieniu“ kiekvieną mėnesį.

Galimybė sujungti ar skaidyti

Kaip minėta, darbuotojas gali rinktis tarp visos laisvos dienos (ar dviejų) ir atitinkamai sutrumpinto darbo laiko per savaitę. Jei priklauso dvi laisvos dienos per mėnesį, darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, gali jas imti iš eilės arba skirtingomis savaitėmis. Galimybė laisvą dieną skaidyti į valandas (pvz., du kartus per mėnesį išeiti iš darbo puse dienos anksčiau) Darbo kodekse nėra tiesiogiai numatyta, nebent tai būtų traktuojama kaip sutrumpintas darbo laikas, bet čia jau reikėtų individualaus susitarimo su darbdaviu.

„Mamadieniai“ ypatingais atvejais

Nors bendrosios taisyklės aiškios, kartais kyla klausimų, kaip „mamadieniai“ taikomi specifinėse situacijose. Aptarkime keletą dažniau pasitaikančių atvejų.

Darbas ne visu etatu

Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teisė į papildomas poilsio dienas suteikiama darbuotojams, „neatsižvelgiant į darbo laiko režimo ypatumus“. Tai reiškia, kad teisė į „mamadienius“ priklauso ir dirbantiems ne visu etatu. Anksčiau buvo interpretacijų, kad dirbant mažiau nei pusę etato ši teisė gali būti netaikoma, tačiau dabartinė DK formuluotė yra palankesnė darbuotojui. Nepaisant to, ar dirbate pilnu etatu, ar puse, ar kitu ne pilnu etatu, jei atitinkate vaikų amžiaus ir skaičiaus kriterijus, turite teisę į visą „mamadienį“ (vieną ar du) arba atitinkamą darbo laiko sutrumpinimą (2 ar 4 val. per savaitę). Proporcingas dienų mažinimas pagal etato dydį nėra numatytas.

Pamaininis darbas

Darbuotojams, dirbantiems pamainomis ar pagal suminę darbo laiko apskaitą, „mamadieniai“ taip pat priklauso. Dienų planavimas tokiu atveju gali reikalauti glaudesnio derinimo su darbdaviu, atsižvelgiant į darbo grafiką. Papildoma poilsio diena suteikiama pagal grafiką numatytą darbo dieną (pamainą) ir apmokama kaip įprasta darbo diena pagal vidutinį darbo užmokestį. Jei pasirenkamas darbo laiko trumpinimas, jis įgyvendinamas per apskaitinį laikotarpį, atitinkamai sumažinant bendrą dirbtinų valandų skaičių.

Vienas iš tėvų nedirba arba yra savarankiškai dirbantis

Jei vienas iš tėvų nedirba (pvz., yra bedarbis, studentas, namų šeimininkas (-ė)) arba dirba savarankiškai (pagal individualią veiklą, verslo liudijimą), tai neturi įtakos kito, pagal darbo sutartį dirbančio tėvo teisei į „mamadienius“. Dirbantis tėtis ar mama vis tiek gali pasinaudoti šia lengvata, jei atitinka vaikų kriterijus. Svarbu, kad teisė būtų įgyvendinama vieno iš tėvų.

Vienas iš tėvų vaiko priežiūros atostogose

Jei vienas iš tėvų yra vaiko priežiūros atostogose, kitas tėvas, kuris dirba, išlaiko teisę į papildomas poilsio dienas, jei atitinka sąlygas. Vaiko priežiūros atostogos laikomos pateisinama priežastimi nedirbti, o ne darbo santykių pabaiga, todėl dirbančiojo tėvo teisės dėl to nesikeičia.

Vaiką augina tik vienas iš tėvų

Jei vaikus augina tik vienas iš tėvų (yra našlys/-ė, vieniša mama/tėtis, kitas iš tėvų nedalyvauja vaiko auklėjime), jam vienam priklauso visa teisė į papildomas poilsio dienas pagal nustatytas sąlygas (vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus/amžiaus/negalios). Tokiu atveju nereikia su niekuo derintis dėl pasinaudojimo teise.

„Mamadieniai“ 2025: Ar yra pokyčių?

Žvelgiant į 2025 metus, svarbu paminėti, kad Darbo kodekso 138 straipsnis, reglamentuojantis „mamadienius“, yra gana stabilus ir esminių pokyčių pastaruoju metu neįvyko. Pagrindinės sąlygos – vaikų skaičius, amžius, dienų skaičius, apmokėjimas – išlieka tos pačios, kaip ir ankstesniais metais.

Vis dėlto, teisės aktai kartais keičiasi, todėl visada pravartu pasitikrinti aktualią Darbo kodekso redakciją arba pasikonsultuoti su personalo specialistu ar teisininku, ypač jei jūsų situacija yra nestandartinė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išaiškinimus ar teismų praktiką, kuri gali detalizuoti tam tikras įstatymo taikymo subtilybes.

Be to, kaip minėta anksčiau, nepamirškite pasidomėti jūsų darbovietėje galiojančiomis kolektyvinėmis sutartimis ar vidinėmis tvarkos taisyklėmis. Kartais jose gali būti numatytos palankesnės sąlygos nei minimaliai reikalauja įstatymas, pavyzdžiui, galimybė kaupti „mamadienius“, lankstesnis derinimo mechanizmas ar net papildomų dienų suteikimas.

Taigi, nors didelių revoliucijų „mamadienių“ srityje 2025 metais nesitikima, budrumas ir domėjimasis savo teisėmis bei darbovietės vidaus tvarka visada yra naudingas.

Praktiniai patarimai tėvams

Teisė į „mamadienius“ yra puiki galimybė, tačiau kartais ja pasinaudoti gali būti nedrąsu arba tiesiog pritrūksta idėjų, kaip šį laiką išnaudoti prasmingai. Štai keletas praktinių patarimų:

• Planuokite iš anksto: Ne tik su darbdaviu suderinkite datą, bet ir patys apgalvokite, ką veiksite tą dieną. Tai gali būti vizitas pas gydytoją su vaiku, pagalba ruošiant pamokas, apsilankymas būrelyje, o gal tiesiog ramus laikas namuose ar pramogos parke.
• Bendraukite atvirai: Kalbėkitės su savo vadovu ir kolegomis apie „mamadienių“ planavimą. Aiškus komunikavimas padeda išvengti nesklandumų ir užtikrina sklandų darbų perdavimą.
• Žinokite savo teises: Būkite tikri dėl savo teisės į šias dienas ir nebijokite ja pasinaudoti. Jei kyla neaiškumų ar manote, kad jūsų teisės pažeidžiamos, kreipkitės pagalbos į profesinę sąjungą (jei esate narys), Valstybinę darbo inspekciją ar teisininką.
• Naudokite laiką įvairiapusiškai: „Mamadienis“ skirtas ne tik vaikų reikalams. Tai gali būti ir laikas pasirūpinti savimi – pailsėti, nueiti į sporto klubą, paskaityti knygą ar susitikti su draugais. Geras tėvų poilsis ir emocinė būklė taip pat svarbūs šeimos gerovei.
• Derinkite su kitu iš tėvų: Jei abu tėvai dirba, aptarkite, kuris ir kada ims „mamadienį“, kad kuo efektyviau paskirstytumėte laiką ir pareigas šeimoje.
• Nesijauskite kalti: Kartais darbuotojai jaučiasi nepatogiai ar kalti imdami laisvą dieną. Prisiminkite – tai jūsų teisė, skirta padėti derinti darbą ir šeimą. Jūsų poilsis ir laikas su vaikais yra svarbūs.

Darbdavio pareigos ir teisės

Kalbant apie „mamadienius“, svarbu paminėti ir darbdavio vaidmenį. Darbdavys turi ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su šios darbuotojų garantijos įgyvendinimu.

Pagrindinės darbdavio pareigos:

• Suteikti laisvas dienas: Gavęs darbuotojo prašymą ir patvirtinančius dokumentus, darbdavys privalo suteikti priklausančias papildomas poilsio dienas arba sutrumpinti darbo laiką pagal darbuotojo pasirinkimą.
• Apmokėti: Užtikrinti, kad už „mamadienius“ ar sutrumpintą darbo laiką būtų teisingai apskaičiuotas ir laiku išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.
• Tinkamai apskaityti: Teisingai žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose suteiktas papildomas poilsio dienas ar sutrumpintą darbo laiką.
• Nediskriminuoti: Užtikrinti, kad darbuotojai, besinaudojantys „mamadieniais“, nebūtų diskriminuojami ar kitaip neigiamai vertinami.

Darbdavio teisės:

• Gauti prašymą ir dokumentus: Darbdavys turi teisę reikalauti raštiško prašymo ir teisę į lengvatą patvirtinančių dokumentų kopijų.
• Derinti grafiką: Darbdavys turi teisę derinti konkrečias laisvų dienų datas su darbuotoju, atsižvelgdamas į darbo organizavimo poreikius, tačiau negali visiškai atsisakyti suteikti dienos be rimtos priežasties.
• Nustatyti vidinę tvarką: Darbdavys gali nustatyti vidinę tvarką dėl prašymų pateikimo terminų, derinimo procedūrų (neprieštaraujančią DK).

Abipusis supratimas, pagarba ir aiškus bendravimas tarp darbuotojo ir darbdavio yra raktas į sklandų „mamadienių“ suteikimo ir naudojimo procesą.

Apibendrinimas: „Mamadieniai“ kaip parama šeimai

Papildomos poilsio dienos tėvams, arba „mamadieniai“ / „tėvadieniai“, yra svarbi socialinė garantija, įtvirtinta Lietuvos darbo teisėje. Tai reali pagalba šeimoms, leidžianti lengviau derinti profesinius įsipareigojimus ir vaikų auginimą. 2025 metais ši teisė išlieka aktuali ir nepakitusi savo esme – suteikti papildomo apmokamo laiko tėvams, auginantiems mažamečius ar neįgalius vaikus.

Žinoti savo teises, suprasti, kam ir kiek dienų priklauso, kaip jas gauti ir planuoti, yra labai svarbu kiekvienam dirbančiam tėčiui ir mamai. Vienas ar du papildomi laisvadieniai per mėnesį gali reikšmingai prisidėti prie geresnės šeimos narių savijautos, stipresnių tarpusavio ryšių ir efektyvesnio kasdienių reikalų tvarkymo.

Tikimės, kad šis išsamus straipsnis atsakė į daugumą jūsų klausimų apie „mamadienius“ 2025 metais. Ragina me drąsiai naudotis šia įstatymo suteikta teise, planuoti laiką iš anksto ir atvirai bendrauti su darbdaviu. Juk investicija į šeimą ir kokybišką poilsį yra investicija į laimingesnę ir produktyvesnę ateitį visiems.