Pačiame Vilniaus centre, Gedimino prospekte, stovi didingas pastatas, tapęs neatsiejama Lietuvos kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo dalimi. Tai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pagrindinė šalies mokslinė biblioteka, sauganti neįkainojamus tautos rašto ir kultūros turtus, skleidžianti žinias ir atverianti duris į pažinimo pasaulį kiekvienam smalsiam lankytojui. Ji – ne tik knygų saugykla, bet ir gyvas, dinamiškas kultūros židinys, moderni informacijos sklaidos erdvė ir svarbi valstybės institucija.
Turtinga ir permaininga istorija
Nacionalinės bibliotekos kelias prasidėjo ne Vilniuje, o laikinojoje sostinėje Kaune. 1919 metais įsteigta kaip Valstybinis centrinis knygynas, ši institucija turėjo ambicingą tikslą – kaupti visus Lietuvoje ir lietuvių kalba išleistus spaudinius. Tai buvo sudėtingas metas jaunai valstybei, tačiau kultūros ir švietimo svarba buvo suprantama kaip pamatinė. Knygynas pamažu augo, jo fondai plėtėsi, o pavadinimas keitėsi – tapo Centrine valstybine biblioteka, vėliau – Centrine valstybės biblioteka.
Pirmieji dešimtmečiai buvo kupini iššūkių: trūko patalpų, lėšų, specialistų. Nepaisant to, bibliotekos darbuotojai atsidavusiai dirbo, kaupdami lituanistinį paveldą, užmegzdami ryšius su užsienio bibliotekomis, pradėdami formuoti nacionalinės bibliografijos pagrindus. Biblioteka tapo svarbiu kultūros centru Kaune, kur rinkdavosi inteligentija, vykdavo renginiai.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija atnešė skaudžių praradimų ir pokyčių. Dalis fondų buvo sunaikinta arba išgrobstyta, nutrūko ryšiai su Vakarų pasauliu. Biblioteka buvo pertvarkyta pagal sovietinį modelį, jos veikla griežtai kontroliuojama ideologijos. Nepaisant to, ji išliko svarbiausia šalies biblioteka, nors ir pavadinta Lietuvos TSR valstybine respublikine biblioteka. Šiuo laikotarpiu, 1963 metais, biblioteka buvo perkelta į specialiai jai pastatytą naują pastatą Vilniuje, Gedimino prospekte 51, kuriame ji įsikūrusi iki šiol. Tai buvo reikšmingas žingsnis, pagerinęs darbo sąlygas ir fondų saugojimą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bibliotekai atsivėrė naujos galimybės. 1988 metais, dar Sąjūdžio laikais, jai suteiktas pirmojo lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – sudarytojo Martyno Mažvydo vardas. Tai buvo simbolinis aktas, pabrėžiantis bibliotekos sąsajas su lietuviško rašto ištakomis ir tautos kultūriniu paveldu. 1989 metais ji oficialiai tapo Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Nepriklausomybės metai – tai spartaus modernėjimo, tarptautinio bendradarbiavimo plėtros ir naujų paslaugų kūrimo laikotarpis. Biblioteka aktyviai įsitraukė į skaitmeninimo procesus, siekdama padaryti savo turtus prieinamus kuo platesniam vartotojų ratui visame pasaulyje.
Architektūrinis veidas: nuo socrealizmo iki modernumo
Pagrindinis Nacionalinės bibliotekos pastatas, iškilęs 1963 metais, yra ryškus vėlyvojo socrealizmo architektūros pavyzdys. Projektą parengė architektas Viktoras Anikinas. Pastatas pasižymi monumentaliomis formomis, simetriška kompozicija, klasikinių elementų interpretacijomis. Jo fasadą puošia kolonos, o centrinę dalį akcentuoja iškilmingas portikas.
Viduje lankytojus pasitinka erdvūs vestibiuliai, dekoruoti marmuru, granitu, vertingų medžių faneruote. Išlikę autentiški to meto interjero elementai – šviestuvai, baldų detalės – kuria specifinę atmosferą. Skaityklos buvo suprojektuotos taip, kad gautų kuo daugiau natūralios šviesos.
Bėgant metams ir augant poreikiams, pastatas buvo plečiamas ir modernizuojamas. Didžiausia rekonstrukcija vyko XXI amžiaus pradžioje ir buvo baigta 2016 metais. Jos metu ne tik atnaujintos senosios erdvės, bet ir pristatytas naujas modernus priestatas, organiškai įsiliejęs į esamą struktūrą. Rekonstrukcijos autoriai – architektai Jungtinės Architektų Dirbtuvės. Atnaujintoje bibliotekoje atsirado daugiau atvirų erdvių, modernių darbo vietų skaitytojams, konferencijų salių, parodų erdvių, vaikų užimtumo centras, kavinė. Ypatingas dėmesys skirtas pritaikymui žmonėms su negalia.
Šiandien Nacionalinė biblioteka yra sėkmingo senosios ir naujosios architektūros derinimo pavyzdys, kur pagarba istoriniam paveldui dera su šiuolaikiniais funkcionalumo ir estetikos reikalavimais.
Neįkainojami turtai: nuo rankraščių iki skaitmeninių išteklių
Nacionalinės bibliotekos fondai yra jos šerdis ir didžiausias turtas. Čia sukaupta per 7 milijonus fizinių dokumentų – knygų, periodinių leidinių, rankraščių, žemėlapių, natų, garso ir vaizdo įrašų, smulkiosios spaudos ir kitų dokumentų. Tai didžiausia spaudinių kolekcija Lietuvoje.
Ypatingą vertę turi Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondai. Čia saugomas vienas iš nedaugelio pasaulyje išlikusių Martyno Mažvydo „Katekizmo“ (1547 m.) egzempliorių – pirmoji lietuviška knyga. Taip pat čia rasime kitų senųjų lietuviškų raštų, inkunabulų (knygų, išleistų iki 1501 m.), paleotipų (XVI a. leidinių), senųjų žemėlapių kolekcijų (kartografijos fondas), istorinių dokumentų, žymių Lietuvos veikėjų rankraščių archyvų.
Didžiulę fondų dalį sudaro Lituanistikos archyvas – tai dokumentai, susiję su Lietuva, lietuvių kalba, istorija, kultūra, išleisti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Biblioteka nuosekliai kaupia visus šalyje leidžiamus spaudinius (gaudama privalomuosius egzempliorius) ir stengiasi įsigyti užsienyje pasirodančią lituanistinę medžiagą. Tai pagrindinis pasaulyje lituanistinių tyrimų šaltinis.
Be spausdintų dokumentų, biblioteka turi sukaupusi gausius muzikos ir vizualiųjų menų, vaikų literatūros, humanitarinių, socialinių, fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų leidinių fondus. Biblioteka taip pat prenumeruoja daugybę užsienio mokslinių žurnalų ir duomenų bazių, suteikdama prieigą prie naujausių pasaulio mokslo pasiekimų.
Žengdama koja kojon su laiku, Nacionalinė biblioteka aktyviai skaitmenina savo fondus, ypač vertingiausią jų dalį – kultūros paveldą. Sukurta skaitmeninio kultūros paveldo prieigos sistema www.epaveldas.lt leidžia virtualiai vartyti senąsias knygas, rankraščius, laikraščius, peržiūrėti žemėlapius, atvirukus, fotografijas. Tai neįkainojamas šaltinis tyrėjams, studentams, genealogams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija ir kultūra.
Paslaugų įvairovė: daugiau nei knygų išdavimas
Šiuolaikinė Nacionalinė biblioteka siūlo platų paslaugų spektrą, toli gražu neapsiribojantį tradiciniu knygų išdavimu.
- Skaityklos ir darbo vietos: Bibliotekoje įrengtos įvairios skaityklos – bendrosios, specializuotos (retų knygų, rankraščių, muzikos, menų, vaikų literatūros), tyliosios zonos, grupinio darbo kambariai. Lankytojams prieinamos kompiuterizuotos darbo vietos su interneto prieiga, galimybė naudotis asmeniniais kompiuteriais, bevielis internetas.
- Informacijos paieška ir konsultacijos: Kvalifikuoti bibliotekininkai ir dalyko specialistai padeda rasti reikiamą informaciją, naudotis katalogais ir duomenų bazėmis, konsultuoja mokslinių tyrimų klausimais.
- Skaitmeniniai ištekliai: Bibliotekos lankytojai gali naudotis prenumeruojamomis užsienio ir Lietuvos duomenų bazėmis, elektroniniais žurnalais ir knygomis. Dalis išteklių prieinami ir nuotoliniu būdu registruotiems vartotojams.
- Kultūros paveldo skaitmeninimas: Vykdomas nuolatinis fondų skaitmeninimas ir prieigos prie jų suteikimas per epaveldas.lt portalą.
- Leidyba: Biblioteka leidžia mokslinius ir informacinius leidinius, bibliografijas, katalogus, knygas apie Lietuvos kultūros istoriją.
- Edukacinės programos: Organizuojamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, studentams ir suaugusiems, mokymai naudotis informacijos ištekliais.
- Renginiai: Biblioteka yra svarbus kultūros renginių centras. Čia nuolat vyksta parodos, knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, mokslininkais, menininkais, koncertai, konferencijos, paskaitos.
- Vaikų ir jaunimo erdvės: Veikia modernus Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas su žaidimų zonomis, edukacinėmis erdvėmis, kūrybinėmis dirbtuvėmis („Pats sau“).
- Tarpbibliotekinis abonementas (TBA): Galimybė užsisakyti leidinius iš kitų Lietuvos ir užsienio bibliotekų.
- Specializuotos paslaugos: Restauravimo centras, dokumentų kopijavimas, skenavimas.
Kultūros švyturys ir bendruomenės centras
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka seniai peržengė tradicinės bibliotekos sampratą. Tai gyvybingas kultūros centras, atviras visiems visuomenės nariams. Jos erdvėse nuolat šurmuliuoja žmonės – studentai, ruošiantys kursinius darbus, mokslininkai, gilinantys savo tyrimus, senjorai, skaitantys periodiką, tėvai su vaikais, dalyvaujantys edukaciniuose užsiėmimuose, meno mylėtojai, lankantys parodas, ar tiesiog miestiečiai, užsukę išgerti kavos jaukioje kavinėje.
Bibliotekos organizuojami renginiai pritraukia plačią auditoriją. Parodų salėse eksponuojami tiek istoriniai dokumentai, reti leidiniai, tiek šiuolaikinių menininkų darbai. Konferencijų centre vyksta svarbūs nacionaliniai ir tarptautiniai forumai, seminarai, diskusijos aktualiausiomis visuomenės temomis. Muzikos erdvėje rengiami kamerinės muzikos koncertai.
Ypač svarbi bibliotekos misija – puoselėti skaitymo kultūrą ir ugdyti jaunąją kartą. Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas siūlo ne tik gausų knygų fondą, bet ir interaktyvias veiklas, kūrybines dirbtuves, susitikimus su vaikų rašytojais. Tai erdvė, kurioje skatinamas vaikų smalsumas, kūrybiškumas ir meilė knygai.
Biblioteka taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis kultūros, mokslo ir švietimo įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, dalijasi gerąja patirtimi. Ji yra matoma ir gerbiama tarptautinėje bibliotekininkystės bendruomenėje.
Martyno Mažvydo vardas – įpareigojantis simbolis
Suteikus bibliotekai Martyno Mažvydo vardą, buvo ne tik pagerbtas pirmosios lietuviškos knygos autorius, bet ir pabrėžta ypatinga bibliotekos misija – saugoti ir skleisti lietuvišką žodį, būti tautos atminties institucija. Mažvydo „Katekizmas“ yra ne tik neįkainojamas bibliotekos eksponatas, bet ir simbolis, primenantis apie rašto svarbą tautos kultūrai ir tapatybei. Biblioteka, kaip ir Mažvydas savo laikais, atlieka švietėjišką vaidmenį, teikdama prieigą prie žinių ir kultūros visiems šalies gyventojams.
Žvilgsnis į ateitį
Gyvename sparčių pokyčių ir informacijos pertekliaus amžiuje. Nacionalinei bibliotekai, kaip ir kitoms panašioms institucijoms visame pasaulyje, tenka nuolat ieškoti naujų veiklos formų, prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių ir technologijų raidos.
Pagrindiniai ateities iššūkiai ir kryptys:
- Skaitmeninė transformacija: Tolesnė fondų skaitmeninimo plėtra, elektroninių paslaugų vystymas, virtualios bibliotekos kūrimas, didžiųjų duomenų analizės taikymas vartotojų poreikiams pažinti.
- Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas: Pagalba visuomenei atsirinkti patikimą informaciją, kritiškai vertinti šaltinius, kovoti su dezinformacija.
- Atvirasis mokslas: Skatinimas dalytis mokslinių tyrimų rezultatais, prieigos prie mokslo informacijos užtikrinimas.
- Bendruomenės įtraukimas: Stiprinti bibliotekos kaip bendruomenės centro vaidmenį, kurti įvairesnes paslaugas skirtingoms socialinėms grupėms, skatinti savanorystę.
- Kultūros paveldo išsaugojimas ir aktualizavimas: Ne tik saugoti, bet ir šiuolaikiškai pristatyti sukauptus turtus, ieškoti naujų jų interpretavimo būdų.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra daugiau nei pastatas, pilnas knygų. Tai gyvas organizmas, dinamiška institucija, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį. Tai vieta, kur saugoma tautos atmintis, kur gimsta naujos idėjos, kur kiekvienas gali praplėsti savo akiratį ir atrasti pažinimo džiaugsmą. Ji buvo ir išlieka nepaprastai svarbi Lietuvos kultūros, mokslo ir švietimo dalis, tikras žinių ir įkvėpimo šaltinis.