Artimo žmogaus netektis yra sunkus išgyvenimas, tačiau kartu su liūdesiu dažnai tenka spręsti ir praktinius klausimus, susijusius su palikto turto paveldėjimu. Paveldėjimo procesas gali atrodyti sudėtingas ir painus, keliantis daugybę klausimų. Šiame straipsnyje siekiame atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus apie turto paveldėjimą Lietuvoje, paaiškinti pagrindines sąvokas, procedūras bei terminus, kad šis procesas taptų bent šiek tiek aiškesnis.
Kas yra paveldėjimas ir kaip jis vyksta?
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims (įpėdiniams) pagal įstatymą arba testamentą. Paveldėjimo procesas prasideda palikėjo mirties momentu, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Jei jos negalima nustatyti, tuomet palikimo atsiradimo vieta laikoma turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta.
Paveldėjimo procedūrą Lietuvoje tvarko notarai. Norint priimti palikimą, įpėdinis per nustatytą terminą turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras patikrina pateiktus dokumentus, nustato įpėdinių ratą, paveldėtino turto sudėtį ir galiausiai išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina įpėdinio teises į paveldėtą turtą.
Kas gali paveldėti turtą?
Paveldėti gali fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat vaikai, gimę po palikėjo mirties. Taip pat paveldėti gali juridiniai asmenys, egzistavę palikėjo mirties momentu. Paveldima dviem pagrindais:
- Pagal įstatymą: Kai palikėjas nėra sudaręs testamento arba testamentas apima ne visą turtą, arba testamentas pripažįstamas negaliojančiu.
- Pagal testamentą: Kai palikėjas savo valia nurodo, kam ir kokį turtą palieka po mirties.
Svarbu paminėti, kad asmuo gali būti nušalintas nuo paveldėjimo, jei jis tyčia atėmė palikėjui gyvybę ar kėsinosi į ją, arba jei piktavališkai vengė vykdyti įstatymu nustatytą pareigą išlaikyti palikėją, kai šiam reikėjo pagalbos.
Paveldėjimas pagal įstatymą: kas ir kokia eile paveldi?
Jei nėra testamento, paveldima pagal įstatymą, laikantis nustatytos eilės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles:
- Pirmoji eilė: Palikėjo vaikai (įvaikiai). Jei vaikas (įvaikis) miręs anksčiau už palikėją, jo dalį lygiomis dalimis paveldi jo vaikai (palikėjo vaikaičiai).
- Antroji eilė: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, paveldi antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis.
- Trečioji eilė: Palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, ir palikėjo provaikaičiai. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių.
- Ketvirtoji eilė: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
- Penktoji eilė: Palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
- Šeštoji eilė: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
Svarbu žinoti, kad kiekvienos paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei nėra ankstesnės eilės įpėdinių, jei jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taip pat, palikėjo sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais (jei jų yra). Su pirmosios eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys (neskaitant sutuoktinio). Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Paveldėjimas pagal testamentą
Testamentas – tai asmeninis palikėjo vienašalis potvarkis jo mirties atveju. Testamentu asmuo gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įpėdinių pagal įstatymą rato, tiek nepriklausantiems. Testamentu taip pat galima:
- Paskirti vykdytoją testamentui įgyvendinti.
- Nustatyti sąlygas įpėdiniams (pvz., įpareigoti globoti gyvūną).
- Atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių įpėdinių pagal įstatymą (išskyrus turinčius teisę į privalomąją dalį).
- Paskirti kitą įpėdinį, jei pirmasis mirtų prieš palikimo atsiradimą arba jo nepriimtų.
Testamentai gali būti oficialūs (patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno užsienyje) arba asmeniniai (surašyti paties testatoriaus ranka, nurodant vardą, pavardę, datą, vietą ir pasirašant). Oficialūs testamentai yra patikimesni, nes notaras patikrina testatoriaus veiksnumą ir užtikrina, kad testamentas atitiktų įstatymų reikalavimus. Asmeninį testamentą vėliau gali tekti įrodinėti teisme.
Testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarant naują testamentą arba paduodant prašymą notarų biurui (jei testamentas oficialus). Vėliau sudarytas testamentas panaikina ankstesnį testamentą visiškai arba tą jo dalį, kuri prieštarauja vėlesniam testamentui.
Kokie terminai svarbūs priimant palikimą?
Pats svarbiausias terminas paveldėjimo procese yra trijų mėnesių laikotarpis nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties dienos). Per šį laiką įpėdinis turi kreiptis į notarą ir pareikšti savo valią priimti palikimą arba jo atsisakyti. Praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, jį galima bandyti atnaujinti teismo keliu, tačiau tai nėra garantuota.
Jei įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (pvz., apsigyvena bute, naudojasi daiktais, moka mokesčius), laikoma, kad jis palikimą priėmė. Tačiau ir šiuo atveju vėliau vis tiek reikės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Kaip priimti arba atsisakyti palikimo?
Norint priimti palikimą, reikia per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti prašymą priimti palikimą. Reikės pateikti asmens dokumentą, palikėjo mirties liudijimą, dokumentus, įrodančius giminystės ryšį (jei paveldima pagal įstatymą) arba testamentą (jei paveldima pagal testamentą), taip pat informaciją apie kitus žinomus įpėdinius ir paveldėtiną turtą.
Įpėdinis taip pat turi teisę atsisakyti palikimo per tą patį trijų mėnesių terminą, pateikdamas notarui atitinkamą pareiškimą. Atsisakyti galima tik viso palikimo – negalima priimti tik dalies turto (pvz., buto), o atsisakyti kitos dalies (pvz., skolų). Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas.
Jei įpėdinis per tris mėnesius nepaduoda pareiškimo priimti palikimą ir nepradeda jo faktiškai valdyti, laikoma, kad jis palikimo atsisakė.
Ar paveldėtojas atsako už palikėjo skolas?
Taip, tai labai svarbus aspektas. Priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi ne tik turtą ir teises, bet ir palikėjo skolinius įsipareigojimus (pareigas). Įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, ne tik paveldėtu.
Tačiau yra būdas apriboti savo atsakomybę. Įpėdinis gali kreiptis į notarą su prašymu sudaryti turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsakys tik paveldėto turto verte. Turto apyrašą sudaro antstolis, ir tai yra mokama paslauga. Prašymą dėl apyrašo sudarymo reikia pateikti notarui per tą patį trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Jei palikimas priimamas faktiškai jį valdant, prašymą sudaryti apyrašą galima pateikti per du mėnesius nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad jis yra įpėdinis.
Prieš priimant palikimą, ypač jei yra įtarimų dėl galimų skolų, verta pasikonsultuoti su teisininku arba notaru ir apsvarstyti turto apyrašo sudarymo galimybę.
Kas yra privalomoji palikimo dalis?
Net jei palikėjas yra sudaręs testamentą ir visą turtą palikęs kitiems asmenims, tam tikra įpėdinių pagal įstatymą grupė turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją dalį turi:
- Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Privalomoji dalis sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš šių įpėdinių tektų paveldint pagal įstatymą (vadinama privalomąja dalimi), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į viso paveldėtino turto vertę, įskaitant ir testamente nurodytų įpareigojimų (legatų) vertę.
Teisė į privalomąją dalį skirta apsaugoti socialiai pažeidžiamus artimiausius palikėjo giminaičius, užtikrinant jiems minimalią paveldėjimo dalį, nepriklausomai nuo testatoriaus valios.
Testamentas: ar galima jį ginčyti?
Taip, testamentą galima ginčyti teisme. Dažniausiai testamentas ginčijamas dėl šių priežasčių:
- Testatorius testamento sudarymo metu buvo neveiksnus (nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti dėl psichinės ligos, silpnaprotystės ar kitų priežasčių).
- Testamentas neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų (pvz., asmeninis testamentas nepasirašytas, nenurodyta data).
- Testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
- Testamento turinys prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Ieškinį dėl testamento ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalis būtų pripažinti negaliojančiais. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, gali pripažinti testamentą negaliojančiu visiškai arba iš dalies.
Kokie mokesčiai taikomi paveldint turtą?
Paveldimas turtas Lietuvoje yra apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu. Tačiau yra nemažai išimčių ir lengvatų. Nuo šio mokesčio atleidžiami:
- Palikėjo sutuoktinis.
- Palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai).
- Palikėjo globėjai (rūpintojai), globotiniai (rūpintiniai).
- Palikėjo seneliai, vaikaičiai.
- Palikėjo broliai, seserys.
Kitiems asmenims taikomas paveldimo turto mokestis priklauso nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės:
- Jei turto vertė neviršija 150 000 eurų – mokestis netaikomas.
- Jei turto vertė viršija 150 000 eurų – taikomas 5% tarifas daliai, viršijančiai 150 000 eurų.
- Jei paveldima iš tolimenesnių giminaičių ar nesusijusių asmenų, ir turto vertė viršija 150 000 eurų – taikomas 10% tarifas daliai, viršijančiai 150 000 eurų.
Svarbu pažymėti, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė nustatoma pagal jo vidutinę rinkos vertę paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną. Be paveldimo turto mokesčio, įpėdiniams taip pat teks sumokėti notaro atlyginimą už paveldėjimo bylos vedimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitas susijusias išlaidas (pvz., už turto vertinimą, jei jis reikalingas).
Specialūs atvejai paveldėjime
Paveldėjimo procesas gali tapti sudėtingesnis esant tam tikroms aplinkybėms:
- Nepilnamečiai įpėdiniai: Jei palikimą paveldi nepilnametis, jo vardu palikimą priima tėvai, įtėviai ar globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą. Teismas vertina, ar palikimo priėmimas (ypač jei yra skolų) nepažeis vaiko interesų.
- Neveiksnūs įpėdiniai: Panašiai, jei įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, jo vardu veikia globėjas, gavęs teismo leidimą.
- Užsienyje esantis turtas: Jei palikėjas turėjo turto užsienyje, paveldėjimo procedūra gali vykti pagal tos šalies įstatymus. Gali prireikti kreiptis į tos šalies teisines institucijas ar notarus. Taip pat svarbu išsiaiškinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymą.
- Verslo paveldėjimas: Paveldint įmonės akcijas ar individualią įmonę, gali kilti specifinių klausimų dėl verslo tęstinumo, valdymo perdavimo, atsakomybės už įmonės skolas.
- Autorių teisių paveldėjimas: Autorių turtinės teisės taip pat yra paveldimos ir galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.
Patarimai paveldėjimo procese
- Nevėluokite: Svarbiausia – nepraleisti trijų mėnesių termino kreiptis į notarą.
- Rinkite dokumentus: Iš anksto pasirūpinkite reikiamais dokumentais (mirties liudijimu, giminystę patvirtinančiais dokumentais, informacija apie turtą).
- Bendraukite su kitais įpėdiniais: Atviras bendravimas gali padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų.
- Įvertinkite skolas: Jei yra rizika, kad palikėjas turėjo skolų, rimtai apsvarstykite galimybę prašyti sudaryti turto apyrašą.
- Konsultuokitės: Jei kyla neaiškumų ar situacija sudėtinga, nedvejodami kreipkitės į notarą ar teisininką. Profesionalų pagalba gali padėti išvengti klaidų ir sutaupyti laiko bei nervų.
- Planuokite iš anksto (palikėjams): Norint išvengti ginčų tarp įpėdinių ir užtikrinti, kad turtas po mirties atitektų tiems, kam norima, verta apsvarstyti testamento sudarymą. Tai ypač aktualu turint nesantuokinių vaikų, gyvenant nesusituokus ar norint palikti turtą ne pirmos eilės įpėdiniams.
Turto paveldėjimas yra teisiškai reglamentuotas procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Laiku atlikti veiksmai, reikiamų dokumentų pateikimas ir, esant reikalui, konsultacija su specialistais padės sklandžiai sutvarkyti paveldėjimo reikalus ir išvengti galimų problemų ateityje.