Kasdienėje kalboje, ypač darbo santykių ar verslo sandorių kontekste, dažnai girdime terminą „avansas“. Nors daugeliui intuityviai suprantama, ką jis reiškia, praktikoje kyla nemažai klausimų: kas tiksliai yra avansas? Ar darbdavys privalo jį mokėti? Kokie yra avanso mokėjimo ypatumai versle? Kada jis gali tapti galvos skausmu, o kada – naudingu finansiniu įrankiu? Šiame straipsnyje pasistengsime išsamiai atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su avansu Lietuvoje.
Avanso samprata: Daugiau nei tik išankstinis mokėjimas
Paprasčiausiai tariant, avansas (pranc. avance – išankstinis mokėjimas) yra pinigų suma, sumokama iš anksto, prieš gaunant prekes, paslaugas ar atliekant visą sutartą darbą. Tai tarsi dalis būsimo atlygio ar mokėjimo, skirta padengti tam tikras išankstines išlaidas, užtikrinti sandorio įvykdymą arba tiesiog suteikti finansinį palaikymą iki galutinio atsiskaitymo.
Svarbu suprasti, kad avansas nėra tas pats, kas dovana ar paskola be įsipareigojimų. Jis visada yra susijęs su konkrečiu susitarimu ir lūkesčiu, kad kita šalis įvykdys savo įsipareigojimus – darbuotojas dirbs, o tiekėjas pristatys prekes ar suteiks paslaugas. Jei įsipareigojimai neįvykdomi, avansas paprastai turi būti grąžinamas.
Avansas darbo santykiuose: Teisės ir pareigos
Bene dažniausiai su avanso terminu susiduriama darbo santykiuose. Darbuotojams kartais prireikia dalies atlyginimo anksčiau nei įprasta mokėjimo diena, o darbdaviai svarsto, ar privalo ir kokiomis sąlygomis tokį prašymą tenkinti.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) tiesiogiai reguliuoja darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, tačiau sąvokos „avansas“ jame nėra. Vis dėlto, DK numato, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Ši nuostata dažnai interpretuojama kaip galimybė darbuotojui gauti dalį atlyginimo mėnesio viduryje, kas iš esmės ir atitinka avanso prasmę.
Tačiau svarbu pabrėžti: Darbo kodeksas neįpareigoja darbdavio mokėti avanso pagal darbuotojo pageidavimą, jei darbo sutartyje ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta kitaip. Standartinė praktika – mokėti atlyginimą du kartus per mėnesį (pvz., 15 ir 30 dieną) arba vieną kartą (pvz., mėnesio pabaigoje ar kito mėnesio pradžioje). Jei mokama du kartus, pirmasis mokėjimas dažnai ir vadinamas avansu, nors teisiškai tai yra tiesiog pirmoji darbo užmokesčio dalis už jau dirbtą laiką.
Kada mokamas ir kokio dydžio?
Jei įmonėje yra nusistovėjusi praktika mokėti atlyginimą du kartus per mėnesį, pirmoji dalis (avansas) paprastai išmokama mėnesio viduryje. Jos dydis dažniausiai būna fiksuotas procentas nuo viso mėnesio atlyginimo (pvz., 40-50%) arba konkreti suma, suderėta darbo sutartyje ar nustatyta įmonės vidiniais dokumentais. Ši suma apskaičiuojama atsižvelgiant į jau išdirbtas dienas iki avanso mokėjimo datos.
Jei atlyginimas mokamas kartą per mėnesį, bet darbuotojui išskirtiniais atvejais prireikia pinigų anksčiau (pvz., dėl nenumatytų išlaidų), jis gali kreiptis į darbdavį su prašymu išmokėti avansą. Tokiu atveju sprendimą priima darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės finansines galimybes, vidaus tvarką ir konkrečią darbuotojo situaciją. Nėra jokios garantijos, kad toks prašymas bus patenkintas.
Avanso apmokestinimas
Svarbu žinoti, kad avansas darbo santykiuose yra laikomas darbo užmokesčio dalimi, todėl jis yra apmokestinamas lygiai taip pat kaip ir galutinis atlyginimas. Nuo avanso sumos išskaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos („Sodra“). Dėl šios priežasties reali į rankas gaunama avanso suma bus mažesnė nei „popieriuje“ apskaičiuota suma.
Privalumai ir trūkumai
- Darbuotojui:
- Privalumai: Finansinis stabilumas ir lankstumas (ypač jei mokama du kartus per mėnesį), galimybė padengti nenumatytas išlaidas nelaukiant algos dienos.
- Trūkumai: Antroji atlyginimo dalis būna mažesnė, kas gali apsunkinti didesnių mėnesio išlaidų planavimą. Taip pat, kaip minėta, nėra garantijos gauti avansą paprašius, jei tai nenumatyta sutartyje ar taisyklėse.
- Darbdaviui:
- Privalumai: Darbuotojų lojalumo didinimas, geresnės darbo atmosferos kūrimas, galimybė pritraukti darbuotojus (ypač jei tai rinkoje neįprasta praktika).
- Trūkumai: Papildoma administracinė našta (atlyginimų skaičiavimas ir mokėjimas du kartus), sudėtingesnis pinigų srautų planavimas. Gali kilti sunkumų, jei darbuotojas, gavęs avansą, išeina iš darbo neatidirbęs visos sumos (nors teisiškai darbdavys turi teisę išskaičiuoti permoką iš galutinio atsiskaitymo).
Formalizavimas
Siekiant išvengti nesusipratimų, avanso mokėjimo tvarka (jei tokia taikoma) turėtų būti aiškiai apibrėžta:
- Darbo sutartyje (nurodant mokėjimo dažnumą, datas, apytikslį dydį ar skaičiavimo principą).
- Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse ar atskirame įsakyme dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Jei avansas mokamas išimties tvarka pagal darbuotojo prašymą, rekomenduojama turėti raštišką darbuotojo prašymą ir darbdavio sutikimą (rezoliuciją ant prašymo ar atskirą dokumentą).
Avansas verslo sandoriuose: Užtikrinimas ir rizika
Avansiniai mokėjimai yra labai paplitę ir verslo pasaulyje, sudarant įvairias prekių pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutartis. Čia avansas atlieka kelias svarbias funkcijas.
Avanso tikslai versle
- Sandorio užtikrinimas: Sumokėdamas avansą, pirkėjas ar užsakovas parodo rimtus ketinimus ir įsipareigojimą pirkti prekę ar paslaugą. Pardavėjui ar paslaugos teikėjui tai suteikia daugiau garantijų.
- Pradinių išlaidų padengimas: Ypač gaminant prekes pagal individualų užsakymą ar teikiant sudėtingas paslaugas, tiekėjas patiria pradinių išlaidų (medžiagų pirkimas, įrangos nuoma, specialistų samdymas). Avansas padeda padengti šias išlaidas ir pradėti vykdyti užsakymą.
- Rizikos pasidalijimas: Avansas iš dalies perkelia riziką pirkėjui. Jei pirkėjas vėliau atsisakytų sandorio be svarios priežasties, pardavėjas bent jau turės kompensaciją už patirtas išlaidas ar prarastą laiką.
- Pinigų srautų valdymas: Tiekėjui avansas pagerina pinigų srautus, leidžia sklandžiau vykdyti veiklą nelaukiant galutinio atsiskaitymo.
Teisinis pagrindas ir įforminimas
Verslo sandoriuose avanso mokėjimas grindžiamas šalių susitarimu, kuris įforminamas sutartyje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) tiesiogiai nedetalizuoja avanso sąvokos taip, kaip, pavyzdžiui, rankpinigių, tačiau bendrosios sutarčių teisės nuostatos leidžia šalims laisvai susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos, įskaitant ir išankstinius mokėjimus.
Labai svarbu sutartyje aiškiai apibrėžti:
- Avanso dydį (konkreti suma arba procentas nuo bendros sandorio vertės).
- Mokėjimo terminą ir būdą.
- Sąlygas, kada avansas yra grąžinamas (pvz., jei pardavėjas neįvykdo įsipareigojimų).
- Sąlygas, kada avansas lieka pardavėjui (pvz., jei pirkėjas nepagrįstai atsisako sutarties).
- Avanso įskaitymo į galutinę kainą tvarką.
Kuo detalesnis susitarimas, tuo mažesnė ginčų tikimybė ateityje.
Avansas vs. Rankpinigiai vs. Užstatas
Svarbu atskirti avansą nuo kitų panašių mokėjimų:
- Rankpinigiai: Tai pinigų suma, kurią viena šalis duoda kitai kaip sutarties sudarymo įrodymą ir jos įvykdymo užtikrinimą. Pagrindinis skirtumas nuo avanso – pasekmės nevykdant sutarties. Jei sutartis neįvykdoma dėl davusio rankpinigius kaltės, rankpinigiai lieka gavėjui. Jei dėl gavusio kaltės – jis privalo grąžinti dvigubą rankpinigių sumą. Avanso atveju, jei sutartis neįvykdoma, jis paprastai tiesiog grąžinamas (nebent sutartyje numatyta kitaip, pvz., kaip minimali kompensacija).
- Užstatas (depozitas): Tai dažniausiai naudojama nuomos santykiuose kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas (pvz., padengti žalai ar nesumokėtam nuomos mokesčiui). Pasibaigus sutarčiai ir įvykdžius visas sąlygas, užstatas grąžinamas. Avansas yra būsimo mokėjimo dalis, o ne atskira užtikrinimo priemonė.
Rizikos ir kaip jų išvengti
Nors avansas naudingas, jis susijęs ir su tam tikromis rizikomis:
- Pirkėjui/Užsakovui:
- Tiekėjas gali nepristatyti prekių ar nesuteikti paslaugų (pvz., dėl bankroto, nesąžiningumo).
- Pristatytos prekės ar suteiktos paslaugos gali būti nekokybiškos, o susigrąžinti avansą gali būti sudėtinga.
- Pardavėjui/Tiekėjui:
- Pirkėjas gali nepagrįstai reikalauti grąžinti avansą, net jei tiekėjas pradėjo vykdyti užsakymą.
- Ginčai dėl avanso grąžinimo sąlygų, jei sutartis neaiški.
Kaip sumažinti riziką?
- Pasitikrinkite partnerį: Prieš mokėdami avansą, ypač didesnį, pasidomėkite kita šalimi (įmonės reputacija, atsiliepimai, finansinė būklė, ar neturi skolų).
- Detali sutartis: Aiškiai apibrėžkite visas su avansu susijusias sąlygas rašytinėje sutartyje.
- Proporcingas avansas: Stenkitės, kad avanso dydis būtų protingas ir atitiktų pradinius tiekėjo kaštus ar sandorio pobūdį. Venkite 100% išankstinio apmokėjimo, jei tai nėra būtina ar įprasta praktika konkrečioje srityje.
- Alternatyvios užtikrinimo priemonės: Esant didelėms sumoms, galima svarstyti apie banko garantijas ar kitas priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų įvykdymą.
- Dokumentacija: Saugokite visus su avanso mokėjimu susijusius dokumentus (sutartis, sąskaitas faktūras, mokėjimo pavedimus).
Praktiniai patarimai
Darbuotojams:
- Prieš prašydami avanso, pasitikrinkite darbo sutartį ir įmonės vidaus taisykles – galbūt ten jau numatyta aiški tvarka.
- Jei prašote avanso išimties tvarka, pateikite motyvuotą raštišką prašymą.
- Atminkite, kad nuo avanso bus išskaičiuoti mokesčiai.
- Supraskite, kad darbdavys neprivalo tenkinti jūsų prašymo, jei tai nenumatyta dokumentuose.
Darbdaviams:
- Apsvarstykite galimybę įtvirtinti aiškią avansų mokėjimo (arba nemokėjimo) politiką įmonės vidaus dokumentuose, kad išvengtumėte nesusipratimų ir diskriminacijos.
- Jei mokate avansus, užtikrinkite tikslią jų apskaitą ir apmokestinimą.
- Būkite pasiruošę administracinei naštai, susijusiai su dažnesniais mokėjimais.
Verslo subjektams:
- Visada įforminkite susitarimus dėl avanso rašytinėje sutartyje.
- Aiškiai nurodykite avanso dydį, mokėjimo ir grąžinimo sąlygas.
- Įvertinkite partnerio patikimumą prieš atlikdami mokėjimą.
- Neužmirškite PVM aspektų – priklausomai nuo situacijos, gavus avansą gali atsirasti prievolė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą.
Apibendrinimas
Avansas yra svarbus ir plačiai naudojamas finansinis instrumentas tiek darbo santykiuose, tiek verslo pasaulyje. Darbo teisėje jis dažniausiai pasireiškia kaip pirmoji atlyginimo dalis, mokama mėnesio viduryje, padedanti darbuotojams užsitikrinti finansinį stabilumą. Versle avansas veikia kaip sandorio užtikrinimo, pradinių išlaidų padengimo ir rizikos pasidalijimo priemonė.
Nepaisant naudos, avansiniai mokėjimai gali kelti ir tam tikrų iššūkių bei rizikų. Darbo santykiuose svarbu aiškiai reglamentuoti avansų mokėjimo tvarką, o versle – kruopščiai parengti sutartis, įvertinti partnerių patikimumą ir numatyti galimas pasekmes.
Tinkamai suprantant avanso prigimtį, teisinį reguliavimą ir galimas rizikas bei atsakingai jį naudojant, galima efektyviai valdyti finansinius srautus, užtikrinti sklandų darbo ar verslo procesą ir išvengti nemalonių ginčų ateityje.