Skyrybos ar tėvų apsisprendimas gyventi atskirai – tai sudėtingas ir emociškai jautrus laikotarpis ne tik patiems suaugusiesiems, bet, visų pirma, jų vaikams. Šiame permainų sūkuryje vienas svarbiausių ir dažnai daugiausiai nesutarimų keliančių klausimų yra vaiko išlaikymas, visuomenėje geriau žinomas kaip alimentai. Tai ne tik finansinė prievolė, bet ir esminė vaiko teisė į saugią, stabilią ir jo poreikius atitinkančią aplinką, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių. Šiame straipsnyje išsamiai ir suprantamai aptarsime viską, ką būtina žinoti apie alimentus Lietuvoje: nuo jų teisinio pagrindo, dydžio nustatymo iki sudėtingų vykdymo procesų ir pasekmių už vengimą išlaikyti savo vaiką.
Kas yra alimentai ir koks jų teisinis pagrindas?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad „alimentai“ yra labiau buitinis, nors ir visuotinai vartojamas terminas. Teisinėje kalboje tai vadinama vaiko išlaikymu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai įtvirtina abiejų tėvų – tiek tėvo, tiek motinos – pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra besąlygiška ir kyla iš pačios tėvystės fakto, nepriklausomai nuo to, ar tėvai buvo susituokę, ar gyvena kartu, ar bendrauja tarpusavyje.
Fundamentalus principas, kuriuo vadovaujasi teismai ir kitos institucijos, yra prioritetinė vaiko teisių ir interesų apsauga. Tai reiškia, kad vaiko teisė gauti išlaikymą yra svarbesnė už bet kokius tėvų nesutarimus, asmenines nuoskaudas ar finansinius sunkumus. Išlaikymas skirtas užtikrinti būtinas vaikui augimo sąlygas: maistą, aprangą, būstą, sveikatą, mokslą, laisvalaikį ir visapusišką raidą.
Išlaikymas pilnamečiam vaikui – ar tai įmanoma?
Dažnai manoma, kad pareiga mokėti alimentus baigiasi, kai vaikas sulaukia 18 metų. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Įstatymas numato išimtį: jei pilnametystės sulaukęs vaikas (iki 24 metų amžiaus) mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (pvz., baigia 12 klasę) arba studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje pagal nuosekliąją studijų programą (dieniniame skyriuje) ir jam reikalinga parama, tėvai, jei jų finansinė padėtis tai leidžia, privalo jį išlaikyti. Tokiu atveju ieškinį teismui dėl išlaikymo priteisimo jau teikia pats pilnametis vaikas.
Kaip nustatomas alimentų dydis?
Tai bene daugiausiai diskusijų keliantis klausimas. Tėvai gali dėl išlaikymo dydžio ir formos susitarti taikiai arba šį klausimą spręsti teisme. Panagrinėkime abu būdus detaliau.
1. Tėvų susitarimas
Civilizuotas ir brandus sprendimas – tėvų susitarimas dėl vaiko išlaikymo. Toks susitarimas gali būti sudarytas raštu ir patvirtintas notaro. Notaro patvirtinta sutartis turi teismo sprendimo galią. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų nustotų vykdyti sutarties sąlygas, kitas tėvas galėtų iškart kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, nereikėtų papildomai bylinėtis teisme. Šis būdas yra greitesnis, pigesnis ir, svarbiausia, sukelia kur kas mažiau streso tiek tėvams, tiek vaikui.
2. Kreipimasis į teismą
Jei tėvams nepavyksta susitarti, ginčą sprendžia teismas. Svarbu pabrėžti, kad nėra vienos fiksuotos sumos ar formulės, pagal kurią apskaičiuojami alimentai. Kiekvienas atvejis yra individualus, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į daugybę faktorių:
- Vaiko poreikiai. Tai yra esminis kriterijus. Vertinami ne tik baziniai poreikiai (maistas, komunaliniai mokesčiai), bet ir specifinės išlaidos: lavinimas (būreliai, korepetitoriai, privačios pamokos), sveikatos priežiūra (vaistai, gydymo procedūros, akiniai, ortodontinės paslaugos), laisvalaikis, atostogos, drabužiai, ugdymo priemonės. Sudarant teismui teikiamą vaiko išlaikymo išlaidų sąrašą, svarbu jį pagrįsti kuo detaliau.
- Tėvų turtinė padėtis. Teismas vertina abiejų tėvų gaunamas pajamas (darbo užmokestį, pajamas iš individualios veiklos, dividendus ir kt.), turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (būstus, automobilius, akcijas), taip pat ir finansinius įsipareigojimus (paskolas, kitų vaikų išlaikymą). Svarbu suprasti, kad net ir oficialių pajamų neturėjimas neatleidžia nuo pareigos mokėti alimentus. Tokiu atveju teismas vertina asmens galimybes gauti pajamas, jo profesiją, darbingumą.
- Šeimos gyvenimo lygis iki skyrybų. Teismas siekia, kad po tėvų išsiskyrimo vaiko gyvenimo kokybė iš esmės nepablogėtų. Jei šeima iki tol gyveno pasiturinčiai, vaikas turi teisę į panašų gerovės lygį ir po skyrybų.
- Proporcingumo principas. Pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams. Teismas, nustatydamas konkretų mokamų alimentų dydį, atsižvelgia į abiejų tėvų finansines galimybes ir paskirsto išlaikymo naštą proporcingai.
Ar egzistuoja minimalus alimentų dydis?
Vis dar gajus mitas, kad teismas priteisia alimentus, lygius pusei minimalios mėnesinės algos (MMA). Nors anksčiau tai buvo dažnai pasitaikanti praktika, šiuo metu teismai laikosi pozicijos, kad joks konkretus dydis, susietas su MMA, nėra privalomas. Teismas privalo užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, o šie poreikiai gali būti ir didesni, ir mažesni už pusę MMA, priklausomai nuo konkrečios situacijos, vaiko amžiaus ir sveikatos būklės.
Alimentų formos ir mokėjimo tvarka
Dažniausiai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau įstatymas numato ir kitas galimybes:
- Vienkartinė išmoka. Tėvai gali susitarti arba teismas gali nustatyti, kad išlaikymas bus sumokėtas viena didele suma į priekį.
- Turto perdavimas. Pareiga išlaikyti vaiką gali būti įvykdyta perduodant vaikui nuosavybės teise tam tikrą vertingą turtą, pavyzdžiui, butą ar žemės sklypą. Ši forma taikoma rečiau ir reikalauja atidaus teisinio įvertinimo, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai.
Priteisus alimentus, pinigai pervedami į to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, banko sąskaitą. Šis tėvas yra laikomas lėšų tvarkytoju ir privalo jas naudoti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Alimentų indeksavimas ir dydžio keitimas
Kas yra indeksavimas?
Tai labai svarbus mechanizmas, apsaugantis alimentų perkamąją galią nuo infliacijos. Jei išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu periodinėmis išmokomis, jis privalo būti indeksuojamas kiekvienais metais vasario 1 d. pagal praėjusių metų metinį vartojimo kainų indeksą (VKI), kurį oficialiai skelbia Statistikos departamentas. Indeksavimą turi atlikti pats alimentus mokantis asmuo, be jokių papildomų prašymų. Jei jis to nedaro, susidaro skola, kurią galima išieškoti per antstolį.
Kada galima keisti alimentų dydį?
Gyvenimas nestovi vietoje, todėl gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių priteistas alimentų dydis tampa nebeadekvatus. Jį galima tiek padidinti, tiek sumažinti, tačiau tam reikalingas naujas teismo sprendimas. Kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo galima, jei iš esmės pasikeičia bent viena iš aplinkybių, į kurias buvo atsižvelgta nustatant pirminį dydį.
- Pagrindai didinti alimentus: pablogėjusi vaiko sveikatos būklė, dėl kurios atsirado papildomų išlaidų; padidėję ugdymo, lavinimo poreikiai; smarkiai pagerėjusi alimentus mokančio tėvo turtinė padėtis.
- Pagrindai mažinti alimentus: smarkiai ir ne dėl savo kaltės pablogėjusi alimentus mokančio tėvo turtinė padėtis (pvz., netekus darbo, susirgus sunkia liga); atsiradusi pareiga išlaikyti kitus asmenis (pvz., gimus vaikui kitoje šeimoje). Svarbu pabrėžti, kad teismas, net ir esant šiems pagrindams, visų pirma vertins, ar sumažinus alimentus nebus pažeisti vaiko interesai.
Ką daryti, jei alimentai nemokami?
Deja, vengimas mokėti alimentus yra opi problema. Jei taikiai susitarti nepavyksta, vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi imtis teisinių veiksmų. Procesas priklauso nuo to, ar alimentai buvo nustatyti teismo sprendimu (ar notarine sutartimi), ar ne.
Jei turite teismo sprendimą arba notaro patvirtintą sutartį, kelias yra tiesus – kreipimasis į antstolį. Reikia pateikti prašymą vykdyti išieškojimą ir vykdomąjį dokumentą. Antstolis turi plačius įgaliojimus išieškoti skolą:
- Areštuoti skolininko banko sąskaitas.
- Nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį ar kitas pajamas (iki 50% pajamų, jei išieškomas išlaikymas nepilnamečiams vaikams).
- Areštuoti ir parduoti iš varžytinių skolininko turtą.
- Laikinai apriboti teisę vairuoti transporto priemones.
- Apriboti galimybę gauti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medžioklės ar žvejybos leidimus.
Vaikų išlaikymo fondas
Jei antstoliui per mėnesį nepavyksta išieškoti visos priteistos sumos, atsiranda galimybė kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Šis fondas moka vaikui nustatyto dydžio išmoką (bet ne daugiau kaip 1,8 bazinės socialinės išmokos per mėnesį), o pareiga išieškoti skolą iš skolininko pereina fondui. Tai svarbi socialinė garantija, užtikrinanti, kad vaikas neliks be lėšų pragyvenimui, kol sprendžiamos skolos išieškojimo problemos.
Baudžiamoji atsakomybė
Piktavališkas ir sistemingas vengimas išlaikyti vaiką gali užtraukti ne tik finansines, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tėvas ar motina, kurie ilgiau nei du mėnesius iš eilės neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo, gali būti baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Griauname populiariausius mitus
Su alimentų tema susiję daug mitų ir klaidingų įsitikinimų, kuriuos būtina paneigti.
- Mitas: „Jei man neleidžia matytis su vaiku, aš neprivalau mokėti alimentų.“
Tiesa: Tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir pareiga mokėti alimentus yra du visiškai atskiri teisiniai dalykai. Bendravimo tvarkos pažeidimai sprendžiami atskira tvarka, tačiau tai jokiu būdu neatleidžia nuo finansinės prievolės vaikui. - Mitas: „Dirbu neoficialiai / gaunu minimalią algą, todėl man priteis tik simbolinius alimentus.“
Tiesa: Teismas vertina ne tik oficialias, bet ir potencialias pajamas bei turimą turtą. Jei asmuo yra darbingas, sveikas, turi profesiją, teismas gali priteisti didesnius alimentus, nei lemtų oficialus minimumas, preziumuodamas, kad asmuo gali ir privalo dėti pastangas gauti didesnes pajamas savo vaiko gerovei užtikrinti. - Mitas: „Buvęs sutuoktinis išleidžia alimentus ne vaikui, o sau.“
Tiesa: Jei kyla pagrįstų įtarimų, kad lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, alimentus mokantis tėvas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti kitą tėvą teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Kraštutiniu atveju galima prašyti, kad dalis alimentų būtų mokama tiesiogiai paslaugų teikėjams (pvz., darželiui, būreliams).
Pabaigai
Alimentų klausimas neišvengiamai paliečia jautriausias stygas. Tačiau svarbiausia šiame procese – nepamiršti, kad pagrindinis tikslas yra ne nubausti buvusį partnerį ar įrodyti savo tiesą, o užtikrinti vaiko gerovę. Atviras dialogas, pagarba ir, jei reikia, savalaikė teisinė pagalba gali padėti šį sudėtingą gyvenimo etapą pereiti kuo sklandžiau, apsaugant tai, kas brangiausia – vaiko teisę į laimingą ir aprūpintą vaikystę.