Turbūt kiekvienam dirbančiam žmogui bent kartą gyvenime teko susidurti su situacija, kai liga netikėtai sujaukia visus planus ir priverčia likti namuose. Tokiu atveju populiariai vadinamas „biuletenis“ tampa ne tik gydytojo išduotu dokumentu, bet ir finansinio saugumo garantu. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šio žodžio? Kaip apskaičiuojama ligos išmoka, kas ją moka ir kokių subtilybių reikėtų žinoti, norint gauti visas priklausančias lėšas? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų, susijusių su ligos išmoka (oficialus nedarbingumo pažymėjimo pavadinimas) Lietuvoje.
Nors kasdieniame gyvenime esame įpratę vartoti terminą „biuletenis“, svarbu suprasti, kad oficialioje „Sodros“ ir teisės aktų kalboje tai yra vadinama nedarbingumo pažymėjimu, o piniginė kompensacija – ligos išmoka. Šis straipsnis padės jums susigaudyti oficialiuose terminuose ir praktiniuose jų taikymo aspektuose.
Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso?
Ligos išmoka – tai valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis, skirta kompensuoti prarastas pajamas asmeniui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti ir gauti atlyginimo. Paprastai tariant, tai pinigai, kuriuos gaunate vietoje algos, kai sergate. Tačiau teisę į šią išmoką turi ne visi. Egzistuoja aiškūs kriterijai, kuriuos reikia atitikti.
Pagrindinis reikalavimas: socialinio draudimo stažas
Pati svarbiausia sąlyga norint gauti ligos išmoką – turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad už jus tam tikrą laiką turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Šiuo metu galioja tokia taisyklė:
- Asmuo turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių.
- ARBA turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Kas sudaro šį stažą? Tai ne tik laikas, kai dirbote pagal darbo sutartį. Į stažą taip pat įskaitomas laikas, kai gavote ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 dienas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, nedarbo socialinio draudimo išmoką, dalinio darbo išmoką ar subsidiją už prastovą. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat kaupia stažą, jei sąžiningai moka socialinio draudimo įmokas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei susirgote pirmąją darbo dieną ir neturite sukaupę reikiamo stažo, ligos išmoka jums nepriklausys. Todėl keičiant darbus ar pradedant naują karjerą, verta pasidomėti savo socialinio draudimo istorija „Sodros“ asmeninėje paskyroje.
Kada moka darbdavys, o kada – „Sodra“?
Dar viena svarbi taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas darbuotojas, yra atsakomybės pasiskirstymas tarp darbdavio ir „Sodros“. Sistema veikia taip:
- Pirmos dvi laikinojo nedarbingumo dienos: Už jas moka jūsų darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 % ir ne didesnė nei 100 % jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Tikslus procentas dažnai būna nurodytas darbo sutartyje arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse. Ši suma išmokama kartu su artimiausiu atlyginimu.
- Nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos: Mokėjimo estafetę perima „Sodra“. Būtent ji moka ligos išmoką už visas likusias ligos dienas, kol atgausite darbingumą arba jums bus nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis.
Ši taisyklė galioja tiek sergant pačiam darbuotojui, tiek slaugant šeimos narį. Tai reiškia, kad net jei slaugote vaiką, pirmąsias dvi dienas kompensuos darbdavys, o nuo trečios – „Sodra“.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Klausimas „kiek gausiu?“ yra bene pats aktualiausias. Ligos išmokos dydis priklauso nuo jūsų gautų pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Skaičiavimo principas yra gana aiškus, tačiau verta įsigilinti į detales.
„Sodros“ mokamos išmokos dydis
Kai sergate patys, „Sodra“ nuo trečiosios dienos moka 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Šis procentas yra fiksuotas ir taikomas daugeliu standartinių ligos atvejų.
Tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, asmenims, kurie neatlygintinai aukoja audinius, ląsteles ar organus, mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio išmoka už laikotarpį, kurio reikia procedūroms atlikti.
Kas yra kompensuojamasis uždarbis?
Tai yra pagrindinis dydis, nuo kurio skaičiuojama jūsų ligos išmoka. Kompensuojamasis uždarbis – tai jūsų vidutinės draudžiamosios pajamos per tam tikrą laikotarpį. Kaip jis apskaičiuojamas?
„Sodra“ atsižvelgia į jūsų turėtas draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“, nuo kurio mokami mokesčiai) per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš nustatant laikinąjį nedarbingumą.
Skamba sudėtingai? Paaiškinkime pavyzdžiu. Tarkime, jūs susirgote liepos 15 dieną.
- Mėnuo, kai susirgote – liepa.
- Praėjęs kalendorinis mėnuo prieš susirgimą – birželis.
- Skaičiavimui imami 3 mėnesiai iki birželio – tai yra, kovas, balandis ir gegužė.
„Sodra“ paims jūsų tų trijų mėnesių draudžiamąsias pajamas, sudės jas ir padalins iš to laikotarpio darbo dienų skaičiaus (pagal 5 dienų darbo savaitę). Taip bus gautas jūsų vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio ir bus skaičiuojama 62,06 % išmoka už kiekvieną ligos dieną (pradedant nuo trečiosios).
Svarbu žinoti, kad ligos išmokai yra taikomos „grindys“ ir „lubos“. Išmoka negali būti mažesnė už nustatytą minimumą, tačiau taip pat negali viršyti maksimalios ribos, kuri yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Šie dydžiai periodiškai keičiasi, todėl aktualią informaciją visada verta pasitikrinti „Sodros“ interneto svetainėje.
Išmoka slaugant šeimos narį
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai dirbti negalime ne dėl savo, o dėl artimųjų ligos. Tokiais atvejais taip pat galima gauti nedarbingumo pažymėjimą ir išmoką už šeimos nario ar vaiko slaugą. Tačiau čia galioja kiek kitokios taisyklės ir mokėjimo dydžiai.
Vaiko slauga
Vaiko slauga yra viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvams prireikia nedarbingumo pažymėjimo. Išmokos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir ligos sudėtingumo.
- Išmokos dydis: Slaugant sergantį vaiką (ar kitą šeimos narį), „Sodra“ moka 85 % kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Kaip ir sergant pačiam, pirmas dvi dienas moka darbdavys (62,06 % – 100 %), o nuo trečios – „Sodra“.
- Mokėjimo trukmė:
- Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Jei vaikas serga sunkia, į specialų sąrašą įtraukta liga, išmoka gali būti mokama ilgesnį laiką.
- Slaugant stacionare vaiką iki 7 metų, išmoka mokama visą buvimo ligoninėje laiką.
- Slaugant vaiką su negalia, taikomos papildomos, palankesnės sąlygos.
Svarbu tai, kad slaugyti sergantį vaiką gali ne tik mama ar tėtis, bet ir įtėviai, seneliai ar globėjai, jei jie yra socialiai apdrausti.
Kitų šeimos narių slauga
Galima gauti išmoką ir slaugant kitus šeimos narius – sutuoktinį, tėvus (įtėvius). Tokiu atveju išmoka (85 % kompensuojamojo uždarbio) mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Prašymo pateikimas: žingsnis po žingsnio
Laimei, šiuolaikinės technologijos gerokai supaprastino ligos išmokos gavimo procesą. Dauguma veiksmų atliekami automatiškai, tačiau tam tikrus žingsnius turite atlikti ir patys.
- Apsilankymas pas gydytoją: Viskas prasideda nuo vizito pas gydytoją. Nustatęs laikinąjį nedarbingumą, gydytojas suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą sistemoje `e.sveikata`.
- Automatinis informavimas: Informacija iš `e.sveikata` sistemos automatiškai pasiekia jūsų darbdavį ir „Sodrą“. Darbdavys mato, kad jūsų nėra darbe dėl ligos, o „Sodra“ gauna signalą apie galimą poreikį mokėti išmoką.
- Prašymo pateikimas „Sodrai“: Tai svarbiausias žingsnis, kurį turite atlikti patys! Nors „Sodra“ gauna informaciją apie jūsų nedarbingumą, išmoka nebus paskirta tol, kol nepateiksite prašymo. Tai padaryti reikia prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (`gyventojai.sodra.lt`). Ten reikia užpildyti prašymą skirti ligos išmoką (forma NP-SD).
Patarimas: Pildydami prašymą pirmą kartą, galite pažymėti varnelę, kad šis prašymas galiotų ir ateities nedarbingumo atvejams. Tai padarę, kitą kartą susirgus prašymo teikti nebereikės – išmoka bus paskirta automatiškai. Taip pat nepamirškite nurodyti teisingos banko sąskaitos, į kurią norite gauti pinigus.
Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos, tačiau delsti neverta – kuo anksčiau pateiksite, tuo greičiau gausite išmoką.
Mokesčiai ir ligos išmoka
Svarbu prisiminti, kad tiek darbdavio, tiek „Sodros“ mokama ligos išmoka yra laikoma jūsų pajamomis. O nuo pajamų, kaip žinia, reikia mokėti mokesčius. Ligos išmokai yra taikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurio tarifas yra toks pat kaip ir darbo užmokesčiui (dažniausiai 20 %).
Jums patiems nieko skaičiuoti nereikia. „Sodra“, pervesdama jums ligos išmoką, jau būna apskaičiavusi ir išskaičiavusi GPM. Taip pat ji pritaiko jums priklausantį Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jei esate pateikę atitinkamą prašymą. Į jūsų banko sąskaitą pervedama suma jau po mokesčių (neto).
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti
Nors sistema atrodo gana aiški, kartais dėl neatidumo ar nežinojimo padaroma klaidų, kurios gali lemti vėluojantį ar visai negaunamą mokėjimą.
- Pamirštama pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pati dažniausia klaida. Daugelis mano, kad gydytojui išdavus „biuletenį“, viskas įvyks automatiškai. Atminkite – be jūsų prašymo (NP-SD) pinigų nebus.
- Neturima pakankamo socialinio draudimo stažo. Prieš tikintis išmokos, ypač jei neseniai pradėjote dirbti ar turėjote pertraukų, pasitikrinkite savo stažą „Sodros“ paskyroje.
- Gydymo režimo pažeidimai. Jei gydytojas nurodė gulimą režimą, o jūs tuo metu keliausite po užsienį ar dirbsite kitą darbą, „Sodra“ turi teisę nemokėti išmokos. Gydytojo nurodymų privalu laikytis.
- Neteisingai nurodyta banko sąskaita. Atidžiai patikrinkite, ar „Sodrai“ pateikėte teisingą ir aktyvią savo banko sąskaitą.
Išvados
Ligos išmoka yra svarbi socialinė garantija, padedanti išgyventi finansiškai sudėtingą laikotarpį, kai negalite dirbti. Sistema Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota: pirmas dvi dienas moka darbdavys, o nuo trečiosios – „Sodra“. Išmokos dydis priklauso nuo jūsų buvusių pajamų ir nuo to, ar sergate patys (62,06 %), ar slaugote šeimos narį (85 %).
Norint sklandžiai ir laiku gauti pinigus, svarbiausia atsiminti tris dalykus: turėti reikiamą socialinio draudimo stažą, pateikti prašymą „Sodrai“ per jos elektroninę sistemą ir laikytis gydytojo nustatyto gydymo režimo. Būkite atidūs, domėkitės savo teisėmis ir pareigomis, o iškilus neaiškumams, visuomet galite kreiptis konsultacijos į „Sodros“ specialistus. Sveikatos jums!