Kiekvienas iš mūsų galime atsidurti situacijoje, kai prireikia teisininko pagalbos. Nesutarimai dėl turto, skyrybos, problemos darbe, skolos ar, neduok Dieve, baudžiamoji byla – tai tik keletas pavyzdžių, kai be profesionalios teisinės konsultacijos ar atstovavimo tiesiog neįmanoma išsiversti. Tačiau ką daryti, jei finansinė padėtis neleidžia samdytis brangiai kainuojančio advokato? Ar tai reiškia, kad žmogus, neturintis pakankamai lėšų, yra pasmerktas pralaimėti teisiniame ginče ir negali apginti savo teisių? Laimei, Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuoja mechanizmas, užtikrinantis, kad teisingumas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų piniginės storio. Tas mechanizmas – Valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTP).
Daugeliui šis pavadinimas skamba sudėtingai ir biurokratiškai, o pats procesas apipintas mitais ir nepagrįstomis baimėmis. Vieni mano, kad „nemokamas advokatas“ yra nekompetentingas, kiti – kad gauti pagalbą yra beveik neįmanoma dėl sudėtingų reikalavimų. Šiame straipsnyje išsamiai ir paprastai paaiškinsime, kas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTPT), kokią pagalbą ji teikia, kas ir kaip gali ja pasinaudoti, ir paneigsime populiariausius mitus. Tai yra jūsų gidas į pasaulį, kuriame teisė į gynybą nėra privilegija, o pamatinė žmogaus teisė.
Kas yra Valstybės Garantuojama Teisinė Pagalba?
Iš esmės, valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai valstybės finansuojama sistema, skirta užtikrinti, kad asmenys, kurie dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti už advokato paslaugas, vis tiek gautų kvalifikuotą teisinę pagalbą. Šios sistemos veikimą Lietuvoje reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pagrindinis jos tikslas – įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisinę gynybą ir užtikrinti visų asmenų lygybę prieš įstatymą.
Svarbu suprasti, kad VGTP nėra labdara. Tai – valstybės pareiga savo piliečiams ir teisėtai šalyje gyvenantiems asmenims. Šią pagalbą koordinuoja ir organizuoja speciali įstaiga – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, turinti penkis skyrius didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), kurie aptarnauja visą šalies teritoriją.
Pirminė ir Antrinė Teisinė Pagalba: Ką Būtina Žinoti?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba skirstoma į du pagrindinius lygius: pirminę ir antrinę. Šių dviejų rūšių pagalbos paskirtis, apimtis ir gavimo sąlygos skiriasi, todėl labai svarbu jas atskirti.
Pirminė Teisinė Pagalba – Pirmasis Žingsnis ir Greitoji Pagalba
Pirminė teisinė pagalba yra pati paprasčiausia ir prieinamiausia pagalbos forma. Tai – pirminė konsultacija, kurios metu galite gauti:
- Teisinę informaciją (pvz., kur kreiptis dėl tam tikro klausimo, kokie įstatymai reglamentuoja jūsų situaciją).
- Teisinius patarimus, kaip spręsti iškilusį ginčą.
- Pagalbą rengiant paprastus dokumentus, skirtus valstybės ar savivaldybių institucijoms (pvz., prašymus, paklausimus), išskyrus procesinius dokumentus teismui.
- Patarimus dėl taikaus ginčo sprendimo būdų, pavyzdžiui, mediacijos.
Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie pirminę teisinę pagalbą: ji yra visiškai nemokama ir prieinama VISIEMS Lietuvos gyventojams (tiek piliečiams, tiek teisėtai gyvenantiems užsieniečiams), nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų ar turimo turto. Jums nereikia teikti jokių pažymų apie savo finansinę padėtį. Užtenka kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (arba įstaigą, kuriai savivaldybė yra delegavusi šią funkciją) ir pateikti asmens tapatybės dokumentą. Pirminės teisinės pagalbos trukmė paprastai yra ribota (dažniausiai iki vienos valandos), tačiau jos visiškai pakanka norint susigaudyti situacijoje ir suprasti, kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis.
Antrinė Teisinė Pagalba – Gynyba Teisme ir Sudėtingi Klausimai
Antrinė teisinė pagalba yra tai, ką dauguma žmonių ir įsivaizduoja kalbėdami apie „valstybės advokatą“. Tai yra kur kas platesnė ir sudėtingesnė pagalba, apimanti:
- Procesinių dokumentų rengimą (ieškinių, atsiliepimų į ieškinius, apeliacinių ir kasacinių skundų, prašymų atnaujinti procesą ir kt.).
- Atstovavimą kliento interesams teismuose, ikiteisminio tyrimo institucijose, taip pat sprendžiant ginčus ne teismo tvarka (pvz., mediacijoje).
- Gynybą baudžiamosiose bylose nuo pat pirmo sulaikymo momento.
- Atstovavimą vykdymo procese (pvz., bendraujant su antstoliais).
Skirtingai nuo pirminės pagalbos, antrinė teisinė pagalba yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka tam tikrus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus pajamų ir turto kriterijus. Būtent čia atsiranda poreikis įrodyti savo finansinę padėtį.
Kas Gali Gauti Antrinę Teisinę Pagalbą? Finansiniai Kriterijai
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys, kurių pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų lygių. Šie lygiai yra periodiškai peržiūrimi ir indeksuojami. Jie priklauso nuo asmens šeiminės padėties (gyvena vienas ar su šeima) ir kitų veiksnių. Yra nustatyti du antrinės teisinės pagalbos finansavimo lygiai:
- 100% valstybės apmokama pagalba: Asmuo nemoka nieko. Valstybė padengia visas su advokato darbu susijusias išlaidas. Šis lygis taikomas asmenims, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija pirmojo, žemesniojo, nustatyto lygio.
- 50% valstybės apmokama pagalba: Asmuo turi padengti 50% advokato išlaidų, o kitus 50% apmoka valstybė. Šis lygis taikomas tiems, kurių turtas ir pajamos viršija pirmąjį lygį, bet neviršija antrojo, aukštesniojo, lygio.
Be to, yra tam tikros asmenų grupės, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Pavyzdžiui:
- Asmenys, gaunantys socialinę pašalpą.
- Asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose.
- Įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji bylose, kuriose gynėjo dalyvavimas yra būtinas pagal įstatymą.
- Nukentėjusieji dėl nusikaltimų, kuriais padaryta žala asmens sveikatai arba atimta gyvybė (pvz., nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose).
- Asmenys, sprendžiantys klausimus dėl vaiko priverstinio hospitalizavimo ar gydymo.
- Skolininkai, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti praėjus daugiau nei 5 metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Tai nėra baigtinis sąrašas, todėl kiekvienu atveju verta pasitikslinti VGTPT.
Žingsnis po Žingsnio: Kaip Kreiptis Dėl Antrinės Teisinės Pagalbos?
Nors procesas gali atrodyti bauginantis, iš tiesų jis yra gana logiškas ir aiškus. Štai pagrindiniai žingsniai:
1. Prašymo ir dokumentų parengimas. Jums reikės užpildyti specialios formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo formą galima rasti VGTPT interneto svetainėje arba gauti tarnybos skyriuje. Kartu su prašymu reikia pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Metinę pajamų ir turto deklaraciją (arba pažymas iš VMI, „Sodros“ ir Registrų centro, jei deklaracijos neteikiate).
- Dokumentus, pagrindžiančius jūsų reikalavimą (pvz., teismo šaukimą, pretenziją, sutartį, dėl kurios kilo ginčas, ir pan.).
- Jei priklausote asmenų grupei, turinčiai teisę į pagalbą nevertinant finansinės padėties, – tai įrodančius dokumentus (pvz., pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą).
2. Prašymo pateikimas. Parengtą prašymą su visais priedais reikia pateikti VGTPT skyriui pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti keliais būdais: atvykus į skyrių asmeniškai, siunčiant registruotu paštu arba per elektroninių paslaugų portalą.
3. Sprendimo laukimas. Tarnyba, gavusi jūsų prašymą, jį išnagrinėja. Vertinama, ar jūsų reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar atitinkate finansinius kriterijus ir ar neturite kitų kliūčių gauti pagalbą. Sprendimas paprastai priimamas per kelias darbo dienas.
4. Sprendimo gavimas ir advokato paskyrimas. Jei sprendimas yra teigiamas, VGTPT priima sprendimą teikti jums antrinę teisinę pagalbą ir paskiria advokatą iš specialaus sąrašo advokatų, teikiančių šią pagalbą. Jums bus pranešta apie paskirtą advokatą ir jo kontaktiniai duomenys. Nuo to momento jūsų bendravimas vyks tiesiogiai su paskirtu teisininku.
Mitai ir Tikrovė: Ką Svarbu Žinoti apie Paskirtą Advokatą?
Mitas: Valstybės paskirtas advokatas yra nepatyręs, nekompetentingas arba nemotyvuotas, nes gauna mažą atlygį.
Tikrovė: Tai vienas iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių mitų. Antrinę teisinę pagalbą teikia tie patys Lietuvos advokatūrai priklausantys advokatai, kurie teikia ir mokamas paslaugas. Jie turi tą pačią kvalifikaciją, patirtį ir privalo laikytis tų pačių profesinės etikos standartų. Valstybė už jų darbą sumoka pagal nustatytus įkainius. Advokatas, nesvarbu, kas moka už jo paslaugas, visada yra įsipareigojęs maksimaliai ginti savo kliento interesus. Jūsų santykis su paskirtu advokatu turi būti pagrįstas pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
Mitas: Aš negaliu pasirinkti advokato.
Tikrovė: Iš dalies tai tiesa. Paprastai advokatą parenka ir paskiria pati tarnyba, siekdama užtikrinti tolygų darbo krūvio paskirstymą. Tačiau įstatymas numato galimybę pačiam asmeniui pasirinkti advokatą iš sąrašo tų, kurie teikia VGTP. Tokiu atveju prie prašymo reikia pridėti pasirinkto advokato sutikimą teikti jums pagalbą. Taip pat, jei esate nepatenkinti paskirto advokato darbu, turite teisę motyvuotai prašyti VGTPT jį pakeisti.
Ką Daryti, Jei Pagalbą Suteikti Atsisakyta?
Kartais VGTPT gali priimti sprendimą neteikti antrinės teisinės pagalbos. Dažniausios priežastys:
- Asmuo neatitinka finansinių kriterijų (viršija nustatytas pajamų ar turto ribas).
- Reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., teisiškai absurdiškas arba praleisti visi įmanomi senaties terminai).
- Asmuo piktnaudžiauja savo teise (pvz., teikia melagingus duomenis).
Jei gavote neigiamą sprendimą, nenuleiskite rankų. Jūs turite teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundą padės parengti pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai jūsų savivaldybėje.
Apibendrinimas: Teisingumas Yra Pasiekiamas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra vienas iš kertinių socialinės ir teisinės valstybės principų. Ji užtikrina, kad nė vienas žmogus Lietuvoje neliktų be teisinės gynybos vien todėl, kad negali už ją susimokėti. Nors procesas reikalauja tam tikrų pastangų renkant dokumentus, jis yra įveikiamas ir sukurtas padėti, o ne apsunkinti.
Jei susidūrėte su teisine problema, nedvejokite. Pirmiausia kreipkitės dėl nemokamos pirminės teisinės pagalbos savo savivaldybėje – tai nieko nekainuoja ir padės susiorientuoti. Jei paaiškės, kad reikalinga rimtesnė pagalba ir atstovavimas teisme, o jūsų finansinė padėtis sunki, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra ta institucija, kuri gali ir privalo jums padėti. Žinokite savo teises ir nebijokite jomis naudotis.