Kiekvienas vairuotojas puikiai žino tą nemalonų jausmą, kai kelyje įvyksta eismo įvykis. Net menkiausias susidūrimas sukelia stresą, rūpesčius ir, žinoma, finansinius nuostolius. Tačiau situacija tampa dar sudėtingesnė, kai paaiškėja, kad dėl avarijos kaltas ne vienas asmuo. Lietuvoje tai vadinama mišria kalte – situacija, kai abu (o kartais ir daugiau) eismo dalyviai savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai – retas ir išskirtinis atvejis, praktika rodo ką kita. Mišri kaltė eismo įvykiuose nustatoma kur kas dažniau, nei daugelis mano, ir sukelia daugybę teisinių bei finansinių klausimų. Kaip elgtis, jei patekote į tokią situaciją? Kas nustato kaltės laipsnį? Ir svarbiausia – kaip atgauti patirtą žalą?
Kas yra mišri kaltė ir kaip ji nustatoma?
Mišri kaltė – tai teisinė sąvoka, apibrėžianti situaciją, kai dėl žalos atsiradimo yra kalti keli asmenys. Kalbant apie autoįvykius, tai reiškia, kad abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir šie pažeidimai buvo tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, tačiau pastarasis gerokai viršijo leistiną greitį. Arba vienas vairuotojas rikiavosi į kitą eismo juostą neįsitikinęs saugumu, o kitas kalbėjo telefonu ir laiku nesureagavo. Tokių pavyzdžių – begalė.
Svarbu suprasti, kad kaltės laipsnis nustatomas procentais. Tai nėra tiesiog „kalti abu“ verdiktas. Specialistai – policijos pareigūnai, draudimo ekspertai, o ginčo atveju ir teismo ekspertai – analizuoja visas įvykio aplinkybes, kad nustatytų, kiek kiekvieno vairuotojo veiksmai prisidėjo prie avarijos. Kaltės paskirstymas gali būti įvairus: 50/50, 70/30, 80/20 ir panašiai. Nuo šio procentinio paskirstymo tiesiogiai priklauso, kokią draudimo išmokos dalį gaus kiekvienas nukentėjusysis.
Kaltės laipsniui nustatyti pasitelkiama visa įmanoma informacija:
- Eismo įvykio deklaracija: Tai pirmasis ir vienas svarbiausių dokumentų. Būtent todėl labai svarbu ją užpildyti kuo tiksliau ir detaliau, nubraižyti aiškią schemą, nurodyti visas aplinkybes. Jei nesutariate su kitu vairuotoju dėl įvykio aplinkybių, niekada nepasirašykite ant deklaracijos, kurioje pripažįstate savo kaltę. Tokiu atveju geriau kviesti policiją.
- Policijos pareigūnų surinkta medžiaga: Jei į įvykio vietą buvo kviesta policija, jų surašytas protokolas, schema, užfiksuoti parodymai tampa esminiu įrodymu. Pareigūnai taip pat gali nustatyti pirminį kaltininką arba nurodyti, kad abiejų vairuotojų veiksmuose yra KET pažeidimų.
- Liudininkų parodymai: Jei avariją matė kiti asmenys (pėstieji, kitų automobilių vairuotojai), jų parodymai gali būti neįkainojami nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Būtinai paprašykite jų kontaktinių duomenų.
- Vaizdo registratorių įrašai: Šiais laikais vaizdo registratorius yra vienas objektyviausių įrodymų. Įrašas gali aiškiai parodyti, kas ir kaip vyko sekundės iki susidūrimo, paneigti melagingus parodymus ir padėti teisingai nustatyti kaltę.
- Transporto priemonių techninė ekspertizė: Kartais prireikia nustatyti, ar automobilio techninė būklė (pvz., netvarkingi stabdžiai, sugedę žibintai) galėjo turėti įtakos įvykiui.
- Trasologinė ekspertizė: Tai sudėtingas tyrimas, kurio metu pagal pėdsakus (stabdymo žymes, automobilių padėtį po susidūrimo, nuolaužas) atkuriama įvykio eiga ir nustatomas, pavyzdžiui, automobilių greitis.
Surinkę visą šią informaciją, draudimo bendrovės ekspertai arba, ginčo atveju, teismas, priima sprendimą dėl kaltės paskirstymo. Šis procesas gali užtrukti, ypač jei situacija sudėtinga ir reikalauja papildomų ekspertizių.
Kaip mišri kaltė veikia draudimo išmokas?
Tai – bene svarbiausias klausimas vairuotojams. Tiek privalomojo civilinės atsakomybės (TPVCAPD), tiek KASKO draudimo išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo nustatyto kaltės laipsnio.
Privalomasis draudimas (TPVCAPD)
Pagal TPVCAPD draudimą atlyginama žala, kurią vairuotojas padaro kitiems eismo dalyviams. Kai nustatoma mišri kaltė, draudimo išmoka yra mažinama proporcingai paties nukentėjusiojo kaltei. Paprastas pavyzdys:
Vairuotojo A patirta žala automobiliui – 2000 eurų. Vairuotojo B patirta žala – 3000 eurų. Nustatyta, kad abiejų vairuotojų kaltė yra lygi (50/50).
- Vairuotojas A gaus iš vairuotojo B draudimo bendrovės 50% savo patirtos žalos, t.y., 1000 eurų (2000 * 0.5).
- Vairuotojas B gaus iš vairuotojo A draudimo bendrovės 50% savo patirtos žalos, t.y., 1500 eurų (3000 * 0.5).
Likusią žalos dalį (šiuo atveju, vairuotojas A – 1000 eurų, vairuotojas B – 1500 eurų) vairuotojams tenka padengti patiems, nebent jie turi KASKO draudimą.
Svarbu atsiminti, kad TPVCAPD atlygina ne tik žalą turtui, bet ir asmeniui (gydymo išlaidas, negautas pajamas dėl nedarbingumo, neturtinę žalą). Šioms išmokoms taip pat taikomas kaltės proporcingumo principas.
KASKO draudimas
KASKO draudimas yra didelis privalumas mišrios kaltės atveju. Jei turite KASKO, jūsų draudimo bendrovė atlygins tą žalos dalį, kurios nepadengė kito vairuotojo privalomasis draudimas. Grįžtant prie mūsų pavyzdžio:
- Vairuotojas A, turintis KASKO, gautų 1000 eurų iš vairuotojo B TPVCAPD draudiko, o likusius 1000 eurų (atskaičius franšizę, jei ji taikoma) jam padengtų jo paties KASKO draudimas.
Taigi, KASKO draudimas apsaugo nuo finansinių nuostolių net ir tada, kai patys esate iš dalies kalti dėl eismo įvykio. Be to, jūsų KASKO draudikas dažnai perima visą žalos administravimo procesą, įskaitant ir bendravimą su kito vairuotojo draudimo bendrove, kas gerokai palengvina visą naštą.
Praktiniai patarimai patekus į „mišrios kaltės“ situaciją
Niekas nenori atsidurti tokioje padėtyje, tačiau žinodami, kaip elgtis, galite išvengti didelių klaidų ir apsaugoti savo interesus.
- Išlikite ramūs ir įvertinkite situaciją. Stresas – blogas patarėjas. Pirmiausia įsitikinkite, ar niekas nenukentėjo. Jei yra sužeistų, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (tel. 112) ir policiją.
- Fiksuokite viską. Fotografuokite ir filmuokite įvykio vietą iš visų pusių: bendrą vaizdą, automobilių padėtį, stabdymo žymes, kelio ženklus, šviesoforo signalus, apgadinimus. Kuo daugiau vizualios medžiagos turėsite, tuo geriau.
- Nepripažinkite kaltės vietoje. Net jei jaučiatės kalti, neskubėkite to pripažinti. Galbūt jūs nematote visų aplinkybių, pavyzdžiui, kad kitas vairuotojas viršijo greitį ar buvo neblaivus. Palikite kaltės klausimą spręsti specialistams.
- Atidžiai pildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei pildote deklaraciją, detaliai aprašykite įvykį skiltyje „Pastabos“. Jei su kita puse sutariate, kas kaltas, aiškiai tai pažymėkite. Tačiau jei yra bent menkiausias nesutarimas dėl aplinkybių – kvieskite policiją. Tai ypač svarbu, kai įtariate mišrią kaltę.
- Ieškokite liudininkų. Apsižvalgykite aplink. Galbūt kas nors matė įvykį? Paprašykite jų kontaktų. Nepriklausomų liudininkų parodymai gali būti lemiami.
- Informuokite savo draudimo bendrovę. Kuo greičiau praneškite apie įvykį savo draudikui. Pateikite jam visą surinktą informaciją: nuotraukas, deklaracijos kopiją, policijos protokolo numerį, liudininkų kontaktus. Jūsų draudimo vadybininkas patars, kokių tolimesnių veiksmų imtis.
- Būkite kantrūs. Mišrios kaltės nustatymas gali užtrukti. Draudimo bendrovės turi atlikti tyrimą, kartais prireikia papildomų duomenų ar ekspertizių. Bendraukite su savo draudiku, teiraukitės apie proceso eigą.
- Jei nesutinkate – ginkite savo teises. Jei manote, kad kaltės laipsnis nustatytas neteisingai ir draudimo bendrovės sprendimas jus tenkina, turite teisę jį skųsti. Galite kreiptis į Lietuvos banką, kuris veikia kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo institucija. Galiausiai, savo teises visuomet galite ginti teisme. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su teisininku, kuris specializuojasi transporto teisėje.
Dažniausios situacijos, kuriose nustatoma mišri kaltė
Nors kiekvienas įvykis yra unikalus, yra tam tikrų tipinių situacijų, kuriose mišrios kaltės tikimybė itin didelė:
- Greičio viršijimas ir nepraleidimas. Klasikinis pavyzdys: vairuotojas iš šalutinio kelio nepraleidžia pagrindiniu važiuojančio automobilio, tačiau pastarasis viršija leistiną greitį. Ekspertai skaičiuos, ar, važiuodamas leistinu greičiu, pagrindiniu keliu judėjęs vairuotojas būtų galėjęs išvengti susidūrimo.
- Rikiavimasis ir „akloji zona“. Vienas vairuotojas persirikiuoja neįsitikinęs saugumu, o kitas, važiuodamas gretima juosta, laiku nesureaguoja (pvz., dėl per didelio greičio ar neatidumo).
- Eismas stovėjimo aikštelėse. Čia galioja dešinės rankos taisyklė, tačiau dažnai avarijos įvyksta automobiliams judant atbuline eiga iš stovėjimo vietų. Paprastai kalti būna abu, nes abu vairuotojai privalo įsitikinti, kad jų manevras yra saugus.
- Susidūrimas sukant į kairę. Vairuotojas, sukantis į kairę, privalo praleisti visus, važiuojančius tiesiai priešinga kryptimi. Tačiau jei tiesiai važiuojantis automobilis stipriai viršijo greitį arba įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, kaltė gali būti padalinta.
- Pėsčiojo partrenkimas ne perėjoje. Nors pėstysis, eidamas per gatvę neleistinoje vietoje, pažeidžia KET, vairuotojas taip pat turi pareigą būti atidus ir daryti viską, kad išvengtų susidūrimo. Jei paaiškėja, kad vairuotojas viršijo greitį ar galėjo pamatyti pėsčiąjį ir sustabdyti, jam taip pat gali būti priskirta dalis kaltės.
Mišrios kaltės institutas yra būdas siekti teisingumo sudėtingose situacijose, kai juoda ir balta spalvos išsitrina. Jis primena, kad atsakomybė kelyje yra ne individualus, o kolektyvinis reiškinys. Net jei turite pirmumo teisę, tai neatleidžia jūsų nuo pareigos elgtis apdairiai, stebėti aplinką ir vengti pavojaus. Kiekvienas vairuotojas, sėsdamas prie vairo, turi suvokti, kad jo veiksmai gali turėti įtakos ne tik jam pačiam, bet ir kitiems. Todėl geriausias būdas išvengti nemalonumų dėl mišrios kaltės – tiesiog važiuoti saugiai, laikytis KET ir gerbti kitus eismo dalyvius.