Nekilnojamojo turto valdymas – tai ne tik džiaugsmas turint nuosavą kampą, bet ir nemaža atsakomybė. Viena iš situacijų, su kuria anksčiau ar vėliau gali susidurti daugelis savininkų, yra poreikis išdeklaruoti asmenį iš jums priklausančio būsto, kai šis ne tik jame nebegyvena, bet ir nesutinka ar tiesiog negali pats atlikti šio veiksmo. Galbūt tai buvęs nuomininkas, seniai išvykęs giminatis ar tiesiog nepageidaujamas asmuo, kurio deklaruota gyvenamoji vieta jūsų nuosavybėje kelia nepatogumų ir teisinių neaiškumų. Tokiais atvejais apima jausmas, lyg būtumėte praradę dalį savo turto kontrolės. Tačiau nusiminti nereikėtų – Lietuvos įstatymai numato aiškią procedūrą, kaip savininkas gali apginti savo teises ir panaikinti deklaravimo duomenis asmeniui be jo sutikimo. Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio paaiškinsime visą procesą, aptarsime galimus iššūkius ir paneigsime populiarius mitus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas: ką svarbu suprasti?
Prieš gilinantis į išdeklaravimo procedūrą, būtina aiškiai suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyvenamosios vietos deklaravimas. Daugelis klaidingai mano, kad asmens deklaracija tam tikru adresu suteikia jam kokių nors teisių į patį nekilnojamąjį turtą. Tai – vienas didžiausių mitų.
Iš tiesų, gyvenamosios vietos deklaravimas tėra administracinis veiksmas, kuriuo asmuo informuoja valstybės institucijas (šiuo atveju – deklaravimo įstaigą, dažniausiai seniūniją) apie savo gyvenamąją vietą. Šie duomenys yra kaupiami Gyventojų registre ir naudojami įvairiems tikslams: oficialios korespondencijos siuntimui, socialinių išmokų mokėjimui, rinkėjų sąrašų sudarymui, mokyklų ar darželių priskyrimui ir t.t.
Svarbiausia, ką reikia įsiminti: deklaravimas yra fakto konstatavimas, o ne teisių įgijimas. Asmuo, deklaruotas jūsų bute ar name, neįgyja nuosavybės teisės, teisės naudotis turtu ar jame gyventi, jei tam neturi teisinio pagrindo, pavyzdžiui, galiojančios nuomos sutarties, panaudos sutarties ar savininko leidimo. Būtent šiuo principu ir remiasi galimybė panaikinti deklaravimo duomenis, kai asmuo faktiškai nustojo gyventi nurodytu adresu.
Kas ir kada gali inicijuoti išdeklaravimą?
Iniciatyvos teisę panaikinti duomenis apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą turi išskirtinai patalpų ar pastato savininkas (arba bendraturtis). Jei turtas priklauso keliems savininkams, prašymą gali teikti vienas iš jų, tačiau geriausia būtų gauti kitų bendraturčių sutikimą, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Nuomininkai, panaudos gavėjai ar kiti asmenys, neturintys nuosavybės teisės į būstą, tokios teisės neturi.
Kreiptis dėl išdeklaravimo galite tada, kai tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos:
- Asmuo faktiškai nebegyvena jūsų būste.
- Asmuo neturi teisinio pagrindo gyventi jūsų būste (pvz., pasibaigė nuomos sutartis, buvo atšauktas leidimas gyventi ir pan.).
Jei asmuo vis dar fiziškai yra jūsų patalpose, tačiau jūs norite, kad jis išsikraustytų, išdeklaravimo procesas nėra tinkamas įrankis. Tokiu atveju kalbama apie iškeldinimą, kuris yra atskiras ir kur kas sudėtingesnis teisinis procesas, dažnai reikalaujantis teismo sprendimo.
Žingsnis po žingsnio: išdeklaravimo procedūra
Pats procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja atidumo ir kantrybės. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.
1. Pasiruošimas ir dokumentų surinkimas
Prieš teikdami prašymą, įsitikinkite, kad turite visus reikiamus dokumentus. Jums reikės:
- Asmens tapatybės dokumento. Tai gali būti pasas arba asmens tapatybės kortelė.
- Nuosavybės teisę įrodančio dokumento. Dažniausiai tai yra išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kurį galite gauti prisijungę prie Registrų centro savitarnos sistemos arba nuvykę į artimiausią jų klientų aptarnavimo padalinį. Išrašas neturi būti senesnis nei 30 dienų.
Nors tai nėra privaloma, pravartu turėti ir papildomų įrodymų, kad asmuo būste nebegyvena. Tai gali būti, pavyzdžiui, nutraukta nuomos sutartis, susirašinėjimas su buvusiu nuomininku, kuriame jis patvirtina išsikraustymą, ar liudytojų (pvz., kaimynų) kontaktiniai duomenys.
2. Prašymo pateikimas
Užpildytą nustatytos formos prašymą panaikinti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą galite pateikti dviem pagrindiniais būdais:
a) Elektroniniu būdu per „Elektroninius valdžios vartus“
Tai pats patogiausias ir greičiausias būdas. Procesas atrodo maždaug taip:
- Prisijunkite prie portalo www.epaslaugos.lt naudodami elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą arba asmens tapatybės kortelę su skaitytuvu.
- Paieškos laukelyje įveskite paslaugos pavadinimą, pavyzdžiui, „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas, keitimas ar taisymas patalpos savininko (bendraturčio) prašymu“.
- Pasirinkite paslaugą ir užpildykite elektroninę prašymo formą. Jums reikės nurodyti savo duomenis, informaciją apie nekilnojamąjį turtą (unikalus numeris, adresas) ir duomenis apie asmenį, kurį norite išdeklaruoti (vardas, pavardė, asmens kodas, jei žinomas).
- Svarbiausia dalis – laukelis, kuriame turite nurodyti prašymo priežastį. Čia aiškiai ir konkrečiai parašykite, kad nurodytas asmuo jūsų būste nebegyvena, nurodykite (jei žinote), nuo kada jis nebegyvena, ir patvirtinkite, kad jis neturi jokio teisinio pagrindo ten gyventi.
- Prisekite reikiamus dokumentus (paprastai pakanka nuosavybės teisę įrodančio dokumento, kurį sistema gali patikrinti ir automatiškai).
- Pasirašykite prašymą elektroniniu parašu ir pateikite.
b) Fiziškai atvykus į deklaravimo įstaigą
Jei neturite galimybės naudotis elektroninėmis paslaugomis, prašymą galite pateikti nuvykę į savo miesto ar rajono savivaldybės deklaravimo skyrių arba seniūniją pagal būsto buvimo vietą. Su savimi turėkite asmens tapatybės dokumentą ir nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Darbuotojas vietoje padės užpildyti popierinį prašymą, kurį reikės pasirašyti.
Kas vyksta po prašymo pateikimo? Savivaldybės vaidmuo
Pateikus prašymą, procesas dar tik prasideda. Savivaldybė ar seniūnija nepuola iškart naikinti deklaravimo duomenų. Ji privalo įsitikinti, kad jūsų prašymas yra pagrįstas. Tam pradedamas faktinių aplinkybių patikrinimas.
Dažniausiai yra sudaroma speciali komisija, kuri atlieka tyrimą. Šis tyrimas gali apimti:
- Patikrinimą vietoje. Komisijos nariai gali atvykti nurodytu adresu ir patikrinti, ar asmuo ten iš tiesų negyvena. Jie gali ieškoti asmens daiktų, patikrinti pašto dėžutę.
- Kaimynų apklausą. Gali būti apklausiami artimiausi kaimynai, siekiant išsiaiškinti, ar jie matė asmenį, kada paskutinį kartą jį matė ir ar žino, kur jis galėtų gyventi dabar.
- Susisiekimą su išdeklaruojamu asmeniu. Deklaravimo įstaiga privalo bandyti susisiekti su asmeniu, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti. Jam siunčiamas pranešimas registruotu laišku deklaruotu adresu (t. y., jūsų adresu) ir prašoma per nustatytą terminą pateikti paaiškinimus. Jei asmuo neatsako arba laiškas grįžta kaip neįteiktas, tai tampa papildomu įrodymu, kad jis ten negyvena.
Visas šis patikrinimo procesas gali užtrukti. Įstatymas numato, kad sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo, tačiau dėl būtinybės atlikti patikrinimą šis terminas gali būti pratęstas. Praktikoje visas procesas nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo dažniausiai trunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Būkite tam pasiruošę.
Atlikus patikrinimą, deklaravimo įstaiga priima sprendimą – tenkinti jūsų prašymą ir panaikinti duomenis arba prašymą atmesti. Apie priimtą sprendimą būsite informuoti prašyme nurodytu būdu.
Ypatingas atvejis: nepilnamečio vaiko išdeklaravimas
Reikia atskirai aptarti situaciją, kai iš būsto norima išdeklaruoti nepilnametį vaiką. Tai yra gerokai jautresnis ir sudėtingesnis klausimas, kadangi valstybė visada gina geriausius vaiko interesus.
Jei kartu su suaugusiu asmeniu norite išdeklaruoti ir jo nepilnametį vaiką, procedūra bus kur kas atidesnė. Į procesą privalomai įtraukiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jos specialistai vertins, ar panaikinus vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją nebus pažeistos jo teisės ir ar jis neliks be jokios deklaruotos gyvenamosios vietos. Jei vaikas neturi kitos vietos, kur galėtų būti deklaruotas (pavyzdžiui, pas kitą iš tėvų), prašymas greičiausiai bus atmestas. Paprastai vaiko deklaracija naikinama tik tada, kai jis kartu su vienu iš tėvų deklaruojamas kitu adresu.
Dažniausi mitai ir klaidingi įsitikinimai
Aplink išdeklaravimo procesą sklando nemažai mitų. Paneikime kelis populiariausius:
Mitas: Išdeklaravimas yra tas pats, kas iškeldinimas.
Faktas: Ne. Kaip minėjome, išdeklaravimas yra administracinė procedūra, susijusi su duomenimis Gyventojų registre. Iškeldinimas yra fizinis asmens pašalinimas iš patalpų, kuriam dažniausiai reikalingas teismo sprendimas. Jei asmuo, kurį išdeklaravote, vis dar gyvena jūsų būste ir atsisako išsikraustyti, jums teks kreiptis į teismą dėl jo iškeldinimo.
Mitas: Negaliu parduoti buto, jei jame kažkas deklaruotas.
Faktas: Galite. Nuosavybės teisei tai įtakos neturi. Tačiau praktikoje pirkėjai labai vengia pirkti turtą, kuriame deklaruoti посторонние asmenys. Tai sukuria papildomų rūpesčių naujam savininkui, kuris turės pats vykdyti išdeklaravimo procedūrą. Todėl norint sėkmingai ir greitai parduoti turtą, primygtinai rekomenduojama šį klausimą išspręsti iš anksto.
Mitas: Jei žmogus moka komunalinius mokesčius, jo negalima išdeklaruoti.
Faktas: Komunalinių mokesčių mokėjimas gali būti laikomas įrodymu, kad asmuo naudojasi būstu, tačiau tai nesuteikia jam teisinio pagrindo jame gyventi, jei nėra sutarties. Jei nuomos sutartis pasibaigusi, o asmuo tiesiog perveda pinigus už komunalines paslaugas, tai nesustabdys išdeklaravimo proceso, jei įrodysite, kad jis faktiškai būste nebegyvena.
Apibendrinimas ir patarimai
Asmens išdeklaravimas iš būsto be jo sutikimo yra teisėta ir įgyvendinama procedūra, skirta apsaugoti nekilnojamojo turto savininkų teises. Nors ji reikalauja laiko ir kantrybės, nuosekliai laikantis nustatytos tvarkos, tikslą pasieksite.
Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia atsiminti:
- Būkite proaktyvūs: sudarydami nuomos sutartis, aiškiai aptarkite nuomininko pareigą išsideklaruoti sutarčiai pasibaigus.
- Rinkite įrodymus: saugokite susirašinėjimą, sutartis ir kitus dokumentus, kurie gali praversti.
- Naudokitės elektroninėmis paslaugomis: tai greičiausias ir patogiausias būdas pateikti prašymą.
- Būkite kantrūs: supraskite, kad patikrinimo procesas užtrunka. Nesitikėkite rezultato per kelias dienas.
- Atskirkite išdeklaravimą nuo iškeldinimo: tai du skirtingi procesai skirtingiems tikslams pasiekti.
Atsikratę nereikalingo galvos skausmo dėl jūsų nuosavybėje „kabančių“ asmenų, galėsite ramiau valdyti savo turtą ir išvengsite galimų nesklandumų ateityje, pavyzdžiui, parduodant, įkeičiant ar paveldint būstą. Tai yra jūsų teisė ir pareiga – pasirūpinti, kad administraciniai duomenys atitiktų realią situaciją.