Susirgti – visuomet nemalonu. Jau vien prasta savijauta, vizitai pas gydytojus ir gydymosi procesas sukelia pakankamai streso. Tačiau prie visų šių rūpesčių dažnai prisideda ir finansinis nerimas: kiek pinigų gausiu būdamas „ant biuletenio“? Ar išmoka padengs mano įprastas išlaidas? Būtent čia į pagalbą ateina nedarbingumo skaičiuoklė – įrankis, leidžiantis greitai ir patogiai įvertinti būsimas pajamas laikinojo nedarbingumo metu. Tačiau norint ja teisingai pasinaudoti ir suprasti gautą rezultatą, svarbu išmanyti visą ligos išmokos apskaičiavimo mechanizmą. Šiame išsamiame gide mes ne tik paaiškinsime, kaip veikia nedarbingumo skaičiuoklė, bet ir atskleisime visus niuansus, susijusius su ligos išmokomis Lietuvoje 2025 metais.
Kas yra laikinasis nedarbingumas ir kas gali gauti ligos išmoką?
Prieš gilinantis į skaičiavimus, svarbu aiškiai apibrėžti pagrindines sąvokas. Laikinasis nedarbingumas – tai teisiškai reglamentuota būsena, kai asmuo dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių negali eiti savo pareigų ir gauti darbo užmokesčio. Paprastai kalbant, tai yra visiems gerai žinomas „biuletenis“, kurį išduoda gydytojas. Tačiau vien turėti nedarbingumo pažymėjimą neužtenka, kad gautumėte išmoką. Norint pretenduoti į ligos išmoką iš „Sodros“, reikia atitikti kelis esminius kriterijus:
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, yra draudžiami automatiškai. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali mokėti šias įmokas ir įgyti teisę į išmoką.
- Turėti būtinąjį ligos socialinio draudimo stažą. Tai vienas svarbiausių reikalavimų. Teisę į ligos išmoką įgyja asmuo, kuris per paskutinius 12 mėnesių iki laikinojo nedarbingumo pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą. Taip pat tinka ir kitas variantas: ne trumpesnis kaip 6 mėnesių stažas per paskutinius 24 mėnesius.
- Laikinojo nedarbingumo dieną dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti savarankišką veiklą. Išmoka mokama už darbo dienas, prarastas dėl ligos.
Svarbu paminėti, kad laikinasis nedarbingumas gali būti kelių rūšių: dėl savo ligos ar traumos, dėl sergančio šeimos nario (dažniausiai vaiko) slaugos, profesinės reabilitacijos metu arba dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Nedarbingumo skaičiuoklė: kaip ji veikia ir kokių duomenų reikia?
Nedarbingumo skaičiuoklė, kurią galima rasti oficialiame „Sodros“ puslapyje ar kituose finansų portaluose, yra sukurta tam, kad supaprastintų sudėtingą išmokos apskaičiavimo procesą. Ji veikia remdamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujasi ir „Sodra“, skirdama realią išmoką. Norėdami gauti kuo tikslesnį preliminarų atsakymą, turėsite pateikti keletą duomenų:
- Nedarbingumo laikotarpis. Nurodykite tikslią pradžios ir pabaigos datą. Nuo to priklausys, kiek dienų mokės darbdavys, o kiek – „Sodra“.
- Nedarbingumo priežastis. Ar tai jūsų pačių liga, ar slaugote sergantį vaiką? Nuo to priklauso išmokos dydis procentais.
- Vidutinis mėnesio atlyginimas „ant popieriaus“ (bruto). Tai pats svarbiausias kintamasis. Skaičiuoklė paprašys nurodyti jūsų pajamas per tam tikrą laikotarpį, iš kurio bus skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis.
Pateikus šiuos duomenis, skaičiuoklė akimirksniu pateiks preliminarią sumą, kurią turėtumėte gauti. Tačiau atminkite – tai yra informacinio pobūdžio įrankis. Galutinę ir tikslią sumą apskaičiuoja ir patvirtina tik „Sodros“ specialistai, įvertinę visus jūsų individualius duomenis.
Žingsnis po žingsnio: kaip realiai apskaičiuojama ligos išmoka?
Kad geriau suprastumėte, kokią magiją atlieka nedarbingumo skaičiuoklė, panagrinėkime visą skaičiavimo procesą iš eilės. Jis susideda iš kelių etapų.
1 žingsnis: Pirmosios dvi nedarbingumo dienos – darbdavio atsakomybė
Labai svarbu žinoti, kad pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, apmoka ne „Sodra“, o darbdavys. Tai vadinama ligos pašalpa. Jos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir didesnis nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas dažnai būna nurodytas darbo sutartyje arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse. Jei niekur konkrečiai nenurodyta, mokamas minimalus 62,06 % dydis. Ši suma yra apmokestinama lygiai taip pat, kaip ir įprastas atlyginimas.
Pavyzdys: Jei jūsų darbo diena yra pirmadienis, o jūs susirgote sekmadienį ir gavote nedarbingumą nuo sekmadienio iki kito sekmadienio, darbdavys jums apmokės už pirmadienį ir antradienį. Jei susirgote penktadienį, o šeštadienis ir sekmadienis jums yra poilsio dienos, darbdavys apmokės už penktadienį ir ateinantį pirmadienį.
2 žingsnis: „Sodros“ išmoka nuo trečios dienos
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos finansinę naštą perima „Sodra“. Ji moka ligos išmoką, kurios standartinis dydis, sergant pačiam darbuotojui, yra 62,06 % kompensuojamojo uždarbio dydžio. O kas yra tas paslaptingasis kompensuojamasis uždarbis?
Kompensuojamasis uždarbis (KU) – tai apdraustojo asmens vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Jam apskaičiuoti imamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių laikotarpis, buvęs priešpaskutinį kalendorinį mėnesį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Skamba sudėtingai? Paaiškinkime paprasčiau.
Pavyzdys: Jūs susirgote liepos 15 dieną.
- Nedarbingumo nustatymo mėnuo – liepa.
- Priešpaskutinis mėnuo iki liepos – gegužė.
- Trys paeiliui einantys mėnesiai prieš gegužę – tai vasaris, kovas ir balandis.
Vadinasi, jūsų kompensuojamasis uždarbis bus apskaičiuotas pagal jūsų gautas pajamas (bruto) per vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Šių trijų mėnesių pajamos sudedamos ir padalijamos iš tame laikotarpyje buvusių darbo dienų skaičiaus (pagal 5 dienų darbo savaitę). Taip gaunamas vienos dienos kompensuojamasis uždarbis.
3 žingsnis: Išmokos „lubos“ ir „grindys“
Skaičiuojant išmoką, svarbu žinoti, kad egzistuoja tam tikri apribojimai – maksimali ir minimali riba. Tai užtikrina sistemos tvarumą ir socialinį teisingumą.
- Išmokos „lubos“ (maksimali riba): Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama ligos išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraėjusį ketvirtį iki nedarbingumo pradžios, dydžio. Tai reiškia, kad net jei uždirbate labai daug, jūsų išmoka bus skaičiuojama nuo nustatytos maksimalios ribos.
- Išmokos „grindys“ (minimali riba): Jei pagal jūsų pajamas apskaičiuota ligos išmoka yra labai maža, ji negali būti mažesnė už išmoką, apskaičiuotą nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios nedarbingumo mėnesį. Tai apsaugo mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Tačiau ši taisyklė galioja tik tiems, kurie dirba visu etatu.
4 žingsnis: Mokesčiai ir galutinė suma
Gauta ligos išmoka, tiek mokama darbdavio, tiek „Sodros“, nėra „švari“ suma, kurią gausite į rankas. Nuo jos yra išskaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurio standartinis tarifas yra 20 %. Taip pat išskaičiuojamos Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – 6,98 %. Todėl reali suma, pervedama į jūsų sąskaitą, bus mažesnė už apskaičiuotą bruto išmoką.
Ypatingi atvejai ir išimtys: ką dar svarbu žinoti?
Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl ir ligos išmokų mokėjimo tvarka turi tam tikrų išimčių ir specialių sąlygų.
Sergančio šeimos nario slauga
Vienas dažniausių atvejų – kai tenka slaugyti sergantį vaiką. Tokiu atveju ligos išmokos dydis ir mokėjimo trukmė skiriasi:
- Išmoka sudaro 65,94 % kompensuojamojo uždarbio.
- Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Jei vaikas serga sunkia liga, nurodyta specialiame sąraše, išmokos mokėjimo terminas gali būti ilgesnis.
- Slaugant stacionare vaiką iki 7 metų, išmoka mokama visą buvimo ligoninėje laiką.
- Slaugant kitą šeimos narį (ne vaiką), išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Nelaimingas atsitikimas darbe
Jei laikinasis nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba dėl profesinės ligos, ligos išmoka yra didesnė. Ją nuo pat pirmos dienos moka „Sodra“, ir jos dydis siekia 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Tai yra viena iš socialinių garantijų, apsaugančių darbuotoją profesinės rizikos atveju.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Individualią veiklą vykdantys asmenys, verslo liudijimų turėtojai ar mažųjų bendrijų nariai taip pat gali gauti ligos išmoką, jei jie sąžiningai moka ligos socialinio draudimo įmokas ir turi reikiamą stažą. Išmokos skaičiavimo principas jiems yra panašus, tačiau kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal jų deklaruotas pajamas, nuo kurių buvo mokėtos įmokos. Išmoka jiems taip pat pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir sudaro 62,06 %.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Apibendrinant, pateikiame atsakymus į klausimus, kurie kyla dažniausiai.
Ką daryti, jei susirgau iškart po įsidarbinimo ir dar neturiu reikiamo stažo?
Deja, jei neturite 3 mėnesių stažo per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos išmoka iš „Sodros“ jums nebus mokama. Darbdavys vis tiek privalės sumokėti už pirmas dvi dienas, tačiau tolesnės dienos bus neapmokamos.
Ar galiu gauti ligos išmoką, jei susirgau jau būdamas atleistas iš darbo?
Taip, tam tikromis sąlygomis. Jei susirgote per 5 darbo dienas po atleidimo iš darbo, vis dar galite kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ir gauti išmoką iš „Sodros“, jei atitinkate stažo reikalavimus. Tačiau išmoka bus mokama ne ilgiau kaip 5 darbo dienas.
Kas nutinka, jei susergu per kasmetines atostogas?
Jei gaunate nedarbingumo pažymėjimą atostogų metu, jūsų atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote. Jūs gausite ligos išmoką įprasta tvarka, o nepanaudotas atostogų dienas galėsite išnaudoti vėliau, suderinę su darbdaviu.
Per kiek laiko „Sodra“ perveda pinigus?
Kai darbdavys pateikia „Sodrai“ pranešimą apie jūsų nedarbingumą (NP-SD pranešimą), o jūs savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikiate prašymą skirti išmoką, pinigai paprastai pervedami per 10-15 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.
Apibendrinimas
Nedarbingumo skaičiuoklė yra nepaprastai naudingas ir patogus įrankis, leidžiantis greitai numatyti savo finansinę situaciją ligos atveju. Tačiau ji – tik kelrodė žvaigždė. Tikrasis ligos išmokos dydis priklauso nuo daugybės veiksnių: jūsų socialinio draudimo stažo, gautų pajamų, nedarbingumo trukmės ir priežasties. Suprasdami pagrindinius skaičiavimo principus – darbdavio mokamas dienas, „Sodros“ mokamos išmokos procentą, kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo logiką bei egzistuojančias „lubas“ ir „grindis“ – galėsite ne tik tiksliau planuoti savo biudžetą, bet ir jaustis kur kas ramiau ir saugiau, kai užklumpa liga. Visada atminkite, kad kilus neaiškumams, geriausia konsultuotis tiesiogiai su „Sodros“ specialistais arba savo įmonės buhalterija.