Darbo santykių pabaiga – neišvengiamai jautrus ir sudėtingas etapas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Tačiau tai nebūtinai turi būti konfliktų, streso ir teismų maratonas. Viena civilizuočiausių ir lanksčiausių darbo sutarties nutraukimo formų yra atleidimas iš darbo šalių susitarimu. Tai tarsi taikos sutartis, leidžianti abiem pusėms oriai užversti profesinio kelio puslapį ir išsiskirti ne priešais, o partneriais. Vis dėlto, po šia paprasta formuluote slypi daugybė teisinių niuansų, derybinių subtilybių ir galimų spąstų. Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie atleidimą iš darbo šalių susitarimu, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir naudingesnis jums.
Kas yra atleidimas šalių susitarimu ir kodėl jis toks populiarus?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnis numato galimybę darbo sutartį nutraukti rašytiniu darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šio būdo esmė – abipusė valia. Nė viena šalis negali priversti kitos sutikti su tokiu atleidimo būdu. Čia nėra kaltojo ar nuskriaustojo, nėra drausminių nuobaudų ar darbuotojo pareigų pažeidimo. Tiesiog abi pusės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendžia, kad tolesnis bendradarbiavimas nebėra tikslingas.
Populiarumą lemia lankstumas. Skirtingai nuo atleidimo darbdavio iniciatyva ar darbuotojui pateikus prašymą, kur sąlygos griežtai apibrėžtos įstatymu (pvz., įspėjimo terminai, išeitinės išmokos dydis), šalių susitarimas leidžia dėl visko tartis individualiai. Tai atveria plačias galimybes susitarti dėl palankesnių sąlygų, nei numato minimalūs įstatymo reikalavimai.
Iniciatyvos teisė: kas gali pasiūlyti skirtis?
Dažnai klaidingai manoma, kad siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu gali tik darbdavys. Tiesa ta, kad iniciatyvą gali parodyti bet kuri pusė.
- Darbuotojas gali pasiūlyti nutraukti sutartį, jei gavo geresnį darbo pasiūlymą, nusprendė keisti karjeros kryptį, persikraustyti į kitą miestą ar tiesiog jaučia, kad dabartinėje pozicijoje išsisėmė. Pasiūlymas darbdaviui tartis gali būti būdas išvengti privalomo 14 ar 20 dienų atidirbimo termino ir susitarti dėl papildomos kompensacijos.
- Darbdavys dažniausiai siūlo šį kelią, kai nori atsisveikinti su darbuotoju, kurio rezultatai netenkina, tačiau nėra pakankamo pagrindo atleisti už pareigų pažeidimą. Taip pat tai yra išeitis optimizuojant veiklą, restruktūrizuojant įmonę ar tiesiog kai „nesutampa charakteriai“. Darbdaviui tai yra būdas išvengti ilgų ir potencialiai brangių teisinių ginčų, kurie gali kilti atleidžiant darbuotoją vienašališkai.
Svarbu pabrėžti: nesvarbu, kas pateikė pasiūlymą, kita šalis turi visišką teisę jo atsisakyti. Jei darbuotojas nesutinka su darbdavio siūlymu, darbo santykiai tęsiasi toliau tomis pačiomis sąlygomis. Darbdavys tokiu atveju turės ieškoti kitų, įstatyme numatytų, atleidimo pagrindų, jei norės nutraukti sutartį.
Derybų menas: dėl ko tariamasi ir kaip pasiekti geriausią rezultatą?
Derybos – svarbiausia šio proceso dalis. Būtent čia sprendžiasi, kokiomis sąlygomis bus nutraukta sutartis. Nereikėtų pasiduoti spaudimui ar skubotai sutikti su pirmu pasiūlymu. Sėskite prie derybų stalo pasiruošę.
Esminiai derybų punktai:
- Atleidimo data. Tai vienas lanksčiausių punktų. Galima susitarti, kad darbo santykiai baigiasi tą pačią dieną, po savaitės, mėnesio ar net kelių. Tai patogu abiem pusėms: darbuotojas gali ramiai ieškotis naujo darbo, o darbdavys – rasti pamainą ir užtikrinti sklandų darbų perdavimą.
- Išeitinė išmoka (kompensacija). Tai bene karščiausias derybų objektas. Svarbu suvokti: nutraukiant sutartį šalių susitarimu, Darbo kodeksas NENUMATO privalomos minimalios išeitinės išmokos. Jos dydis – išskirtinai derybų klausimas. Praktikoje dydis svyruoja nuo 1 iki 6 ar net daugiau mėnesinių atlyginimų. Dydis priklauso nuo daugelio faktorių: darbuotojo išdirbto laiko, jo pareigų svarbos, derybinių įgūdžių ir priežasties, kodėl norima nutraukti sutartį. Jei iniciatyva kyla iš darbdavio, natūralu tikėtis solidesnės kompensacijos.
- Kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tai nėra derybų objektas, o privaloma darbdavio pareiga. Atleidžiant darbuotoją bet kokiu pagrindu, jam turi būti išmokėta kompensacija už visas sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas. Būtinai pasitikrinkite, kiek dienų esate sukaupę.
- Konfidencialumo sąlygos. Darbdavys gali siekti, kad susitarimo sąlygos, ypač kompensacijos dydis, liktų paslaptyje. Darbuotojas turėtų įvertinti, ar tokia sąlyga jam priimtina ir ar už tai numatyta atitinkama kompensacija.
- Nekonkurencijos susitarimo sąlygų peržiūra. Jei darbo sutartyje buvo numatytas nekonkuravimo susitarimas, atleidimo metu galima tartis dėl jo nutraukimo, sutrumpinimo ar sąlygų pakeitimo, ypač jei darbdavys nebenori mokėti nekonkuravimo kompensacijos.
- Grąžinamas turtas ir darbų perdavimas. Susitarime verta aiškiai apibrėžti, koks įmonės turtas (kompiuteris, telefonas, automobilis) ir iki kada turi būti grąžintas, taip pat nustatyti protingą terminą ir tvarką darbų perdavimui.
Patarimai sėkmingoms deryboms:
- Išlikite ramūs ir profesionalūs. Emocijos – prastas patarėjas. Vertinkite situaciją racionaliai.
- Atlikite namų darbus. Įvertinkite savo situaciją: kiek laiko dirbate įmonėje, kokia jūsų vertė rinkoje, ar lengvai rasite kitą darbą? Apsvarstykite, kokios būtų alternatyvos, jei nesusitartumėte (pvz., atleidimas darbdavio iniciatyva su įspėjimu ir išeitine). Tai padės nustatyti realistiškus derybinius lūkesčius.
- Viską fiksuokite raštu. Jei derybos vyksta žodžiu, po pokalbio išsiųskite laišką, kuriame apibendrintumėte aptartus punktus. Tai padės išvengti nesusipratimų.
- Neskubėkite pasirašyti. Gavę susitarimo projektą, atidžiai jį perskaitykite. Paprašykite laiko apgalvoti. Jei kyla bent menkiausių abejonių, nebijokite pasikonsultuoti su teisininku ar darbo teisės specialistu. Ši nedidelė investicija gali apsaugoti nuo didelių praradimų ateityje.
Susitarimo forma ir turinys: kad neliktų vietos interpretacijoms
Pats svarbiausias dokumentas visame procese – rašytinis susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Jis turi būti sudarytas dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Šis dokumentas įgyja teisinę galią tik tada, kai jį pasirašo abi šalys.
Ką būtina nurodyti susitarime?
- Sutarties šalys: tikslūs darbuotojo duomenys ir įmonės rekvizitai.
- Sutarties nutraukimo pagrindas: aiškiai įvardintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnis (šalių susitarimas).
- Darbo santykių pabaigos data: konkreti data, kuri laikoma paskutine darbo diena.
- Atsiskaitymo sąlygos:
- Išeitinės kompensacijos dydis (jei dėl jos susitarta). Nurodoma konkreti suma „į rankas“ (neto) arba „ant popieriaus“ (bruto).
- Kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis arba nurodymas, kad ji bus apskaičiuota ir išmokėta įstatymų nustatyta tvarka.
- Galutinio atsiskaitymo data (paprastai – paskutinė darbo diena).
- Kitos sąlygos: viskas, dėl ko buvo susitarta derybų metu (konfidencialumas, turto grąžinimas ir kt.).
Labai svarbu, kad susitarime būtų frazė, jog pasirašydamos šį susitarimą šalys patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš darbo santykių. Tai apsaugo abi puses nuo galimų ginčų ateityje.
Privalumai ir trūkumai: ar šalių susitarimas tinka visiems?
Kaip ir bet kuris sprendimas, šis atleidimo būdas turi savų pliusų ir minusų.
Privalumai darbuotojui:
- Galimybė gauti didesnę išeitinę. Sėkmingų derybų atveju kompensacija gali būti gerokai didesnė, nei priklausytų pagal įstatymą kitais atleidimo atvejais.
- Greitis ir lankstumas. Galima išvengti ilgų įspėjimo terminų ir greičiau pradėti naują karjeros etapą.
- Pozityvus išsiskyrimas. Išsaugomi geri santykiai su buvusiu darbdaviu, kas gali praversti ateityje (pvz., dėl rekomendacijų).
- Streso ir konflikto vengimas. Tai kur kas mažiau emociškai varginantis procesas nei priverstinis atleidimas.
Trūkumai darbuotojui:
- Nėra garantuotos išeitinės. Jei derybos nesėkmingos, galima likti ir be kompensacijos.
- Galimas poveikis nedarbo išmokai. Iki 2023 m. atleidimas šalių susitarimu turėjo neigiamos įtakos nedarbo išmokos mokėjimo pradžiai. Nors tvarka pasikeitė ir dabar atleidimo pagrindas nebeturi įtakos išmokos mokėjimo atidėjimui, svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką, reikia atitikti bendrus Užimtumo tarnybos keliamus reikalavimus (turėti reikiamą stažą ir kt.).
- Teisių atsisakymas. Pasirašius susitarimą, prarandama teisė ginčyti atleidimą teisme.
Privalumai darbdaviui:
- Teisinių ginčų rizikos eliminavimas. Pasirašytas susitarimas praktiškai garantuoja, kad darbuotojas nesikreips į Darbo ginčų komisiją ar teismą.
- Proceso greitis ir konfidencialumas. Leidžia greitai ir tyliai išspręsti situaciją.
- Geros reputacijos išsaugojimas. Parodo įmonę kaip socialiai atsakingą ir gebančią civilizuotai spręsti problemas.
Trūkumai darbdaviui:
- Finansinės išlaidos. Dažniausiai tenka mokėti išeitinę kompensaciją, kuri gali būti nemaža.
- Galimas piktnaudžiavimas. Jei įmonėje tai tampa įprasta praktika, kiti darbuotojai gali pradėti tuo manipuliuoti, siekdami gauti kompensacijas.
Paskutinė diena ir kas toliau?
Paskutinę darbo dieną, nurodytą susitarime, darbdavys privalo su darbuotoju pilnai atsiskaityti: išmokėti likusį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir sutartą išeitinę kompensaciją. Taip pat darbdavys privalo pateikti atitinkamus pranešimus „Sodrai“ apie darbo sutarties pabaigą.
Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojas turėtų nedelsti ir registruotis Užimtumo tarnyboje. Tai svarbu ne tik dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet ir dėl galimybės gauti pagalbą ieškant naujo darbo, dalyvauti perkvalifikavimo programose. Atminkite, kad teisė į nedarbo išmoką priklauso nuo jūsų sukaupto nedarbo draudimo stažo per pastaruosius 30 mėnesių, o ne nuo atleidimo pagrindo.
Apibendrinant, atleidimas iš darbo šalių susitarimu – tai puikus įrankis, leidžiantis abiem pusėms pasiekti geriausią įmanomą rezultatą sudėtingoje situacijoje. Svarbiausia – neskubėti, atsakingai įvertinti visas sąlygas, derėtis ir, esant reikalui, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Protingai ir apgalvotai sudarytas susitarimas gali tapti ne pabaiga, o sėkmingu startu į naują profesinį etapą.