Ar kada nors susimąstėte, koks dokumentas yra vienas dažniausiai prašomų jūsų finansiniame gyvenime? Tai nėra pasas ar asmens tapatybės kortelė, nors be jų taip pat niekur. Kalbame apie, atrodytų, paprastą, tačiau nepaprastai svarbų popieriaus lapą – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Šis dokumentas – tai lyg jūsų finansinės sveikatos ir patikimumo liudijimas, atveriantis duris į paskolas, lizingus ir netgi leidžiantis įgyvendinti svajones apie keliones po pasaulį. Taigi, kas iš tiesų slypi po šiuo oficialiu pavadinimu ir kodėl kiekvienam dirbančiajam verta žinoti visas jo subtilybes? Pasinerkime į išsamią analizę.
Kas yra pažyma apie darbo užmokestį ir kam ji reikalinga?
Pažyma apie darbo užmokestį yra oficialus dokumentas, kurį išduoda darbdavys. Jame detaliai nurodoma, kokį atlyginimą (priskaičiuotą ir išmokėtą) darbuotojas gavo per tam tikrą laikotarpį, dažniausiai per pastaruosius 3, 6 ar 12 mėnesių. Be pagrindinio darbo užmokesčio, pažymoje taip pat gali būti nurodytos ir kitos išmokos: priedai, premijos, atostoginiai, kompensacijos ir pan. Šis dokumentas patvirtina jūsų pajamų dydį ir, kas ne mažiau svarbu, jų reguliarumą.
Kam gi jos prireikia? Situacijų, kai be šios pažymos neišsiversite, yra gausybė. Panagrinėkime populiariausias:
- Bankinės operacijos (paskolos, lizingas). Tai bene dažniausia priežastis. Norėdami gauti būsto, vartojimo paskolą ar įsigyti automobilį lizingu, turėsite įrodyti bankui ar kitai kredito įstaigai savo mokumą. Bankas, vertindamas jūsų paraišką, nori būti tikras, kad jūsų gaunamos pajamos yra stabilios ir pakankamos paskolos įmokoms padengti. Pažyma apie darbo užmokestį yra pagrindinis tai įrodantis dokumentas.
- Vizų gavimas. Kai kurios valstybės, ypač nepriklausančios Europos Sąjungai, prašo pateikti įrodymus apie finansinį stabilumą. Taip jos siekia užsitikrinti, kad atvykstantis asmuo turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir neketina šalyje likti nelegaliai. Pažyma apie atlyginimą čia veikia kaip garantas.
- Teisiniai procesai. Įvairūs teisiniai ginčai, ypač susiję su šeimos teise, reikalauja pajamų deklaravimo. Pavyzdžiui, nustatant alimentų (išlaikymo vaikui) dydį, teismas privalo įvertinti abiejų tėvų finansinę padėtį. Pažyma tampa objektyviu pajamų šaltiniu. Taip pat jos gali prireikti sprendžiant turto dalybų ar žalos atlyginimo bylas.
- Valstybės institucijos. Kreipiantis dėl tam tikrų socialinių išmokų, kompensacijų ar lengvatų (pavyzdžiui, kompensacijos už šildymą), gali tekti įrodyti savo ar šeimos pajamas. Nors daugelį duomenų institucijos gauna iš „Sodros“, kartais gali būti paprašyta pateikti ir darbdavio išduotą pažymą.
- Naujas darbdavys. Nors tai nėra dažna praktika Lietuvoje, kartais potencialus darbdavys, ypač į aukštas pareigas, gali paprašyti buvusio darbdavio pažymos, kad patikrintų ankstesnio atlyginimo dydį derybų procese.
Kaip gauti pažymą ir ką sako įstatymai?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnį, darbdavys privalo darbuotojo prašymu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išduoti jam pažymą apie darbą toje darbovietėje. Šioje pažymoje turi būti nurodyta darbuotojo darbo funkcija, priėmimo į darbą data, atleidimo iš darbo data (jei darbuotojas atleistas), darbo užmokesčio dydis ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis. Įstatymas aiškiai įpareigoja darbdavį tai padaryti, todėl atsisakymas išduoti pažymą yra neteisėtas.
Prašymą gauti pažymą galite pateikti įvairiais būdais: žodžiu, raštu ar elektroniniu paštu. Visgi, siekiant išvengti nesusipratimų, rekomenduojama prašymą pateikti raštu arba el. paštu. Taip turėsite įrodymą apie savo kreipimosi datą, jei darbdavys vėluotų. Prašyme reikėtų nurodyti:
- Savo vardą, pavardę ir pareigas.
- Laikotarpį, už kurį reikalinga pažyma (pvz., „prašau pateikti pažymą apie darbo užmokestį už pastaruosius 6 mėnesius“).
- Kartais pravartu nurodyti, kokiai institucijai pažyma bus teikiama (pvz., bankui), nes kai kurios įstaigos turi specifinių reikalavimų formai ar turiniui.
Pažymą dažniausiai ruošia įmonės buhalteris arba personalo skyriaus darbuotojas. Ją turi pasirašyti įmonės vadovas (arba jo įgaliotas asmuo) ir vyr. buhalteris (arba asmuo, atsakingas už atlyginimų skaičiavimą) bei patvirtinti įmonės antspaudu, jei įmonė jį naudoja.
Iš ko susideda pažyma: skaitome tarp eilučių
Gavę pažymą, neskubėkite jos tiesiog įdėti į voką. Atidžiai peržiūrėkite visus skaičius ir įrašus. Supratimas, ką reiškia kiekviena eilutė, padės jums ne tik patikrinti, ar nėra klaidų, bet ir geriau įvertinti savo realias pajamas. Standartinėje pažymoje dažniausiai rasite šią informaciją:
1. Bendroji informacija: Įmonės rekvizitai (pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas), darbuotojo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, pareigos), darbo sutarties sudarymo data.
2. Laikotarpis: Aiškiai nurodytas laikotarpis, už kurį teikiami duomenys, pavyzdžiui, nuo 2025-01-01 iki 2025-06-30.
3. Lentelė su atlyginimo duomenimis (dažniausiai suskirstyta pagal mėnesius):
- Priskaičiuotas darbo užmokestis (DU) „ant popieriaus“ (bruto): Tai yra jūsų sutartinis atlyginimas, įskaitant visus priedus, viršvalandžius ir kitas išmokas, prieš mokesčių išskaičiavimą. Tai svarbiausias skaičius bankui, nes jis parodo jūsų bendrą uždarbį.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): Tai 20% (arba 32% nuo tam tikros ribos) mokestis, kurį nuo jūsų pajamų sumoka darbdavys. Pažymoje matysite konkrečią išskaičiuotą sumą.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos: Šiuo metu tai sudaro 19,5% nuo priskaičiuoto atlyginimo (įskaitant papildomą pensijų kaupimą, jei jame dalyvaujate). Tai jūsų indėlis į būsimą pensiją, ligos ar motinystės išmokas.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos: Tai 6,98% nuo priskaičiuoto atlyginimo. Šios įmokos garantuoja jums nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
- Išmokėtas darbo užmokestis „į rankas“ (neto): Tai reali pinigų suma, kurią gaunate į savo banko sąskaitą. Ji apskaičiuojama iš priskaičiuoto darbo užmokesčio (bruto) atėmus GPM, VSD ir PSD mokesčius: $DU_{neto} = DU_{bruto} – GPM – VSD – PSD$.
4. Papildoma informacija: Pažymos apačioje dažnai nurodoma vidutinis mėnesio darbo užmokestis per nurodytą laikotarpį. Taip pat gali būti pastabų apie tai, ar darbuotojas yra vaiko priežiūros atostogose, ar jam taikomas Nepmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ar yra vykdomųjų raštų (pvz., išskaitos pagal antstolio reikalavimą).
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Nors pažymos išdavimas turėtų būti sklandus procesas, kartais kyla nesklandumų. Štai keletas dažniausių problemų ir patarimų, kaip jas spręsti:
- Darbdavys delsia išduoti pažymą. Kaip minėta, įstatymas numato 3 darbo dienų terminą. Jei darbdavys jo nesilaiko, mandagiai priminkite jam apie terminą ir savo prašymą. Jei tai nepadeda, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri gali įpareigoti darbdavį įvykdyti pareigą.
- Pažymoje nurodyti netikslūs duomenys. Atidžiai sutikrinkite skaičius pažymoje su savo atlyginimo lapeliais ar banko išrašais. Pastebėję klaidą (pvz., neteisingai apskaičiuotą priedą ar pamirštus atostoginius), nedelsdami kreipkitės į buhalteriją prašydami pataisyti dokumentą. Pateikti bankui pažymą su klaidomis gali būti rizikinga – tai gali būti palaikyta bandymu suklaidinti ir neigiamai paveikti sprendimą dėl paskolos.
- Atlyginimas mokamas „vokelyje“. Tai bene opiausia problema. Jei dalį atlyginimo gaunate neoficialiai, pažymoje bus nurodyta tik oficiali, dažnai minimali, alga. Su tokia pažyma gauti paskolą bus praktiškai neįmanoma, nes bankas vertins tik oficialias pajamas. Tai yra geriausias pavyzdys, kodėl skaidrus ir legalus darbo užmokestis yra naudingas pačiam darbuotojui.
- Pažymos galiojimo laikas. Atminkite, kad pažyma nėra amžina. Dauguma institucijų, ypač bankai, reikalauja, kad pažyma būtų išduota ne anksčiau nei prieš 30 dienų. Todėl neskubėkite jos prašyti per anksti.
Alternatyvos ir skaitmeninė era
Ar visada būtina bėgti pas darbdavį? Ne visai. Technologijoms žengiant į priekį, atsiranda alternatyvų. Pavyzdžiui, teikiant paraišką paskolai internetu, daugelis bankų jau gali gauti reikiamus duomenis apie jūsų pajamas tiesiogiai iš „Sodros“ informacinės sistemos, jums tereikia duoti sutikimą. „Sodros“ EDAS sistemoje suformuoti išrašai apie sumokėtas įmokas taip pat yra svarus jūsų pajamų įrodymas.
Tačiau šie automatiniai duomenys ne visada atspindi pilną vaizdą. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenyse gali nesimatyti per paskutinį mėnesį išmokėtos didelės premijos, kuri dar nėra deklaruota. Būtent tada darbdavio pažyma tampa nepakeičiama, nes joje galima nurodyti pačią naujausią ir detaliausią informaciją.
Be to, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą pajamas įrodinėja kitaip – teikdami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas metines pajamų deklaracijas, pajamų-išlaidų žurnalą ar banko sąskaitos išrašus. Jiems darbdavio pažyma neaktuali, tačiau pajamų įrodymo principas išlieka tas pats – parodyti finansų institucijai pajamų dydį ir stabilumą.
Apibendrinant, pažyma apie darbo užmokestį yra kur kas daugiau nei formalus dokumentas. Tai jūsų finansinės reputacijos veidrodis, būtinas įrankis siekiant svarbių finansinių tikslų. Žinojimas, kaip ir kur ją gauti, gebėjimas perskaityti ir patikrinti joje pateiktą informaciją bei savo teisių išmanymas suteiks jums pasitikėjimo bendraujant tiek su darbdaviu, tiek su finansų institucijomis. Todėl kitą kartą, kai prireiks šios pažymos, jau žinosite visus jos niuansus ir galėsite jaustis tvirtai.