Sprendimas palikti darbą – vienas iš tų svarbių gyvenimo posūkių, kuris neretai sukelia ne tik jaudulį dėl ateities, bet ir stresą dėl pačios išėjimo procedūros. Kaip teisingai viską atlikti? Koks yra įspėjimo terminas? Kokios mano, kaip darbuotojo, teisės ir pareigos? Šie ir panašūs klausimai kyla daugeliui, nusprendusiam pakeisti karjeros kryptį ar tiesiog ieškoti naujų iššūkių. Išėjimas iš darbo – tai ne tik durų uždarymas. Tai procesas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, ir jo išmanymas gali padėti išvengti nesusipratimų, finansinių praradimų ir išsaugoti gerus santykius su buvusiu darbdaviu.
Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio aptarsime visus svarbiausius darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva aspektus. Nuo prašymo rašymo subtilybių iki galutinio atsiskaitymo – viskas, ką reikia žinoti, kad šis procesas vyktų sklandžiai, profesionaliai ir, svarbiausia, pagal įstatymus.
Du pagrindiniai keliai: supraskite savo galimybes
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato du pagrindinius būdus, kaip darbuotojas savo valia gali nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį. Suprasti skirtumą tarp jų yra esminis dalykas, nes nuo to priklauso ir procedūra, ir terminai, ir net galimos finansinės išeitys.
- Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu su įspėjimu (DK 55 straipsnis). Tai yra standartinis, dažniausiai pasitaikantis būdas, kai darbuotojas tiesiog nusprendžia išeiti iš darbo be jokių specifinių priežasčių, susijusių su darbdavio pažeidimais.
- Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). Šis būdas taikomas tada, kai darbuotojo sprendimą išeiti lemia objektyvios ir svarios aplinkybės, pavyzdžiui, liga, prastova ar darbdavio pareigų nevykdymas.
Nors abu būdai veda į tą patį rezultatą – darbo santykių pabaigą – jų eiga ir sąlygos skiriasi iš esmės. Taip pat visada egzistuoja ir trečioji, lanksti alternatyva – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), kuris dažnai tampa logiška išeitimi po to, kai darbuotojas pareiškia norą išeiti.
Standartinė procedūra: išėjimas iš darbo su įspėjimu (DK 55 straipsnis)
Tai yra pats populiariausias ir paprasčiausias kelias. Jums nereikia niekam aiškintis savo sprendimo motyvų. Galbūt gavote geresnį pasiūlymą, galbūt norite pradėti savo verslą, o gal tiesiog pavargote – priežastis nesvarbi. Svarbu laikytis nustatytos tvarkos.
1. Prašymas atleisti iš darbo: Jūsų valios išraiška
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – raštiškas prašymas. Žodinis pasakymas vadovui prie kavos puodelio teisinės galios neturi. Prašymas turi būti aiškus, konkretus ir pateiktas raštu. Ką jame būtina nurodyti?
- Adresatas: Įmonės vadovo pareigos, vardas, pavardė, įmonės pavadinimas.
- Pareiškėjas: Jūsų vardas, pavardė, pareigos.
- Dokumento pavadinimas: „Prašymas atleisti iš darbo“ arba „Pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo“.
- Esminė dalis: Aiškiai išdėstytas noras nutraukti darbo sutartį. Pavyzdžiui: „Vadovaudamasis (-si) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsniu, prašau nutraukti su manimi sudarytą darbo sutartį Nr. [numeris], sudarytą [data].“ Nurodyti sutarties numerį ir datą nėra būtina, bet tai rodo jūsų profesionalumą.
- Data: Prašymo surašymo data.
- Parašas: Jūsų asmeninis parašas.
Svarbus patarimas: Nors įstatymas nereikalauja nurodyti konkrečios atleidimo datos, rekomenduojama ją įrašyti, atsižvelgiant į įspėjimo terminą. Pavyzdžiui: „Prašau atleisti mane iš darbo praėjus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, t. y. nuo [data].“
2. Įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų
Pateikus prašymą, pradeda tiksėti įspėjimo laikrodis. Standartinis įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų. Būtent kalendorinių, ne darbo! Tai reiškia, kad į šį terminą įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo pateikimo.
Pavyzdys: Jei prašymą pateikėte liepos 21 d. (pirmadienį), 20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo liepos 22 d. (antradienio). Jūsų paskutinė darbo diena bus rugpjūčio 10 d. (sekmadienis), o atleidimo data – rugpjūčio 11 d. (pirmadienis), nebent šalys susitaria kitaip.
Ar galima išeiti anksčiau? Taip, bet tik su darbdavio sutikimu. Jūs galite prašyme nurodyti trumpesnį įspėjimo terminą arba jo netaikyti, tačiau darbdavys neprivalo su tuo sutikti. Jei darbdavys sutinka, tai laikoma šalių susitarimu pakeisti įspėjimo terminą ir viskas yra legalu.
Pareigos įspėjimo laikotarpiu: Šios 20 dienų nėra atostogos. Jūs privalote toliau sąžiningai eiti savo pareigas, o darbdavys privalo mokėti jums darbo užmokestį ir užtikrinti visas darbo sąlygas.
3. Ar galima atsiimti prašymą?
Gyvenime nutinka visko. Galbūt susiklosčiusios aplinkybės pasikeitė, o gal darbdavys pasiūlė geresnes sąlygas. Ar galite persigalvoti? Taip! Darbo kodeksas numato tokią galimybę.
Jūs turite teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Atšaukimas taip pat turi būti raštiškas. Tokiu atveju darbo sutartis nėra nutraukiama. Vėliau atšaukti prašymą galite tik su darbdavio sutikimu.
Išėjimas dėl svarbių priežasčių: kai nelieka kitos išeities (DK 56 straipsnis)
Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra gerokai retesnis ir taikomas specifinėse, įstatyme numatytose situacijose. Jis suteikia darbuotojui tam tikrų privalumų: trumpesnį įspėjimo terminą ir teisę į išeitinę išmoką.
Kokios priežastys laikomos svarbiomis?
Darbo kodeksas išvardija konkretų sąrašą priežasčių, kurios laikomos svarbiomis:
- Prastova: Jei darbuotojui ne dėl jo kaltės paskelbta prastova tęsiasi ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba jei per pastaruosius dvylika mėnesių ji sudaro daugiau kaip 45 dienas.
- Atlyginimo vėlavimas: Jei darbdavys daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba moka jį pavėluotai.
- Sveikatos būklė: Jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo, ir tai patvirtina medicininė išvada.
- Amžius: Jei darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs būtinąjį stažą pensijai gauti (taikoma dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį).
- Darbdavio pažeidimai: Jei darbdavys pažeidžia darbo sutartyje ar įstatymuose numatytas darbuotojo teises (pvz., neužtikrina saugių darbo sąlygų, taiko mobingą, priekabiauja).
Procedūra ir privalumai
Nusprendus išeiti iš darbo dėl svarbių priežasčių, procedūra yra panaši, tačiau turi esminių skirtumų:
- Prašymas: Prašyme būtina ne tik nurodyti norą išeiti, bet ir aiškiai įvardyti svarbią priežastį, remiantis DK 56 straipsniu. Pavyzdžiui: „Vadovaudamasis (-si) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašau nutraukti darbo sutartį dėl to, kad man ilgiau kaip du mėnesius iš eilės vėluojama mokėti darbo užmokestį.“
- Įrodymai: Labai svarbu turėti savo nurodytos priežasties įrodymus (medicinines pažymas, banko išrašus, rodančius pavėluotus pavedimus, raštiškus skundus darbdaviui dėl netinkamų sąlygų ir pan.).
- Įspėjimo terminas: Jis yra gerokai trumpesnis – 5 darbo dienos.
- Išeitinė išmoka: Nutraukus sutartį šiuo pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Šis kelias reikalauja daugiau pastangų ir įrodymų, tačiau jis apsaugo darbuotoją situacijose, kai tęsti darbą tampa nebeįmanoma ne dėl jo kaltės.
Paskutinis etapas: atsiskaitymas ir dokumentai
Nepriklausomai nuo to, kuriuo keliu pasukote, paskutinė darbo diena yra finišo tiesioji, kurioje turi būti sutvarkyti visi formalumai.
Galutinis atsiskaitymas
Paskutinę darbo dieną darbdavys privalo su jumis pilnai atsiskaityti. Ką tai reiškia? Jums turi būti išmokėta:
- Darbo užmokestis už dirbtą laiką iki atleidimo dienos.
- Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kompensaciją už visas sukauptas ir nepanaudotas atostogų dienas.
- Išeitinė išmoka (jei sutartis nutraukiama pagal DK 56 str. arba jei ji numatyta šalių susitarime ar kolektyvinėje sutartyje).
- Kitos priklausančios išmokos (premijos, priedai ir t.t.).
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jis privalo mokėti delspinigius – vidutinį jūsų darbo užmokestį už kiekvieną pavėluotą dieną.
Dokumentai ir turto perdavimas
Prieš išeidami įsitikinkite, kad grąžinote visą jums patikėtą darbdavio turtą: kompiuterį, telefoną, raktus, darbo pažymėjimą, automobilį ir kt. Geriausia tai įforminti turto perdavimo-priėmimo aktu, kad ateityje nekiltų jokių pretenzijų.
Iš savo pusės, jūs turite teisę gauti informaciją apie savo darbo stažą, sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Šiuo metu visa informacija yra elektroninėje erdvėje („Sodros“ sistemoje), todėl popierinių pažymų išdavimas nebėra privalomas, nebent to atskirai paprašytumėte.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
- Išeiti „trenkus durimis“: Palikti darbą be jokio raštiško prašymo ir neatidirbus įspėjimo termino yra grubus pažeidimas. Darbdavys gali tai įforminti kaip pravaikštą ir atleisti jus dėl darbuotojo kaltės, o tai neigiamai atsilieps jūsų reputacijai ir galimybėms gauti nedarbo išmoką.
- Neturėti prašymo kopijos: Visada pasilikite sau prašymo kopiją su darbdavio atstovo parašu, data ir registracijos numeriu. Tai jūsų įrodymas, jei kiltų ginčas dėl įspėjimo termino pradžios.
- Painioti kalendorines ir darbo dienas: Atminkite, standartinis įspėjimo terminas yra 20 kalendorinių dienų, o išeinant dėl svarbių priežasčių – 5 darbo dienos.
- Pamiršti apie galutinį atsiskaitymą: Paskutinę dieną pasitikrinkite, ar gavote visas jums priklausančias išmokas. Nedelskite kreiptis į darbdavį, jei pastebėjote netikslumų.
Apibendrinant: išeikite profesionaliai
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra standartinė darbo rinkos dalis. Žinodami savo teises ir pareigas, galite šį procesą paversti ne stresą keliančiu išbandymu, o sklandžiu perėjimu į naują karjeros etapą. Svarbiausia – bendrauti atvirai, laikytis rašytinių susitarimų ir viską daryti pagal įstatymus. Profesionalus išėjimas ne tik apsaugos jūsų teisinius ir finansinius interesus, bet ir leis išsaugoti gerą vardą bei profesinius ryšius, kurie gali praversti ateityje. Juk niekada nežinai, kada buvęs kolega ar vadovas taps tavo nauju klientu ar partneriu.