Kiekvienas iš mūsų gali atsidurti situacijoje, kai prireikia teisininko pagalbos. Nesvarbu, ar tai būtų šeimos ginčas, skolos išieškojimas, darbo teisės pažeidimas ar baudžiamoji byla – susidūrus su teisine sistema be profesionalios pagalbos galima pasiklysti painiuose įstatymų labirintuose. Deja, kvalifikuoto advokato paslaugos dažnai yra brangios ir ne visiems prieinamos. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės garantuojama teisinė pagalba, dažnai vadinama tiesiog „nemokamu advokatu“. Ši sistema sukurta tam, kad užtikrintų konstitucinę kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą ir gynybą, nepriklausomai nuo jo finansinės padėties. Daugelis žmonių yra girdėję apie tokią galimybę, tačiau ne visi tiksliai žino, kas tai yra, kam ji priklauso ir kaip ja pasinaudoti. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime visą procesą – nuo pirminės konsultacijos savivaldybėje iki atstovavimo teisme, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir paneigsime populiarius mitus.
Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba (VGTP) – tai sistema, pagal kurią asmenys, negalintys apmokėti advokato paslaugų, gali gauti nemokamą arba iš dalies kompensuojamą teisinę pagalbą, finansuojamą iš valstybės biudžeto. Svarbu suprasti, kad ši pagalba skirstoma į du pagrindinius lygius: pirminę ir antrinę teisinę pagalbą.
- Pirminė teisinė pagalba: Tai pati pirmoji ir lengviausiai prieinama pagalbos forma. Ją teikia savivaldybių administracijų specialistai arba jų pasitelkti teisininkai. Pirminės teisinės pagalbos tikslas – suteikti skubią ir bazinę informaciją. Jos metu galite gauti teisinius patarimus, informaciją apie teisinę sistemą, pagalbą rengiant taikos sutartį ar pildant prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą. Šios konsultacijos trukmė paprastai ribojama iki vienos valandos, tačiau išimtiniais atvejais gali būti pratęsta. Svarbiausia – pirminė teisinė pagalba teikiama visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir kitiems šalyje teisėtai gyvenantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turto ir pajamų. Jums tereikia kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.
- Antrinė teisinė pagalba: Tai jau kur kas platesnė pagalba, apimanti dokumentų (ieškinių, atsiliepimų, skundų) rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose. Šią pagalbą teikia advokatai, įrašyti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) advokatų sąrašą. Būtent tai žmonės ir turi omenyje, sakydami „nemokamas advokatas“. Tačiau, skirtingai nei pirminė pagalba, antrinė teisinė pagalba priklauso ne visiems. Jos teikimas priklauso nuo asmens (ar šeimos) turto ir pajamų lygio.
Kam priklauso nemokamas advokatas (antrinė teisinė pagalba)?
Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, reikia atitikti tam tikrus finansinius kriterijus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Yra nustatyti du turto ir pajamų lygiai, nuo kurių priklauso, ar pagalba bus visiškai nemokama, ar reikės padengti dalį išlaidų.
Pirmasis lygis (100% kompensacija): Teisę į visiškai nemokamą advokatą turi asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatyto pirmojo lygio. Šis lygis apskaičiuojamas pagal Valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį. Paprastai tariant, tai yra asmenys ir šeimos, gaunančios socialinę pašalpą arba kurių finansinė padėtis yra itin sudėtinga.
Antrasis lygis (50% kompensacija): Jei jūsų turtas ir pajamos viršija pirmąjį lygį, bet neviršija antrojo, jums gali būti skirta antrinė teisinė pagalba, valstybei kompensuojant 50% advokato išlaidų. Likusius 50% turėsite apmokėti patys. Tai suteikia galimybę gauti kvalifikuotą pagalbą už gerokai mažesnę kainą tiems, kurie nėra patys vargingiausi, bet vis tiek negali sau leisti samdytis advokato rinkos kaina.
Išimtys, kai advokatas skiriamas neatsižvelgiant į pajamas
Verta žinoti, kad egzistuoja tam tikros bylų kategorijos ir asmenų grupės, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Tai reiškia, kad advokatas jums bus paskirtas nemokamai, net jei esate pasiturintis. Svarbiausios išimtys:
- Baudžiamosiose bylose: Kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas pagal įstatymą (pvz., kai asmuo yra nepilnametis, turi fizinių ar psichinių trūkumų, nemoka lietuvių kalbos, yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu). Taip pat kai asmuo yra suimtas.
- Nukentėjusiesiems: Asmenims, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta žala, arba dėl smurto artimoje aplinkoje.
- Socialinės rizikos asmenys: Asmenys, gaunantys socialinę pašalpą.
- Skolos priteisimas iš užsienio: Kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo (alimentų) priteisimo iš skolininko, gyvenančio užsienyje.
- Vaiko tėvystės nustatymas: Bylose dėl tėvystės nustatymo.
- Prieglobsčio prašytojai: Bylose, susijusiose su prieglobsčio suteikimu.
Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju verta pasikonsultuoti savivaldybėje arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.
Žingsnis po žingsnio: kaip gauti nemokamą advokatą?
Procesas gali pasirodyti sudėtingas, tačiau suskirsčius jį į etapus, viskas tampa aiškiau. Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos turite atlikti:
1. Kreipimasis dėl pirminės teisinės pagalbos
Kaip jau minėta, pirmiausia turėtumėte kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Ten dirbantis specialistas (teisininkas) įvertins jūsų situaciją, suteiks pirminę konsultaciją. Jei paaiškės, kad jums reikalinga rimtesnė pagalba (pvz., reikia rengti ieškinį teismui), jis padės užpildyti prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą.
Ką reikia turėti su savimi? Asmens tapatybės dokumentą. Jokių kitų dokumentų pirminiam vizitui dažniausiai nereikia.
2. Prašymo gauti antrinę teisinę pagalbą pateikimas
Prašymą gauti antrinę pagalbą kartu su reikiamais dokumentais galite pateikti per savivaldybę arba tiesiogiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (VGTPT) ir jos teritoriniams skyriams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Prašymą galima pateikti asmeniškai, paštu arba per elektroninę sistemą (jei tokia galimybė suteikiama).
Kartu su prašymu reikės pateikti:
- Metinę pajamų ir turto deklaraciją: Tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį bus vertinama jūsų finansinė padėtis. Deklaracijos formą gausite vietoje arba galėsite atsisiųsti iš VGTPT interneto svetainės. Duomenis apie jūsų pajamas ir turtą tarnyba dažniausiai patikrina pati, naudodamasi valstybės registrais, tačiau tam tikrais atvejais gali paprašyti pateikti ir papildomus dokumentus (pvz., išrašus iš banko sąskaitos, pažymas iš darbovietės).
- Dokumentus, pagrindžiančius jūsų reikalavimą: Priklausomai nuo bylos pobūdžio, tai gali būti sutartys, sąskaitos, laiškai, teismo šaukimai, policijos protokolai ir pan. Kuo aiškiau ir išsamiau pateiksite savo problemą, tuo lengviau tarnybai bus priimti sprendimą.
3. Sprendimo priėmimas
Gavusi jūsų prašymą, VGTPT jį išnagrinėja. Vertinamos dvi aplinkybės: ar jūsų reikalavimas yra pagrįstas (t. y., ar byla nėra akivaizdžiai neperspektyvi) ir ar atitinkate finansinius kriterijus. Sprendimas turi būti priimtas per kelias darbo dienas. Apie priimtą sprendimą – suteikti pagalbą ar jos nesuteikti – būsite informuotas raštu.
Jei sprendimas jums nepalankus, jį galima skųsti. Sprendime visada nurodoma jo apskundimo tvarka ir terminai.
4. Advokato paskyrimas
Jei priimamas sprendimas suteikti jums antrinę teisinę pagalbą, VGTPT paskiria advokatą iš specialaus sąrašo. Tarnyba stengiasi parinkti advokatą, kuris specializuojasi jūsų bylos srityje ir dirba geografiškai patogioje vietoje. Jūs taip pat turite teisę pats pasirinkti advokatą iš šio sąrašo, jei norimas advokatas sutinka teikti pagalbą ir apie tai informuojate tarnybą pildydami prašymą.
Gavęs paskyrimą, advokatas su jumis susisieks ir pradės darbą: rinks įrodymus, rengs procesinius dokumentus, atstovaus jums teismo posėdžiuose ir teiks visas kitas reikalingas teisines paslaugas.
Mitai ir tiesa apie „nemokamus advokatus“
Apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sklando nemažai mitų, kurie kartais atbaido žmones nuo kreipimosi pagalbos. Panagrinėkime populiariausius iš jų.
Mitas: „Nemokami advokatai“ yra nepatyrę, prasti specialistai, kurie nedirba valstybės tarnyboje.
Tiesa: Tai vienas didžiausių ir labiausiai klaidinančių mitų. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia tie patys privatūs advokatai, kurie dirba su mokiais klientais. Jie tiesiog yra įtraukti į specialų VGTPT sąrašą ir sutinka teikti paslaugas pagal valstybės nustatytus įkainius. Tarp jų yra daugybė aukštos kvalifikacijos, patyrusių ir gerbiamų savo srities profesionalų. Advokato motyvacija ir profesionalumas nepriklauso nuo to, kas apmoka jo sąskaitą – klientas ar valstybė.
Mitas: Procesas yra pernelyg biurokratiškas ir ilgas, neverta nė prasidėti.
Tiesa: Nors tam tikro biurokratizmo, kaip ir bet kurioje valstybinėje sistemoje, yra (reikia užpildyti prašymą, pateikti dokumentus), procesas yra optimizuotas ir veikia gana greitai. Sprendimai dėl pagalbos suteikimo dažnai priimami per savaitę. Be to, jau pirminės konsultacijos savivaldybėje metu specialistas padės susitvarkyti visus formalumus, tad tikrai nereikia to bijoti.
Mitas: Jei pralaimėsiu bylą, turėsiu grąžinti pinigus už advokato paslaugas.
Tiesa: Ne. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė – užtikrinti galimybę ginti savo teises, o ne garantuoti bylos laimėjimą. Bylos baigtis neturi jokios įtakos jūsų pareigai (arba jos nebuvimui) mokėti už pagalbą. Jei pagalba jums buvo skirta 100% nemokamai, jums nereikės mokėti nepriklausomai nuo to, laimėsite ar pralaimėsite.
Mitas: Negaliu pasirinkti norimo advokato.
Tiesa: Iš dalies. Jūs negalite pasirinkti bet kurio advokato Lietuvoje. Tačiau jūs turite teisę pasirinkti bet kurį advokatą, kuris yra įtrauktas į VGTPT advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašą. Šį sąrašą galite rasti tarnybos interneto svetainėje. Pildydami prašymą, galite nurodyti konkretų advokatą, ir jei jis sutiks imtis jūsų bylos, tarnyba jį paskirs.
Apibendrinimas: drąsiai ginkite savo teises
Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra ne privilegija, o svarbus socialinio teisingumo įrankis, užtikrinantis, kad teisingumas būtų prieinamas visiems, o ne tik turtingiesiems. Jei susidūrėte su teisine problema, bet dvejojate dėl finansinių galimybių, nedvejokite ir ženkite pirmąjį žingsnį – kreipkitės į savo savivaldybę dėl pirminės teisinės konsultacijos. Tai nieko nekainuoja, tačiau gali atverti duris į kvalifikuotą teisinę pagalbą, kuri padės apginti jūsų teises ir teisėtus interesus. Atminkite, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o laiku gautas profesionalus patarimas gali apsaugoti nuo didelių nuostolių ir neteisingų sprendimų ateityje.