Pagalvokite, kiek kartų per dieną jūs duodate sutikimą. Galbūt tai buvo vos pastebimas linktelėjimas kolegai, prašančiam pasiskolinti jūsų rašiklį. Galbūt tai buvo mygtuko „Sutinku“ paspaudimas naujienlaiškio prenumeratoje. O gal tai buvo aiškus ir nedviprasmiškas „Taip“, ištartas svarbiu gyvenimo momentu. Žodis „sutikimas“ yra toks įprastas, kad dažnai nebesusimąstome apie jo tikrąją galią ir svorį. Tačiau iš tiesų, sutikimas yra vienas iš pamatinių socialinio, teisinio ir asmeninio gyvenimo elementų. Tai nematoma gija, jungianti mūsų autonomiją su kitų žmonių veiksmais, brėžianti ribas ir leidžianti kurti pasitikėjimu grįstus santykius.
Lietuvos teisinėje ir socialinėje erdvėje sutikimo sąvoka pastaraisiais metais įgauna vis naujų atspalvių. Nuo karštų diskusijų apie asmeninių santykių reglamentavimą iki griežtų Europos Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių – suprasti, ką reiškia duoti, gauti ir gerbti sutikimą, darosi svarbiau nei bet kada anksčiau. Tai nėra tik pasyvus pasipriešinimo nebuvimas. Tai aktyvus, sąmoningas ir laisva valia išreikštas sprendimas. Šiame straipsnyje mes išnarstysime sutikimo anatomiją: kas tai yra iš tikrųjų, kodėl jis toks svarbus įvairiose mūsų gyvenimo srityse – nuo miegamojo iki teismo salės – ir kaip mes galime kurti kultūrą, kurioje aiškus „Taip“ yra gerbiamas, o tylėjimas niekada nelaikomas pritarimu.
Kas Iš Tikrųjų Yra Sutikimas? Daugiau Nei Tik Žodis
Prieš neriant į specifines sritis, svarbu susitarti dėl pamatinių principų. Dažnai manoma, kad sutikimas – tai tiesiog pasakymas „taip“. Tačiau tikrasis, etine ir teisine prasme galiojantis sutikimas, yra kur kas sudėtingesnis. Galime pasitelkti tarptautinėje praktikoje populiarų akronimą, padedantį įsiminti esminius sutikimo komponentus.
Pamatiniai Principai: Informuotas, Savanoriškas, Konkretus ir Atšaukiamas
Kad sutikimas būtų laikomas galiojančiu, jis turi atitikti keletą esminių kriterijų:
- Savanoriškas (Freely Given): Sutikimas turi būti duotas be jokios prievartos, spaudimo, grasinimų ar manipuliacijų. Jei žmogus jaučiasi priverstas sutikti (dėl baimės, ekonominės priklausomybės, galios disbalanso), tai nėra laisva valia. Pavyzdžiui, darbdavio prašymas darbuotojui atlikti asmeninę paslaugą po darbo valandų gali būti problematiškas, nes darbuotojas gali jausti spaudimą sutikti bijodamas netekti darbo.
- Informuotas (Informed): Asmuo turi aiškiai suprasti, su kuo jis sutinka. Tai reiškia, kad jam turi būti suteikta visa esminė informacija apie veiksmą, jo pasekmes, rizikas ir alternatyvas. Tai ypač svarbu medicinoje ir duomenų apsaugoje, tačiau taikoma visur. Pasakyti „pasirašyk čia“ nepateikiant dokumento turinio nėra informuotas sutikimas.
- Konkretus (Specific): Sutikimas vienam veiksmui nereiškia sutikimo kitam. Jei sutinkate pasidalinti savo telefono numeriu, tai nereiškia, kad sutinkate gauti reklaminius skambučius. Jei sutinkate pasibučiuoti, tai automatiškai nereiškia sutikimo tolimesniems intymiems veiksmams.
- Atšaukiamas (Reversible): Tai vienas svarbiausių ir kartais pamirštamų aspektų. Asmuo turi teisę bet kada atšaukti savo sutikimą. Ir tas atšaukimas turi būti gerbiamas nedelsiant. Duotas „taip“ prieš valandą ar dieną nereiškia „taip“ amžinai.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie penktąjį elementą – **Entuziastingas (Enthusiastic)** sutikimas. Tai idėja, kad idealus sutikimas yra ne tik pasyvus neprieštaravimas, bet aktyvus ir teigiamas noro išreiškimas. Tai poslinkis nuo „Ne reiškia Ne“ kultūros (kurioje ieškoma pasipriešinimo ženklų) link „Tik Taip reiškia Taip“ kultūros (kurioje ieškoma aiškaus pritarimo ženklų).
Sutikimas Asmeniniuose Santykiuose: Anapus Miegamojo Durų
Turbūt daugiausiai diskusijų ir nesusipratimų kelianti sritis yra asmeniniai ir intymūs santykiai. Čia sutikimas yra ne tik teisinis, bet ir giliai etinis bei emocinis klausimas.
Nuo „Ne Reiškia Ne“ iki „Tik Taip Reiškia Taip“
Ilgą laiką visuomenėje ir net teisėje dominavo „Ne reiškia Ne“ paradigma. Tai reiškė, kad lytiniai santykiai yra priimtini tol, kol viena iš šalių aiškiai nepasako „ne“ arba fiziškai nesipriešina. Tačiau ši paradigma yra ydinga, nes ji užkrauna visą atsakomybę tam, kuris galbūt negali pasakyti „ne“ – dėl baimės, šoko, apsvaigimo, galios disbalanso ar kitų priežasčių.
Šiuolaikinis požiūris, vis plačiau įsitvirtinantis ir Lietuvos teisinėje diskusijoje, yra „Tik Taip reiškia Taip“ (arba entuziastingo sutikimo principas). Tai reiškia, kad atsakomybė tenka veiksmą inicijuojančiam asmeniui – jis turi aktyviai įsitikinti, kad partneris (ar partnerė) nori ir sutinka su veiksmais. Tyla, pasyvumas, ašaros, sustingimas ar „galbūt“ nėra sutikimas. Sutikimas yra aiškus, entuziastingas ir abipusis „Taip“.
Teisinis Aspektas Lietuvoje: Kur Brėžiama Riba?
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas (BK) apibrėžia nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Svarbu suprasti, kad sutikimo nebuvimas yra esminis šių nusikaltimų elementas. Sutikimo negali būti, kai:
- Naudojamas fizinis smurtas ar grasinama jį panaudoti.
- Pasinaudojama asmens bejėgiška būkle (pvz., dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotikų, miego, psichinės negalios).
- Asmuo yra priklausomas (pvz., darbinis, tarnybinis pavaldumas).
- Asmuo yra nepilnametis (čia įstatymas numato aiškias amžiaus ribas, žemiau kurių sutikimas apskritai teisiškai negalioja).
Visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos, ar dabartinis teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir ar jis turėtų būti keičiamas, įtvirtinant aiškesnį sutikimu pagrįstą modelį, panašų į tą, koks galioja, pavyzdžiui, Švedijoje ar Vokietijoje. Bet kuriuo atveju, įstatymas aiškiai sako: veiksmai prieš asmens valią yra nusikaltimas.
Ne Tik Seksas: Sutikimas Kasdieniuose Santykiuose
Svarbu pabrėžti, kad sutikimas asmeniniuose santykiuose apima kur kas daugiau nei seksą. Tai liečia fizines ribas (ar noriu būti apkabintas? ar galiu paimti tave už rankos?), emocines ribas (ar noriu kalbėti šia tema? ar galiu pasidalinti tavo paslaptimi?) ir net materialias ribas (ar galiu pasiskolinti tavo megztinį? ar galiu naudotis tavo kompiuteriu?).
Gerbiant sutikimą kasdienėse situacijose, kuriama pasitikėjimo ir pagarbos atmosfera. Tai ypač svarbu auklėjant vaikus: mokyti juos, kad jie turi teisę pasakyti „ne“ net ir artimiesiems (pvz., priverstiniam bučiniui giminaičiui) ir kad jie privalo gerbti kitų „ne“, yra fundamentalus sutikimo kultūros pagrindas.
Informuotas Sutikimas Medicinoje: Jūsų Kūnas, Jūsų Sprendimai
Viena iš sričių, kur sutikimas yra griežčiausiai reglamentuotas, yra medicina. Paciento teisė apsispręsti dėl jam teikiamos sveikatos priežiūros yra pamatinė. Čia kalbame apie „informuotą sutikimą“ (angl. *informed consent*).
Ką Gydytojas Privalo Atskleisti?
Informuotas sutikimas nėra tik parašas ant formos. Tai yra procesas, kurio metu gydytojas privalo pacientui suprantama kalba suteikti visą būtiną informaciją sprendimui priimti. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, pacientas turi teisę gauti informaciją apie:
- Savo sveikatos būklę, ligos diagnozę ir prognozę.
- Siūlomo gydymo ar procedūros pobūdį, tikslus ir eigą.
- Galimas rizikas, šalutinius poveikius ir komplikacijas.
- Alternatyvius gydymo metodus ir jų galimą naudą bei riziką.
- Prognozę, jei siūlomo gydymo būtų atsisakyta.
Tik turėdamas visą šią informaciją, pacientas gali laisva valia ir sąmoningai sutikti arba atsisakyti siūlomos intervencijos. Parašas ant sutikimo formos tik patvirtina, kad šis informavimo procesas įvyko.
Išimtys: Kada Sutikimas Nereikalingas?
Įstatymai numato keletą išimčių, kai medicininė pagalba gali būti teikiama be paciento sutikimo. Svarbiausia išimtis – būtinoji pagalba. Jei paciento gyvybei gresia pavojus arba kyla grėsmė sunkiam sveikatos sutrikdymui, o pats pacientas yra be sąmonės ar dėl kitų priežasčių negali išreikšti savo valios (ir nėra žinoma, kad jis iš anksto buvo atsisakęs tokios pagalbos), gydytojai privalo veikti gelbėdami gyvybę.
Kiti atvejai susiję su teismo sprendimais, pavyzdžiui, taikant priverstinį gydymą asmenims, sergantiems pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis ar turintiems sunkių psichikos sutrikimų ir keliantiems pavojų sau ar aplinkiniams.
Vaikų ir Neveiksnių Asmenų Sutikimas
Kai pacientas yra nepilnametis, sprendimus dėl jo gydymo dažniausiai priima tėvai ar globėjai. Tačiau ir čia yra niuansų. Atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą – kuo vaikas vyresnis, tuo labiau į jo nuomonę (vadinamąjį „pritarimą“ arba *assent*) turi būti atsižvelgiama. Kai kuriais atvejais, jei tėvų sprendimas akivaizdžiai kenkia vaiko interesams (pvz., atsisako gyvybę gelbstinčio gydymo dėl religinių įsitikinimų), į situaciją gali įsikišti teismas.
Skaitmeninis Amžius: Sutikimas Duomenų Apsaugos Erdvėje (BDAR)
Nuo 2018 metų, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR, arba GDPR), žodis „sutikimas“ įgavo milžinišką svorį skaitmeniniame pasaulyje. Jūsų asmens duomenys – vardas, el. paštas, naršymo istorija – tapo vertinga preke, o BDAR sutikimą pavertė vienu iš pagrindinių teisinių pagrindų šiems duomenims tvarkyti.
BDAR Revoliucija: Kodėl Jūsų „Sutinku“ Yra Aukso Vertės
BDAR nustatė labai aukštus standartus, koks turi būti sutikimas tvarkyti asmens duomenis. Jis turi būti:
- **Laisvai duotas:** Negalima versti vartotojo sutikti, pavyzdžiui, blokuojant prieigą prie paslaugos, jei jis nesutinka su nebūtinu duomenų rinkimu.
- **Konkretus:** Turi būti aiškiai pasakyta, kokiems tikslams duomenys bus naudojami. Vienas „sutinku“ viskam negalioja.
- **Informuotas:** Vartotojui turi būti aiškiai ir paprastai paaiškinta, kas, kokius duomenis, kodėl, kiek laiko ir kaip tvarkys.
- **Nedviprasmiškas:** Turi būti atliktas aiškus sutikimą patvirtinantis veiksmas (pvz., pažymėti varnelę). Iš anksto pažymėtos varnelės ar tylėjimas nelaikomi sutikimu.
„Slapukai“ (Cookies) ir Tamsieji Raštai
Visi esame susidūrę su „slapukų“ (cookies) langais, iššokančiais kiekvienoje svetainėje. Tai tiesioginė BDAR išdava. Tačiau čia dažnai susiduriame su vadinamaisiais „tamsiaisiais raštais“ (dark patterns) – dizaino sprendimais, kurie psichologiškai skatina vartotoją priimti įmonei, o ne jam pačiam palankų sprendimą. Pavyzdžiui, mygtukas „Sutikti su visais“ yra didelis ir žalias, o mygtukas „Valdyti nustatymus“ – mažas ir pilkas. Nors teisiškai galimybė pasirinkti yra suteikta, praktiškai vartotojas yra stumiamas link visiško sutikimo.
Kaip Atšaukti Savo Sutikimą?
BDAR įtvirtino fundamentaliai svarbią teisę: sutikimą atšaukti turi būti taip pat lengva, kaip jį duoti. Jei naujienlaiškį užsiprenumeravote vienu paspaudimu, jo atsisakyti taip pat turite galėti vienu paspaudimu (pvz., „unsubscribe” nuoroda). Jei sutikimą davėte programėlės nustatymuose, ten pat turite rasti ir aiškią galimybę jį atšaukti. Tai suteikia vartotojams realią kontrolę nad savo duomenimis.
Sutikimas Teisiniuose Sandoriuose ir Sutartyse
Civilinėje teisėje sutikimas yra pačios sutarties esmė. Tam, kad įvyktų sandoris (pvz., pirkimas-pardavimas), reikalingas suderintas dviejų ar daugiau šalių sutikimas – valios išreiškimas. Viena šalis pateikia pasiūlymą (oferta), kita jį priima (akceptuoja). Šis akceptas ir yra sutikimas su pasiūlymo sąlygomis.
Kai „Taip“ Nėra Tikras „Taip“: Valios Ydos
Tačiau kartais atsitinka taip, kad asmuo pasirašo sutartį ar išreiškia sutikimą, tačiau jo vidinė valia neatitinka išorinės išraiškos. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) numato atvejus, vadinamus „valios ydomis“, kai sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Tai situacijos, kai sutikimas buvo gautas neteisėtai:
- Dėl Suklydimo: Kai asmuo iš esmės klaidingai suprato sandorio aplinkybes (pvz., manė, kad perka žemės sklypą A, o iš tiesų pirko sklypą B).
- Dėl Apgaulės: Kai kita šalis tyčia suklaidino asmenį, pateikdama melagingą informaciją arba nutylėdama esmines aplinkybes, kad išgautų sutikimą.
- Dėl Smurto ar Grasinimo: Kai sutikimas gaunamas fizine prievarta ar psichologiniu spaudimu (grasinant pakenkti asmeniui ar jo turtui).
- Dėl Piktavališko Susitarimo: Kai viena šalis susitaria su trečiuoju asmeniu, kad šis paveiktų kitą šalį sudaryti sandorį.
- Dėl Ekonominio Spaudimo: Kai viena šalis pasinaudoja kitos sunkia padėtimi ir primeta akivaizdžiai nenaudingas sąlygas.
Visais šiais atvejais, nors formalus „taip“ buvo pasakytas (ar parašas padėtas), teisė pripažįsta, kad tai nebuvo laisvas ir informuotas sutikimas, todėl toks sandoris gali būti nuginčytas teisme.
Sutikimo Kultūros Kūrimas: Nuo Ko Pradėti?
Supratę sutikimo svarbą teisėje, medicinoje ir asmeniniuose santykiuose, susiduriame su klausimu: kaip mums, kaip visuomenei, tapti geresniems sutikimo praktikavime? Tai nėra vienkartinis veiksmas, tai – nuolatinis procesas ir kultūros formavimas.
Auklėjimas ir Švietimas: Mokome Vaikus Ribų
Viskas prasideda nuo vaikystės. Svarbu nuo mažų dienų mokyti vaikus dviejų dalykų: kad jų kūnas priklauso jiems ir kad jie turi gerbti kitų ribas. Tai reiškia:
- Niekada neversti vaiko fizinio kontakto (apkabinimo, bučinio) su giminaičiais ar draugais, jei jis to nenori. Reikia gerbti jo „ne“.
- Mokyti vaikus klausti prieš imant kito žaislą („Ar galiu pažaisti?“).
- Mokyti, kad „stop“ arba „ne“ yra pakankamas signalas nutraukti bet kokį žaidimą ar veiksmą, net jei jis atrodė smagus.
Iššūkiai Praktikoje: Kodėl Taip Sunku Pasakyti „Ne“?
Daugeliui žmonių pasakyti „ne“ yra psichologiškai sunku. Mes esame socialios būtybės, linkusios vengti konflikto, nenorime pasirodyti nemandagūs, bijome įžeisti ar nuvilti. Ypač tai pasakytina apie situacijas, kur yra galios disbalansas (darbuotojas – viršininkui, studentas – dėstytojui). Būtent todėl atsakomybė už sutikimo gavimą turi tekti tam, kuris yra galios pozicijoje arba kuris inicijuoja veiksmą. Negalima perkelti atsakomybės tam, kuris yra pažeidžiamesnėje padėtyje.
Aktyvaus Sutikimo Praktikavimas
Kasdieniame gyvenime turėtume pereiti nuo pasyvaus „turbūt jis nieko prieš“ prie aktyvaus klausimo: „Ar tau tinka?“, „Ar norėtum?“, „Ar galiu?“. Tai ypač svarbu intymiuose santykiuose. Užuot spėliojus partnerio norus pagal kūno kalbą, geriau paklausti. Aiškus žodinis patvirtinimas yra ne „nuotaikos gadinimas“, o pagarbos ir rūpesčio išraiška.
Sutikimas – Ne Baigtinis Taškas, O Vykstantis Dialogas
Sutikimas nėra kažkas, ką gauni vieną kartą ir pamiršti. Tai nėra dokumentas, pasirašytas ir padėtas į stalčių. Sutikimas yra gyvas, dinamiškas ir nuolatinis procesas. Tai dialogas tarp dviejų ar daugiau šalių, nesvarbu, ar tai būtų partneriai lovoje, gydytojas ir pacientas, ar įmonė ir jos klientas.
Suprasti ir gerbti sutikimą visose jo formose – nuo aiškaus „TAIP“ iki teisės bet kada pasakyti „STOP“ – yra brandžios, pagarba ir asmens autonomija grįstos visuomenės požymis. Tai reikalauja iš mūsų visų pastangų: klausti, klausytis, girdėti ir gerbti kito žmogaus valią, net jei ji nesutampa su mūsiške. Nes galiausiai, būtent laisva valia duotas sutikimas paverčia prievartą – susitarimu, pažeidimą – paslauga, o išnaudojimą – partneryste.