Gyvenime pasitaiko situacijų, kai kasmetinių apmokamų atostogų rezervas jau išnaudotas, o poilsio ar laisvo laiko reikia čia ir dabar. Galbūt tai neplanuota kelionė, asmeniniai rūpesčiai, studijos ar tiesiog poreikis „persikrauti“. Tokiais atvejais dažniausiai žvalgomasi į Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nemokamas atostogas. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta – parašai prašymą, gauni laisvą laiką ir negauni algos – realybėje šis procesas turi daugybę teisinių ir finansinių niuansų, apie kuriuos darbuotojai dažnai susimąsto tik gavę „Sodros“ pranešimą arba pamatę sumažėjusį sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičių.
Šiame straipsnyje panagrinėsime nemokamas atostogas ne per sausą įstatymų prizmę, bet per praktinę darbuotojo ir darbdavio santykių pusę. Išsiaiškinsime, kada vadovas neturi teisės jums pasakyti „ne“, kokią kainą iš tikrųjų mokate už nemokamą laisvą laiką ir kaip išvengti situacijų, kai darbdavys bando jumis manipuliuoti.
Ar nemokamos atostogos – tik gera darbdavio valia?
Dažnas mitas darbo rinkoje – manymas, kad nemokamos atostogos yra išimtinai darbdavio geranoriškumo reikalas. Darbuotojai neretai bijo net užsiminti apie tai, galvodami, kad prašymas bus automatiškai atmestas, nes „nėra kam dirbti“. Tačiau Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 137 straipsnis gana griežtai reglamentuoja šią sritį, išskirdamas dvi pagrindines situacijas: kai atostogos suteikiamos šalių susitarimu ir kai jos yra privalomos.
Kada viskas priklauso nuo derybų?
Pirmoji ir dažniausiai pasitaikanti situacija – kai darbuotojas nori nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių, kurios nepatenka į įstatymo numatytus „privalomuosius“ sąrašus. Tai gali būti noras pakeliauti, užsiimti kūrybine veikla, ar tiesiog pailsėti po sunkaus projekto.
Pagal DK 137 straipsnio 1 dalį, tokios atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir tik esant darbdavio sutikimui. Čia veikia derybų principas. Darbdavys turi pilną teisę atsisakyti išleisti jus nemokamų atostogų, jei tai trikdo įmonės veiklą, nėra kas jus pavaduoja arba tiesiog dėl subjektyvių priežasčių. Svarbu suprasti: jei priežastis nėra teisiškai svarbi (apie tai – žemiau), darbdavio „ne“ yra galutinis, ir ginčyti jo Darbo ginčų komisijoje dažniausiai nėra prasmės.
Tokiu atveju rekomenduojama prašymą pateikti kuo anksčiau, aiškiai motyvuoti savo poreikį ir, jei įmanoma, pasiūlyti sprendimą, kas galėtų perimti jūsų funkcijas. Tačiau net ir gavus sutikimą, trukmė yra derybų objektas – įstatymas neriboja maksimalios nemokamų atostogų trukmės „šalių susitarimu“, tad teoriškai galite išeiti ir metams, jei darbdavys sutinka.
„Neliečiamųjų“ sąrašas: kada darbdavys privalo jus išleisti
Daug įdomesnė ir darbuotojams palankesnė situacija susiklosto, kai patenkate į specifines kategorijas. DK 137 straipsnio 2 dalis nurodo baigtinį sąrašą atvejų, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą, nepriklausomai nuo to, ar „dega“ projektai, ar trūksta rankų.
Štai atvejai, kai įstatymas stovi jūsų pusėje:
- Vaikų auginimas: Jei auginate vaiką iki 14 metų, turite teisę į iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Jei auginate neįgalų vaiką iki 18 metų – šis terminas ilgėja iki 30 kalendorinių dienų. Tai galingas įrankis tėvams moksleivių atostogų metu.
- Mokslai ir egzaminai: Studijuojantiems darbuotojams darbdaviai dažnai bando trukdyti, tačiau be reikalo. Pagal DK 135 straipsnį, derinant su 137 str., mokymosi atostogos yra garantuojamos, jei pateikiama pažyma iš mokslo įstaigos.
- Santuoka ir laidotuvės: Santuokai sudaryti priklauso ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos. Mirus šeimos nariui – taip pat ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos. Atkreipkite dėmesį į formuluotę „ne mažiau“. Tai reiškia, kad galite prašyti ir daugiau, tačiau privaloma dalis yra trys dienos.
- Slauga: Jei turite slaugyti sergantį šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, darbdavys privalo suteikti tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga. Tai itin svarbu netikėtų ligų atvejais.
Svarbu žinoti, kad net jei priklausote vienai iš šių grupių, nemokamos atostogos nėra suteikiamos automatiškai – prašymas yra būtinas. Jei tiesiog nepasirodysite darbe, tai bus traktuojama kaip pravaikšta.
Nemokamas laisvas laikas vs. Nemokamos atostogos
Darbo kodekse egzistuoja dvi sąvokos, kurias darbuotojai dažnai painioja: „nemokamos atostogos“ ir „nemokamas laisvas laikas“ (DK 137 str. 3 dalis). Koks skirtumas?
Nemokamas laisvas laikas yra skirtas trumpiems asmeniniams poreikiams tenkinti darbo dienos metu. Pavyzdžiui, jums reikia nuvykti pas odontologą, į vaiko šventę darželyje ar pas notarą. Tokiu atveju rašomas prašymas suteikti nemokamą laisvą laiką. Esminis skirtumas – darbo diena iš esmės nenutrūksta, tiesiog nemokama už tas konkrečias valandas, arba šalys gali susitarti, kad darbuotojas tas valandas atidirbs kitą dieną (perkels darbo laiką).
Tuo tarpu nemokamos atostogos skaičiuojamos dienomis ir turi kitokį poveikį jūsų socialiniam draudimui bei stažui.
Finansiniai spąstai: Ką prarandate būdami nemokamose atostogose?
Daugelis darbuotojų mano, kad vienintelis nuostolis imant nemokamas atostogas – negautas darbo užmokestis. Deja, realybė yra sudėtingesnė. Ilgesnis nemokamų atostogų laikotarpis gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jūsų finansiniam saugumui ir socialinėms garantijoms.
1. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Tai yra didžiausia „duobė“, į kurią įkrenta nežinantieji. Kol dirbate, PSD už jus moka darbdavys. Tačiau išėjus nemokamų atostogų, darbo užmokestis nėra skaičiuojamas, todėl ir įmokos „Sodrai“ nutrūksta.
Jei nemokamos atostogos trunka visą mėnesį (pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d.), ir tą mėnesį neturite jokių kitų pajamų ar draudžiamųjų pajamų šaltinių, prievolė mokėti PSD pereina jums asmeniškai. Turėsite savarankiškai sumokėti fiksuotą PSD įmoką „Sodrai“. Jei to nepadarysite, nutrūks jūsų sveikatos draudimas – nemokamai negalėsite gauti medicinos paslaugų, o vėliau „Sodra“ pradės skaičiuoti skolą.
Jei nemokamos atostogos trunka trumpiau nei mėnesį, ir tą mėnesį gaunate bent kažkiek atlyginimo (už likusias dienas), darbdavys sumokės įmokas nuo priskaičiuotos sumos, ir jūsų draudimas nenutrūks.
2. Ligos išmoka
Susirgus nemokamų atostogų metu, „Sodra“ ligos išmokos (biuletenio) nemoka. Tai logiška – ligos išmoka skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas. Kadangi nemokamų atostogų metu pajamų ir taip negaunate, nėra ką kompensuoti. Bėda ta, kad susirgus rimčiau, ligos laikotarpis nepratęsia nemokamų atostogų (skirtingai nei kasmetinių atostogų atveju).
3. Darbo stažas ir pensija
Nemokamų atostogų laikas nėra įskaičiuojamas į darbo stažą senatvės pensijai gauti (išskyrus tam tikras specifines išimtis, bet bendra taisyklė – nėra įmokų, nėra stažo). Mėnuo nemokamų atostogų šiandien – tai mažesnė pensija arba vėlesnis išėjimas į pensiją ateityje. Taip pat tai veikia ir stažą nedarbo išmokai gauti.
Svarbu: Kaip nemokamos atostogos „suvalgo“ kasmetines atostogas?
Tai vienas mažiausiai žinomų niuansų. Darbuotojai dažnai galvoja: „Pabūsiu mėnesį nemokamose, o tada, kai grįšiu, turėsiu savo sukauptas apmokamas atostogas“.
Pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalį, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma tik iki 10 darbo dienų nemokamų atostogų per metus.
Ką tai reiškia praktiškai? Įsivaizduokite, kad pasiėmėte 3 mėnesius nemokamų atostogų. Iš tų maždaug 60 darbo dienų, tik 10 dienų bus laikomos laiku, už kurį kaupiasi jūsų būsimos mokamos atostogos. Likusios 50 darbo dienų bus „tuščios“. Paprasčiau tariant, už tuos 3 mėnesius jūs beveik neužsidirbsite kasmetinių atostogų dienų. Tai dažnai tampa nemalonia staigmena darbuotojams, kurie tikisi po ilgos pertraukos greitai vėl išeiti mokamo poilsio.
Darbdavio manipuliacijos: priverstinės nemokamos atostogos
Ekonominių sunkumų metu, kai įmonė neturi užsakymų, nesąžiningi darbdaviai kartais spaudžia darbuotojus „savo noru“ rašyti prašymus nemokamoms atostogoms.
Būtina žinoti: darbdavys neturi teisės vienašališkai išleisti darbuotojo nemokamų atostogų be jo raštiško sutikimo/prašymo.
Jei įmonėje nėra darbo, pagal Darbo kodeksą turi būti skelbiama prastova. Prastovos metu darbuotojui turi būti mokamas atlyginimas (ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, jei darbuotojas dirba visą etatą). Priversdamas jus parašyti prašymą nemokamoms atostogoms, darbdavys perkelia savo verslo riziką ant jūsų pečių. Jūs prarandate pajamas, socialines garantijas ir stažą, o darbdavys tiesiog taupo.
Jei jaučiate spaudimą, turite teisę atsisakyti rašyti prašymą ir reikalauti skelbti prastovą. Žinoma, tai gali sukelti konfliktą, tačiau teisiškai jūs esate visiškai teisūs. Tokius neteisėtus veiksmus tiria Valstybinė darbo inspekcija.
Kūrybinės atostogos – nemokamų atostogų „giminaitė”
Atskira kategorija, kurią verta paminėti – kūrybinės atostogos. Jos reglamentuojamos atskiruose straipsniuose ir dažniausiai taikomos meno srities darbuotojams ar mokslininkams. Įdomu tai, kad nors darbo sutartis išsaugoma, šios atostogos taip pat dažniausiai yra nemokamos (nebent kolektyvinėje sutartyje numatyta kitaip). Tačiau jos gali trukti net iki dvylikos mėnesių. Tai puiki išeitis tiems, kurie nori parašyti knygą ar disertaciją, neprarasdami darbo vietos, tačiau finansinis aspektas išlieka tas pats – pajamų nėra, o mokesčius (PSD) gali tekti mokėti pačiam.
Praktiniai žingsniai: kaip teisingai įforminti?
Norint, kad viskas vyktų sklandžiai ir ateityje nekiltų ginčų, laikykitės šios tvarkos:
- Rašytinis prašymas: Visada pateikite prašymą raštu. Nurodykite tikslų laikotarpį (nuo kada iki kada) ir priežastį. Jei priežastis patenka į „privalomąjį“ sąrašą (pvz., laidotuvės), būtinai tai paminėkite ir, jei įmanoma, pridėkite įrodantį dokumentą.
- Įsakymas: Įsitikinkite, kad darbdavys išleido įsakymą dėl atostogų suteikimo ir su juo supažindino. Tai jūsų garantija, kad neatvykimas į darbą nebus traktuojamas kaip pravaikšta.
- „Sodros“ patikra: Jei atostogos trunka ilgiau nei mėnesį, prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros ir pasitikrinkite, ar nesusidarė PSD skola.
- Grįžimas anksčiau laiko: Jei aplinkybės pasikeitė ir norite grįžti į darbą anksčiau, tai galite padaryti tik darbdaviui sutikus. Darbdavys gali jau būti suplanavęs darbus be jūsų ar pasamdęs laikiną pavaduotoją, todėl vienašališkai nutraukti nemokamų atostogų darbuotojas negali (išskyrus tam tikras išimtis).
Apibendrinimas
Nemokamos atostogos yra vertingas įrankis derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, tačiau juo reikia naudotis atsargiai. Tai nėra tiesiog „laikas sau“ – tai laikas, kai laikinai sustabdote savo dalyvavimą socialinės apsaugos sistemoje.
Prieš teikdami prašymą, visada įsivertinkite:
- Ar tikrai negalite pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis?
- Ar esate pasiruošę savarankiškai mokėti PSD, jei atostogos užsitęs?
- Ar šios dienos nesumažins jūsų būsimų apmokamų atostogų rezervo daugiau nei tikitės?
Žinojimas apie savo teises (privalomi atvejai) ir pareigas (mokesčiai) leidžia jaustis užtikrintai ir išvengti situacijų, kai poilsis apkartsta dėl netikėtų finansinių pasekmių. Darbo kodeksas suteikia galimybes, bet atsakomybė už jų panaudojimą tenka abiem šalims.