Artimojo netektis yra vienas didžiausių emocinių sukrėtimų žmogaus gyvenime. Tuo momentu, kai pasaulis atrodo sustojęs, o mintys sukasi tik apie gedulą ir laukiančius sunkius atsisveikinimo rūpesčius, darbiniai santykiai dažniausiai nustumiami į antrą planą. Tačiau realybė tokia, kad net ir skaudžiausią akimirką tenka tvarkyti biurokratinius formalumus, pranešti darbdaviui ir planuoti laiką laidotuvėms. Daugelis darbuotojų Lietuvoje vis dar tiksliai nežino, kas jiems priklauso pagal įstatymą: ar galima tiesiog neatvykti į darbą? Ar tos dienos apmokamos? Kas laikomas „artimuoju“ teisės aktų akyse?
Šiame straipsnyje detaliai, be sausų teoriniųvedžiojimų, išnagrinėsime situacijas, su kuriomis susiduria dirbantieji mirus šeimos nariui. Aptarsime ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir nerašytas taisykles, finansines išmokas bei tai, kaip elgtis situacijose, kurios įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos.
Pirmoji reakcija ir pranešimas darbdaviui: ką daryti nedelsiant?
Ištikus nelaimei, pirmoji mintis retai būna apie darbo grafiką. Tačiau, siekiant išvengti nesusipratimų ateityje ar netgi traktavimo kaip pravaikštos, komunikacija yra būtina. Nors įstatymai numato teisę į atostogas, jie neatleidžia nuo pareigos informuoti.
Pirmasis žingsnis – kuo skubiau susisiekti su tiesioginiu vadovu arba personalo skyriumi. Tai nebūtinai turi būti oficialus prašymas tą pačią minutę. Pakanka skambučio, trumposios žinutės ar laiško, informuojančio apie faktą. Žmogiškasis faktorius čia labai svarbus: dauguma darbdavių reaguoja supratingai ir leidžia formalumus sutvarkyti vėliau, jau grįžus į darbą arba atsiunčiant dokumentus elektroniniu būdu.
Visgi, teisiškai saugiausia yra pateikti prašymą raštu (gali būti ir el. paštu) dėl nemokamų atostogų suteikimo. Tai apsaugo darbuotoją nuo bet kokių interpretacijų, kad jis darbe nepasirodė be pateisinamos priežasties.
Darbo kodekso 137 straipsnis: jūsų teisė į laisvas dienas
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau – DK) gana aiškiai reglamentuoja darbuotojo teises tokiais atvejais. Pagrindinis straipsnis, kuriuo reikia vadovautis – 137 straipsnis, kalbantis apie nemokamas atostogas.
Svarbu įsidėmėti pagrindinę taisyklę: pagal bendrąją įstatymo tvarką, laisvos dienos laidotuvėms yra nemokamos. Tai reiškia, kad darbdavys privalo jus išleisti, saugoti jūsų darbo vietą, tačiau už tas dienas darbo užmokestis nėra skaičiuojamas, nebent įmonės vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje numatyta kitaip.
Kiek dienų priklauso?
Įstatymas numato konkretų terminą. Mirus šeimos nariui, nemokamos atostogos suteikiamos:
Ne trumpiau, negu prašo darbuotojas, bet ne ilgiau kaip penkioms kalendorinėms dienoms.
Tai reiškia, kad jūs turite teisę prašyti 3, 4 arba 5 dienų. Jei prašote 5 dienų, darbdavys neturi teisės nesutikti. Jei laidotuvės vyksta užsienyje arba situacija itin sudėtinga ir reikia daugiau laiko, tolesnis laikotarpis jau yra derybų objektas – darbdavys gali sutikti pratęsti nemokamas atostogas bendru sutarimu, tačiau privaloma tvarka (imperatyviai) galioja 5 dienų taisyklė.
Kas yra „šeimos narys“ pagal Darbo kodeksą?
Čia dažnai kyla daugiausiai klausimų ir nuoskaudų. Kas nutinka mirus mylimai tetai, pusbroliui ar geriausiam draugui? Arba sugyventiniui, su kuriuo nesate susituokę?
Darbo kodeksas sąvoką „šeimos narys“ interpretuoja gana siaurai. Pagal teismų praktiką ir šeimos teisės principus, kurie taikomi ir darbo santykiuose, šeimos nariais paprastai laikomi:
- Sutuoktinis;
- Vaikai (įvaikiai);
- Tėvai (įtėviai);
- Broliai ir seserys.
Tai yra asmenys, dėl kurių mirties darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas. Tuo tarpu mirus seneliams (jei jie nebuvo teisėti globėjai), dėdėms, tetoms ar partneriui (nesant santuokos), imperatyvi pareiga išleisti darbuotoją nemokamų atostogų pagal šį konkretų punktą formaliai negalioja. Tokiais atvejais atostogos suteikiamos „šalių susitarimu“. Žinoma, absoliuti dauguma darbdavių vadovaujasi protingumo ir humaniškumo principais ir išleidžia darbuotoją į laidotuves, tačiau teisiškai tai jau traktuojama kaip nemokamos atostogos dėl „kitų priežasčių“ (DK 137 str. 2 dalis).
Apmokamos gedulo dienos: mitas ar realybė?
Vienas dažniausių darbuotojų nusivylimų – sužinojus, kad už laidotuvių dienas bus išskaičiuota iš atlyginimo. Kaip jau minėta, valstybė garantuoja tik laiką, bet ne apmokėjimą. Tačiau čia atsiveria erdvė socialiai atsakingam verslui.
Daugelis modernių, vakarietiškos kultūros įmonių Lietuvoje savo Darbo tvarkos taisyklėse arba Kolektyvinėse sutartyse yra įtraukusios punktus apie apmokamas dienas artimojo mirties atveju (dažniausiai 1–3 dienas). Tai vadinama papildoma socialine garantija.
Kodėl verta pasitikrinti Kolektyvinę sutartį?
Jei dirbate didelėje įmonėje, valstybinėje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje veikia profesinė sąjunga, didelė tikimybė, kad turite geresnes sąlygas nei numato „nuogas“ Darbo kodeksas. Kolektyvinėse sutartyse dažnai būna numatyta:
- Mirus tėvams, sutuoktiniui ar vaikui – 3 apmokamos darbo dienos;
- Mirus broliui, seseriai – 1 arba 2 apmokamos darbo dienos.
Prieš pildant prašymą, verta pasiteirauti buhalterijoje arba personalo skyriuje, kokia yra įmonės vidaus politika. Kartais darbuotojai iš nežinojimo paprašo „nemokamų atostogų“, nors galėtų prašyti „apmokamų atostogų pagal kolektyvinę sutartį“.
Finansinė pagalba iš darbdavio: ar galima tikėtis pašalpos?
Be laisvų dienų, laidotuvės atneša ir didelę finansinę naštą. Valstybė (per savivaldybes) skiria vienkartinę laidojimo pašalpą, tačiau ar darbdavys gali (ar privalo) prisidėti?
Darbo kodeksas neįpareigoja darbdavio mokėti materialinės pašalpos mirties atveju. Tai yra grynai geros valios aktas. Tačiau mokesčių įstatymai skatina darbdavius būti dosniems tokiomis akimirkomis.
Mokestinė lengvata: Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ), pašalpos, kurias darbdavys išmoka darbuotojui mirus jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Taip pat nuo šių sumų neskaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Tai reiškia, kad jei darbdavys skiria 500 eurų paramą, darbuotojas į rankas gauna visus 500 eurų, o įmonei tai nekainuoja papildomų mokesčių (tik pačią sumą).
Norint gauti tokią pašalpą, darbuotojas turi:
- Pateikti prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo;
- Pridėti mirties liudijimo kopiją (kaip įrodymą VMI ir „Sodrai“).
Svarbu: ši lengvata taikoma tik mirus aukščiau išvardintiems artimiausiems šeimos nariams. Jei darbdavys nori paremti darbuotoją mirus jo broliui ar močiutei, tokia išmoka jau bus traktuojama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos ir apmokestinama bendra tvarka, nebent ji neviršija 200 eurų per metus (kaip dovanos suma).
Dokumentai: kada ir ką pateikti?
Biurokratija gedulo metu vargina, bet tvarka yra būtina. Kokie dokumentai figūruoja šiame procese?
1. Mirties liudijimas
Tai pagrindinis dokumentas. Šiais laikais popieriniai mirties liudijimai išduodami rečiau, dažniausiai informacija tvarkoma elektroninėje sistemoje (e.sveikata, RC). Tačiau darbdaviui reikalingas išrašas arba kopija. Tai yra juridinis pagrindas suteikti jums tikslines nemokamas atostogas (pagal DK 137 str. 1 d. 3 p.) ir, jei taikoma, išmokėti neapmokestinamą pašalpą.
Jei laidotuvių metu dar neturite oficialaus dokumento, paprastai užtenka susitarimo, kad jį pristatysite vėliau.
2. Prašymas dėl atostogų
Prašyme turėtų būti nurodyta:
- Datos (nuo kada iki kada);
- Priežastis (pvz., „dėl tėvo mirties“);
- Atostogų rūšis (nemokamos atostogos pagal DK 137 str. arba apmokamos, jei taip numato įmonės taisyklės).
Nestandartinės situacijos ir „pilkosios zonos“
Gyvenimas ne visada telpa į įstatymo rėmus. Ką daryti sudėtingesnėse situacijose?
Sugyventiniai ir partneriai
Lietuvos teisėje vis dar egzistuoja spraga dėl nesusituokusių porų. Jei miršta jūsų ilgametis partneris, su kuriuo nesate susituokę, formaliai pagal Darbo kodeksą jis nėra jūsų „šeimos narys“. Teisiškai darbdavys galėtų atsakyti: „Jums nepriklauso 5 dienos pagal įstatymą“.
Sprendimas: Tokiu atveju prašyme rašoma „prašau suteikti nemokamas atostogas dėl asmeninių priežasčių“ (pagal DK 137 str. 2 dalį). Nors čia darbdavys turi teisę nesutikti, praktikoje atsisakymas išleisti į partnerio laidotuves būtų traktuojamas kaip didelis etikos pažeidimas ir galėtų sukelti rimtą darbo ginčą dėl darbuotojo diskriminacijos ar psichologinio spaudimo.
Atostogos laidotuvėms kasmetinių atostogų metu
Jei nelaimė įvyksta, kai jūs jau esate apmokamose kasmetinėse atostogose, situacija tampa dviprasmiška. Ar atostogos prasitęsia?
Pagal DK, kasmetinės atostogos perkeliamos arba pratęsiamos tik ligos atveju (turint nedarbingumą). Artimojo mirtis automatiškai nenutraukia kasmetinių atostogų. Tačiau, galima tartis su darbdaviu: nutraukti kasmetines atostogas, įforminti nemokamas atostogas laidotuvėms (pvz., 3 dienas), o likusias kasmetines atostogas panaudoti vėliau. Tai naudinga, jei norite „sutaupyti“ apmokamų atostogų dienų ateičiai, tačiau finansiškai prarasite už tas 3 dienas.
Psichologinis aspektas ir grįžimas į darbą
Straipsnio pabaigoje būtina paliesti tai, kas nėra surašyta kodeksuose – emocinę būklę. Penkios dienos (maksimalus terminas) dažniausiai yra skirtos tik fiziniam laidotuvių suorganizavimui. Gedulas trunka kur kas ilgiau.
Grįžimas į darbą po netekties gali būti labai sunkus. Sumažėjęs produktyvumas, dėmesio koncentracijos stoka, ašaros – tai natūralios reakcijos. Ką verta žinoti darbuotojui ir darbdaviui?
- Nuotolinis darbas: Jei darbo pobūdis leidžia, verta pasiderėti dėl galimybės kurį laiką dirbti iš namų. Tai leidžia darbuotojui jaustis saugiau, vengti nereikalingų klausimų biure ir lengviau tvarkytis su emocijomis.
- Lankstus grafikas: Po mirties lieka daug notarinių ir paveldėjimo reikalų. Darbo kodeksas skatina lankstų darbo grafiką, todėl darbuotojas turi teisę prašyti laikinai pakoreguoti darbo valandas.
- Nedarbingumas: Jei emocinis sukrėtimas yra toks stiprus, kad žmogus fiziškai negali dirbti (atsiranda nemiga, depresijos simptomai, kraujospūdžio sutrikimai), jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą dėl ūmios reakcijos į stresą. Tai visiškai teisėtas būdas gauti laiko atsigavimui, gaunant ligos išmoką.
Apibendrinimas: jūsų veiksmų atmintinė
Mirus artimajam, darbo teisiniai santykiai neturi tapti papildomu streso šaltiniu. Atminkite esminius punktus:
- Turite teisę į nemokamas atostogas (iki 5 k. d.) mirus tėvams, vaikams, sutuoktiniui, broliams/seserims.
- Visada patikrinkite, ar įmonės taisyklės nenumato apmokamų dienų (tai dažna praktika).
- Darbdavys gali (bet neprivalo) skirti mokesčiais neapmokestinamą pašalpą.
- Būtinai informuokite darbdavį ir pateikite prašymą raštu, kad išvengtumėte pravaikštų.
- Dokumentus (mirties liudijimo kopiją) galite pristatyti vėliau, grįžę į darbą.
Teisė yra tam, kad jus apsaugotų, tačiau žmogiškas ryšys ir atviras pokalbis su darbdaviu tokioje situacijoje dažnai padeda rasti lankstesnių ir palankesnių sprendimų nei sausa įstatymo raidė.