Kai gatvėse išgirstame kaukiančias sirenas ir pamatome skubantį raudoną automobilį, dažniausiai pirma mintis būna – kažkur kilo gaisras. Tačiau šiuolaikinė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) yra kur kas daugiau nei tik kovotojai su ugnimi. Tai viena sudėtingiausių, labiausiai organizuotų ir didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių institucijų Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime VPGT struktūrą, funkcijas, technologinę pažangą ir tai, kodėl šie žmonės vadinami mūsų kasdienybės herojais.
Kas iš tiesų yra VPGT?
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra sudėtinė civilinės saugos sistemos dalis, pavaldi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai hierarchinė struktūra, apimanti visą šalies teritoriją, kurios pagrindinis tikslas – saugoti žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą ir aplinką nuo gaisrų, katastrofų bei kitų ekstremalių įvykių.
Lietuvoje VPGT sudaro penkios pagrindinės apygardos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), kurios koordinuoja rajoninių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbą. Ši centralizuota sistema leidžia operatyviai valdyti pajėgas: jei kyla didžiulis miško gaisras viename rajone, į pagalbą gali būti nedelsiant išsiųsti ekipažai iš kaimyninių apskričių ar net specializuoti padaliniai iš didžiųjų miestų.
Ugniagesio gelbėtojo kasdienybė: ne tik ugnis
Nors žodis „ugniagesys“ asocijuojasi su vandens žarnomis ir dūmais, statistika rodo, kad gaisrai sudaro tik dalį visų iškvietimų. Šiuolaikinis VPGT pareigūnas yra universalus gelbėtojas. Panagrinėkime pagrindines jų veiklos sritis:
- Gelbėjimo darbai autoįvykiuose: Tai bene dažniausios operacijos po gaisrų. Naudodami specialią hidraulinę įrangą (vadinamąsias „žirkles“), gelbėtojai karpo sumaitotus automobilių kėbulus, kad išlaisvintų prispaustus žmones. Čia svarbi kiekviena sekundė, nes dažnai kovojama dėl „auksinės valandos“ – laiko tarpo, per kurį nukentėjusiajam suteikta medicininė pagalba yra kritiškai svarbi išgyvenimui.
- Darbai vandenyje ir ant ledo: VPGT turi specializuotus narų padalinius, kurie vykdo skęstančiųjų gelbėjimą, paieškos darbus po vandeniu ar valo vandens telkinius po ekologinių katastrofų. Žiemą jų darbas tampa dar pavojingesnis, kai tenka traukti įlūžusius žvejus ar neatsargius praeivius.
- Cheminiai ir radiaciniai incidentai: Jei kelyje apvirsta cisterną su pavojingomis medžiagomis arba pramoniniame objekte įvyksta nuotėkis, į pagalbą skuba specialiai apmokytos VPGT cheminio gelbėjimo grandys. Jie dirba su specialiais apsauginiais kostiumais, primenančiais kosmonautų aprangą, ir neutralizuoja pavojingus teršalus.
- Pagalba kitoms tarnyboms: Ugniagesiai dažnai kviečiami padėti greitajai medicinos pagalbai (pavyzdžiui, nunešti sunkiasvorį ligonį iki automobilio) arba policijai (patekti į užrakintus butus, kai įtariama nelaimė).
Technologinis proveržis: nuo ZIL iki modernių Rosenbauer
Dar prieš kelis dešimtmečius Lietuvos ugniagesiai į gaisrus skubėdavo senais tarybiniais ZIL ar GAZ automobiliais, kurie buvo lėti ir nepatikimi. Šiandien vaizdas iš esmės pasikeitęs. Europos Sąjungos fondų ir valstybės investicijų dėka VPGT parkas pasipildė moderniausia technika.
Šiuolaikiniai gaisriniai automobiliai (Scania, IVECO, MAN, Mercedes-Benz) yra tikros mobilios bazės. Juose sumontuotos kompiuterizuotos siurblių valdymo sistemos, galingos vandens patrankos ir aukštos kokybės apšvietimo sistemos. Tačiau technika – tai ne tik automobiliai. Tai ir:
– Termovizoriai: leidžiantys pamatyti ugnies židinius per tirštus dūmus arba surasti žmogų miške naktį.
– Dronai: naudojami žvalgybai dideliuose plotuose (pavyzdžiui, durpynų gaisrų metu) ar ieškant pasiklydusių asmenų.
– Nuotolinio valdymo robotai: skirti gesinti gaisrus ten, kur žmogui būti per pavojinga (pavyzdžiui, sprogimo pavojaus zonoje).
Kaip tampama VPGT pareigūnu?
Būti ugniagesiu nėra tik darbas – tai gyvenimo būdas, reikalaujantis geležinės sveikatos ir plieninių nervų. Lietuvoje ugniagesius gelbėtojus rengia Ugniagesių gelbėtojų mokykla (UGM), įsikūrusi Valčiūnuose. Norintys čia patekti turi praeiti griežtą atranką:
1. Sveikatos patikra (CMEK)
Kandidatai turi atitikti aukščiausius sveikatos reikalavimus. Tikrinama ne tik fizinė būklė, bet ir rega, klausa, širdies veikla bei psichologinis atsparumas. Darbas gaisruose sukelia didžiulį stresą, todėl emociškai nestabilūs asmenys tiesiog negalėtų tinkamai atlikti pareigų.
2. Fizinio pasirengimo normatyvai
Būsimi pareigūnai turi įrodyti savo jėgą ir ištvermę: bėgimas, prisitraukimai prie skersinio, atsispaudimai. Įsivaizduokite, kad ugniagesiui tenka vilkėti apie 20–30 kg sveriančią ekipiruotę (šalmas, kostiumas, batai, kvėpavimo aparatas) ir su ja lipti į 9 aukštą ar tempti nukentėjusįjį. Be puikaus fizinio pasirengimo tai neįmanoma.
3. Mokslai ir praktika
Mokykloje mokiniai mokosi ne tik gesinti ugnį. Jie studijuoja chemiją, fiziką, pirmąją medicinos pagalbą, statybų konstrukcijas, mokosi valdyti sudėtingą įrangą. Didelė dalis laiko skiriama praktinėms pratyboms dūmų kamerose ir imitaciniuose konteineriuose, kur temperatūra pakyla iki kelių šimtų laipsnių.
Prevencija – tylusis VPGT darbas
Geriausias gaisras yra tas, kuris neįvyko. Todėl viena svarbiausių VPGT funkcijų – valstybinė priešgaisrinė priežiūra. Pareigūnai tikrina įmones, mokyklas, prekybos centrus, kad būtų laikomasi saugumo reikalavimų. Ar veikia gaisrinė signalizacija? Ar neužkrauti evakuaciniai išėjimai? Ar yra gesintuvai?
Be to, vykdomos švietėjiškos akcijos, tokios kaip „Kūrenkime saugiai“ ar „Būk saugus, mokiny“. Ugniagesiai lanko gyventojus, ypač vienišus senolius, padeda jiems įsirengti dūmų detektorius, paaiškina, kodėl negalima palikti netvarkingų krosnių ar elektros instaliacijos. Dūmų detektorius, kainuojantis vos dešimtį eurų, Lietuvoje išgelbėjo šimtus gyvybių, ir tai yra didžiulis VPGT prevencinio darbo nuopelnas.
Civilinė sauga ir pasirengimas grėsmėms
Pastaraisiais metais, pasikeitus geopolitinei situacijai, VPGT vaidmuo civilinės saugos srityje tapo dar svarbesnis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra atsakingas už gyventojų perspėjimo sistemą. Tie pranešimai, kuriuos gaunate į savo mobiliuosius telefonus („Garsinis perspėjimo sistemos patikrinimas“ arba įspėjimai apie stiprų vėją), yra siunčiami būtent per PAGD valdomą sistemą (GPIS).
VPGT taip pat koordinuoja slėptuvių bei kolektyvinės apsaugos statinių parengimą, moko visuomenę, kaip elgtis karo, branduolinės nelaimės (pavyzdžiui, Astravo AE incidento atveju) ar gamtos stichijų metu. Informacinė svetainė lt72.lt yra pagrindinis šaltinis, kurį kuruojant VPGT specialistams, kiekvienas pilietis gali rasti „išgyvenimo planą“ krizės atvejui.
Savanoriai ugniagesiai: bendruomenės stiprybė
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje), šalia profesionalių VPGT pajėgų aktyviai vystoma savanorių ugniagesių veikla. Savanoriai dažniausiai veikia kaimiškose vietovėse, kur profesionalų komandai atvykti gali prireikti daugiau laiko. Tai vietos gyventojai, kurie po savo tiesioginio darbo yra pasirengę bet kada šokti į uniformą ir skubėti į pagalbą kaimynui. VPGT remia šiuos savanorius mokymais ir technika, taip sukuriant tankų saugumo tinklą visoje šalyje.
Psichologinis aspektas: kas vyksta herojaus galvoje?
Daug kalbame apie techniką ir gaisrus, bet retai užsimename apie psichologinę naštą. VPGT pareigūnai mato skausmą, mirtį, prarastus namus ir sukrečiančius vaizdus autoįvykių vietose. Po sunkių budėjimų jiems būtina psichologinė pagalba. Tarnyboje dirba profesionalūs psichologai, kurie padeda pareigūnams susidoroti su potrauminio streso sindromu. Ugniagesių bendruomenė yra labai vieninga – jie vadina vieni kitus broliais ir seserimis, nes pasitikėjimas kolega dūmų pilname kambaryje yra besąlygiškas.
Iššūkiai ir ateitis
Nors VPGT šiandien yra stipri kaip niekad, iššūkių netrūksta. Klimato kaita lemia dažnesnes ir stipresnes gamtos stichijas: uraganinius vėjus, gaisrus durpynuose ir miškuose, staigius potvynius. Tai reikalauja nuolatinio pasirengimo ir dar geresnės techninės bazės.
Kitas iššūkis – personalas. Nors pasitikėjimas tarnyba viršija 90 %, darbas yra fiziškai sunkus, o atlyginimai, nors ir augantys, ne visada atitinka riziką, su kuria susiduriama kasdien. Valstybė turi nuolat investuoti į pareigūnų socialines garantijas, kad šioje sistemoje liktų patys geriausi specialistai.
Apibendrinimas
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – tai Lietuvos saugumo pamatas. Tai ne tik ugnies gesinimas, bet ir sudėtingos inžinerinės operacijos, cheminis saugumas, narų darbas, civilinė sauga ir nuolatinis visuomenės švietimas. Kiekvieną kartą, kai matote ugniagesį gelbėtoją, žinokite – už tos uniformos slepiasi aukščiausios kvalifikacijos profesionalas, pasirengęs dėl jūsų saugumo rizikuoti savo gyvybe 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Mes, kaip piliečiai, galime jiems padėti paprastais būdais: neblokuodami kiemuose privažiavimo kelių gaisrinėms automobiliams, laiku pasikeisdami dūmų detektoriaus baterijas ir atsakingai elgdamiesi su ugnimi. Saugi aplinka pradedama nuo kiekvieno iš mūsų, o VPGT yra tie, kurie ateina į pagalbą tada, kai visos kitos priemonės nepadeda.
Jei jus domina karjera šioje tarnyboje arba norite sužinoti daugiau apie saugumą namuose, visada galite apsilankyti oficialioje svetainėje ar artimiausioje priešgaisrinėje gelbėjimo dalyje – ten dirbantys žmonės visada pasiruošę pasidalinti žiniomis, nes jų misija yra viena – padėti žmogui.