Daugeliui Lietuvos gyventojų žodis „antstolis“ sukelia nerimą ir asocijuojasi su nemaloniais gyvenimo etapais – skolomis, turto areštu ar varžytynėmis. Ši profesija apipinta mitais ir baimėmis, tačiau iš tiesų antstolis yra teisinės sistemos dalis, vykdanti teismo sprendimus ir užtikrinanti, kad teisėti kreditorių reikalavimai būtų patenkinti. Tai valstybės įgaliotas asmuo, kurio veikla griežtai reglamentuota įstatymais. Norint išvengti panikos ir priimti racionalius sprendimus, būtina suprasti, kas yra antstolis, kokios jo galios, kokios jūsų, kaip skolininko, teisės ir pareigos, ir kaip elgtis, jei gavote laišką iš antstolio kontoros.
Šiame išsamiame straipsnyje mes nuodugniai panagrinėsime visus su antstolių veikla susijusius aspektus: nuo proceso pradžios iki pabaigos, atskleisime mažiau žinomus faktus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip konstruktyviai spręsti susidariusią situaciją.
Kas yra antstolis ir kokia jo misija?
Pirmiausia, svarbu sugriauti populiarų mitą: antstolis nėra piktavalis skolų „išmušinėtojas“, dirbantis tik kreditoriaus naudai. Antstolis yra teisininkas, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą ir gavęs valstybės įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus, nutartis, nutarimus, taip pat kitų institucijų ar pareigūnų sprendimus, kurie pagal įstatymą yra vykdomieji dokumentai. Jo pagrindinė funkcija – užtikrinti teisingumo įgyvendinimą po to, kai teismas ar kita institucija jau priėmė sprendimą.
Antstolio veikla yra dvejopa. Viena vertus, jis veikia kaip priverstinio vykdymo pareigūnas, taikydamas įstatymų numatytas priemones skolai išieškoti. Kita vertus, jis teikia ir tam tikras teisines paslaugas, kurios nėra susijusios su prievarta. Pavyzdžiui, antstoliai gali konstatuoti faktines aplinkybes (kas yra ypač svarbu įrodinėjant žalą), perduoti ir įteikti dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims, saugoti turtą ar net tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Svarbu suprasti, kad antstolis yra nešališkas proceso dalyvis. Nors jį pasamdo kreditorius (asmuo, kuriam esate skolingi), antstolis privalo veikti griežtai pagal Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, lygiai taip pat gindamas ir skolininko teises. Jo tikslas nėra nuskurdinti skolininką, o rasti balansą ir efektyviausią būdą įvykdyti sprendimą, kuo mažiau pažeidžiant abiejų šalių interesus.
Kelias pas antstolį: kada ir kodėl byla atsiduria jo rankose?
Skola neatsiranda antstolio kontoroje iš niekur. Tam, kad prasidėtų priverstinis išieškojimas, turi būti gautas ir įsiteisėjęs tam tikras teisinis dokumentas, vadinamas vykdomuoju dokumentu. Antstolis negali pradėti veikti remdamasis vien kreditoriaus prašymu ar paprasta sąskaita faktūra.
Vykdomieji dokumentai – raktas į antstolio duris
Dažniausiai pasitaikantys vykdomieji dokumentai, su kuriais kreditoriai kreipiasi į antstolius, yra šie:
- Teismo sprendimai ir įsakymai: Tai bene dažniausias pagrindas. Jei pralaimėjote bylą teisme dėl skolos, žalos atlyginimo ar kitų finansinių įsipareigojimų ir per nustatytą terminą sprendimo neįvykdėte geranoriškai, kita šalis gauna vykdomąjį raštą ir gali jį pateikti antstoliui.
- Notaro išduoti vykdomieji įrašai: Jei skola yra užtikrinta notarine sutartimi (pvz., vekseliu ar hipotekos lakštu), kurioje numatyta galimybė skolą išieškoti ne teismo tvarka, kreditoriui pakanka kreiptis į notarą, kad šis išduotų vykdomąjį įrašą. Tai gerokai pagreitina procesą.
- Valstybinių institucijų nutarimai: Įvairios baudos, paskirtos policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), „Sodros“ ar kitų institucijų, laiku nesumokėtos, taip pat tampa vykdomaisiais dokumentais.
- Darbo ginčų komisijos sprendimai: Neišmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, priteistos darbo ginčų komisijos, taip pat išieškomos per antstolius.
Kreditoriaus vaidmuo
Būtent kreditorius yra tas, kuris inicijuoja vykdymo procesą. Gavęs vykdomąjį dokumentą, jis turi teisę pasirinkti bet kurį antstolį, veikiantį toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta, jo turto buvimo vieta arba darbovietė. Kreditorius pateikia antstoliui prašymą pradėti vykdymo veiksmus ir sumoka pradinį vykdymo išlaidų avansą. Nuo tos akimirkos byla atsiduria antstolio rankose.
Antstolio galios: ką jis gali ir ko negali daryti?
Gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis imasi aktyvių veiksmų. Jo priemonių arsenalas yra platus, tačiau kiekvienas žingsnis yra griežtai reglamentuotas.
Informacijos apie skolininką ir jo turtą rinkimas
Pirmasis antstolio žingsnis – surinkti visą įmanomą informaciją apie skolininką ir jo finansinę padėtį. Tam jis turi teisę kreiptis į įvairius registrus ir duomenų bazes:
- Gyventojų registras: nustatoma deklaruota gyvenamoji vieta.
- „Sodra“: gaunama informacija apie darbovietę, gaunamas pajamas, socialines išmokas.
- Registrų centras: tikrinama, ar skolininkas valdo nekilnojamąjį turtą (butus, namus, žemės sklypus), ar yra įmonių akcininkas.
- „Regitra“: tikrinama, ar skolininko vardu registruotos transporto priemonės.
- Komerciniai bankai ir kredito unijos: per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) areštuojamos visos skolininko sąskaitos.
Piniginių lėšų areštas ir nurašymas
Viena efektyviausių ir dažniausiai taikomų priemonių – lėšų areštas banko sąskaitose. Antstolis per PLAIS sistemą pateikia nurodymą bankams areštuoti skolininko sąskaitas. Tai reiškia, kad jokių operacijų su jose esančiomis lėšomis atlikti negalėsite. Tačiau įstatymas gina skolininką ir numato neliečiamą sumą. Antstolis privalo palikti skolininko sąskaitoje (arba leisti disponuoti) suma, kuri yra lygi vienam minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui per mėnesį. Jei skolininkas turi nepilnamečių vaikų, ši suma didėja. Svarbu aktyviai bendrauti su antstoliu ir pateikti informaciją apie išlaikomus asmenis, kad būtų pritaikytas teisingas neliečiamas dydis.
Išskaitos iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų
Jei skolininkas dirba, antstolis siunčia patvarkymą į darbovietę, ir buhalterija privalo daryti išskaitas iš darbo užmokesčio. Išskaitų dydis taip pat yra ribojamas:
- Išieškant periodines išmokas (pvz., alimentus) – iki 50% pajamų.
- Išieškant kitas skolas – 20% pajamų, jei suma neviršija MMA, ir 30% nuo sumos, viršijančios MMA.
- Išieškant kelias skolas, išskaitų dydis gali siekti iki 50%.
Išskaitos gali būti daromos ne tik iš atlyginimo, bet ir iš pensijos, stipendijos, autorinio atlyginimo ir kitų panašaus pobūdžio pajamų.
Turto areštas ir realizavimas
Jei piniginių lėšų ar pajamų nepakanka skolai padengti, antstolis gali areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Areštuotas turtas yra įvertinamas (dažniausiai pasitelkiant turto vertintojus) ir parduodamas iš viešų elektroninių varžytynių. Gautos lėšos pirmiausia skiriamos vykdymo išlaidoms padengti, o likusi dalis – kreditoriaus reikalavimui tenkinti. Jei po visko lieka pinigų, jie grąžinami skolininkui.
Svarbu žinoti, kad antstolis negali areštuoti ir parduoti viso turto. Įstatymas numato sąrašą turto, iš kurio negalima išieškoti. Tai apima:
- Būtiniausius namų apyvokos daiktus, baldus.
- Vieną karvę, ožką ar kiaulę (jei tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis kaime).
- Kultus, sėklą.
- Vaikų daiktus.
- Asmeninius daiktus.
- Turtą, reikalingą profesinei veiklai (tam tikrais atvejais ir su apribojimais).
- Socialines pašalpas ir tikslines išmokas.
Skolininko teisės ir pareigos: kaip elgtis susidūrus su antstoliu?
Gavus raginimą iš antstolio, svarbiausia – neignoruoti situacijos. Slėpimasis ar korespondencijos nepriėmimas problemos neišspręs, o tik ją pagilins, nes vykdymo procesas vis tiek vyks, tik jau be jūsų dalyvavimo, o skola augs dėl kaupiamų vykdymo išlaidų.
Pagrindinės pareigos:
- Bendradarbiauti: Privalote teikti antstoliui informaciją apie savo turtą, pajamas, darbovietę. Už informacijos slėpimą ar melagingų duomenų teikimą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.
- Įvykdyti raginimą: Gavę raginimą sumokėti skolą, turite tai padaryti per nurodytą terminą. Jei to nepadarysite, antstolis pradės priverstinio vykdymo veiksmus.
- Leisti apžiūrėti turtą: Privalote leisti antstoliui patekti į jūsų būstą ar kitas patalpas, kad jis galėtų aprašyti ir įvertinti ten esantį turtą.
Svarbiausios teisės:
- Teisė į informaciją: Turite teisę gauti visą informaciją apie vykdomąją bylą: susipažinti su jos medžiaga, gauti dokumentų kopijas, sužinoti skolos dydį, susidariusias vykdymo išlaidas.
- Teisė siūlyti skolos mokėjimo grafiką: Jei negalite visos skolos sumokėti iš karto, galite kreiptis į antstolį ir kreditorių su prašymu sudaryti taikos sutartį arba nustatyti skolos mokėjimo grafiką. Nors antstolis ir kreditorius neprivalo sutikti, aktyvus bendradarbiavimas ir noras spręsti problemą dažnai duoda teigiamų rezultatų.
- Teisė skųsti antstolio veiksmus: Jei manote, kad antstolis savo veiksmais pažeidė jūsų teises ar neteisingai pritaikė įstatymą (pvz., areštavo neareštuotiną turtą, neteisingai apskaičiavo išskaitas), turite teisę pateikti skundą. Skundas dėl antstolio veiksmų teikiamas per patį antstolį apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora.
- Teisė dalyvauti procese: Turite teisę dalyvauti atliekant visus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, kai aprašomas jūsų turtas, kai jis vertinamas.
Vykdymo proceso kaštai: kas už viską moka?
Viena iš priežasčių, kodėl skola pas antstolį greitai išauga, yra vykdymo išlaidos. Svarbu suprasti, kad visas vykdymo proceso išlaidas galiausiai apmoka skolininkas. Jas sudaro kelios dalys:
- Būtinosios vykdymo išlaidos: Tai išlaidos, susijusios su konkrečiais veiksmais – turto paieška, areštu, saugojimu, vertinimu, varžytynių organizavimu, pašto išlaidos ir pan. Jų dydis priklauso nuo to, kiek ir kokių veiksmų antstoliui tenka atlikti.
- Papildomos vykdymo išlaidos (atlygis antstoliui): Tai atlyginimas pačiam antstoliui už jo darbą. Šio atlygio dydžiai yra nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir priklauso nuo išieškotos sumos.
- Kreditoriaus patirtos išlaidos: Kartais prie skolos pridedamos ir kreditoriaus patirtos išlaidos, pavyzdžiui, žyminis mokestis, kurį jis sumokėjo teisme, ar išlaidos advokato paslaugoms.
Būtent dėl šių išlaidų net ir nedidelė pradinė skola gali virsti solidžia suma. Todėl delsti ir laukti, kol skola pasieks antstolį, yra finansiškai labai nenaudinga.
Išvados ir patarimai
Susidūrimas su antstoliu niekada nėra malonus, tačiau tai nėra pasaulio pabaiga. Svarbiausia – išlikti ramiems, konstruktyviems ir veikti. Ignoravimas yra pati blogiausia strategija.
Atminkite:
- Prevencija yra geriausia išeitis. Valdykite savo finansus atsakingai, laiku mokėkite sąskaitas ir baudas, o jei kyla finansinių sunkumų, nedelsdami iešokite sprendimų su kreditoriais, dar prieš jiems kreipiantis į teismą.
- Gavę laišką iš antstolio, nedelsdami susisiekite su juo. Išsiaiškinkite situaciją, skolos dydį ir galimus sprendimo būdus.
- Aktyviai ginkite savo teises. Pateikite dokumentus apie išlaikomus asmenis, socialines išmokas. Jei manote, kad antstolio veiksmai neteisėti – skųskite juos.
- Apsvarstykite galimybę derėtis. Iniciatyva sudaryti skolos mokėjimo grafiką gali padėti išvengti priverstinio turto pardavimo.
Antstolio institucija yra būtina teisinei valstybei, kad būtų užtikrintas sprendimų vykdymas. Suprasdami šio proceso taisykles, savo teises ir pareigas, galite ženkliai sumažinti neigiamas pasekmes ir rasti kelią iš sudėtingos finansinės padėties.