Kiekvienas dirbantis žmogus Lietuvoje susiduria su dviem atlyginimo sąvokomis: atlyginimu „ant popieriaus“ (bruto) ir atlyginimu „į rankas“ (neto). Būtent pastarasis, dažnai vadinamas tiesiog „atlyginimu atskaičius mokesčius“, yra ta suma, kuri pasiekia mūsų banko sąskaitas ir kuria galime disponuoti. Nors skirtumas tarp šių dviejų sumų kartais gali atrodyti didelis ir gluminantis, jis yra pagrįstas Lietuvoje galiojančia mokesčių sistema. Suprasti, kokie mokesčiai ir kodėl yra išskaičiuojami iš jūsų uždirbto atlyginimo, yra ne tik naudinga, bet ir būtina norint efektyviai planuoti asmeninius finansus.
Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kas sudaro tą skirtumą tarp bruto ir neto atlyginimo, kokie pagrindiniai mokesčiai taikomi darbo užmokesčiui Lietuvoje, kaip jie apskaičiuojami ir kodėl jie yra svarbūs tiek valstybei, tiek kiekvienam jos piliečiui. Taip pat aptarsime veiksnius, galinčius turėti įtakos galutinei „į rankas“ gaunamai sumai, ir kaip teisingai skaityti savo atlyginimo lapelį.
Bruto vs. Neto: Kodėl atlyginimas „ant popieriaus“ nėra tas pats, kas „į rankas“?
Pradėkime nuo pagrindų. Atlyginimas „ant popieriaus“ arba bruto darbo užmokestis – tai visa suma, kurią darbdavys sutaria mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą, neatskaičius jokių privalomų mokesčių ar įmokų. Tai yra skaičius, kurį dažniausiai matome darbo sutartyje ar darbo pasiūlymuose.
Kita vertus, atlyginimas „į rankas“ arba neto darbo užmokestis – tai reali pinigų suma, kurią darbuotojas gauna po to, kai nuo bruto atlyginimo yra išskaičiuojami visi privalomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Būtent šia suma mes galime laisvai naudotis kasdieniams poreikiams, taupymui ar investicijoms.
Skirtumas tarp šių dviejų sumų atsiranda dėl valstybės nustatytos mokesčių sistemos. Kiekvienas dirbantysis prisideda prie viešųjų paslaugų finansavimo ir socialinės apsaugos sistemos veikimo mokėdamas mokesčius. Pagrindiniai mokesčiai, mažinantys bruto atlyginimą, yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
Pagrindiniai mokesčiai, išskaičiuojami iš darbo užmokesčio Lietuvoje
Norint suprasti, kaip bruto atlyginimas virsta neto suma, svarbu žinoti, kokie konkretūs mokesčiai yra taikomi ir kokie jų tarifai.
1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
GPM yra vienas pagrindinių mokesčių, mokamų nuo daugelio gyventojų pajamų rūšių, įskaitant ir darbo užmokestį. Standartinis GPM tarifas darbo užmokesčiui šiuo metu yra 20%. Šis tarifas taikomas tai darbo užmokesčio daliai, kuri lieka atėmus Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir socialinio draudimo įmokas.
Tačiau pajamoms, viršijančioms tam tikrą ribą (šiuo metu – 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) per metus), taikomas didesnis – 32% – GPM tarifas. Šis tarifas taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija nustatytą ribą.
2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
NPD yra labai svarbus elementas skaičiuojant GPM. Tai yra tam tikra pajamų dalis, kuriai GPM nėra taikomas. Kuo didesnis NPD – tuo mažesnė pajamų dalis apmokestinama GPM ir tuo didesnis neto atlyginimas.
NPD dydis priklauso nuo gaunamo bruto darbo užmokesčio. Asmenims, uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA) ar šiek tiek daugiau, taikomas maksimalus NPD. Kuo atlyginimas didesnis, tuo taikomas NPD yra mažesnis. Pasiekus tam tikrą pajamų lygį (šiuo metu apie 1,65 VDU), NPD apskritai nebėra taikomas (yra lygus nuliui).
NPD formulė yra kintanti ir gali būti periodiškai atnaujinama Vyriausybės sprendimais. Taip pat svarbu paminėti, kad asmenims su ribotu darbingumu ar specialiaisiais poreikiais gali būti taikomi didesni individualūs NPD.
Darbuotojas gali pasirinkti, ar nori, kad NPD būtų taikomas kas mėnesį darbovietėje, ar susigrąžinti GPM permoką (susidariusią dėl NPD pritaikymo) kartą per metus, teikiant metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Dažniausiai NPD taikomas kas mėnesį.
3. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos
VSD įmokos yra privalomos įmokos, skirtos finansuoti socialinės apsaugos sistemą: pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokas. Jas moka tiek darbdavys, tiek darbuotojas.
Darbuotojo VSD įmokos dalis šiuo metu sudaro 19,5% nuo jo bruto darbo užmokesčio. Ši dalis apima:
- Pensijų socialinį draudimą;
- Ligos socialinį draudimą;
- Motinystės socialinį draudimą;
- Nedarbo socialinį draudimą;
- Privalomojo sveikatos draudimo įmokas (apie jas – toliau).
Šios įmokos užtikrina, kad darbuotojas turėtų socialines garantijas įvairiais gyvenimo atvejais: netekus darbo, susirgus, gimus vaikui ar sulaukus pensinio amžiaus.
4. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
PSD įmokos garantuoja teisę gauti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Dirbantiesiems pagal darbo sutartis PSD įmokos yra įtrauktos į bendrą VSD įmokų tarifą.
Iš minėtų 19,5% VSD įmokų, 6,98% yra skiriama būtent PSD. Tai reiškia, kad darbuotojas atskirai PSD įmokos nemoka – ji yra sudėtinė VSD dalis.
Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas privalo mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai (su tam tikromis išimtimis, pvz., valstybės lėšomis draudžiami asmenys). Jei asmuo nedirba ir nėra draudžiamas valstybės, jis turi mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Kaip apskaičiuojamas atlyginimas „į rankas“: pavyzdys
Nors tikslų atlyginimą „į rankas“ geriausiai apskaičiuoja buhalterinės programos ar specializuotos internetinės skaičiuoklės, suprasti bendrą principą yra naudinga. Panagrinėkime supaprastintą pavyzdį (naudojant hipotetinius NPD skaičiavimus ir tarifus, kurie gali kisti):
Tarkime, Jūsų bruto atlyginimas („ant popieriaus“) yra 1500 EUR.
- Apskaičiuojame VSD ir PSD įmokas (darbuotojo dalis):
1500 EUR * 19,5% = 292,50 EUR - Nustatome taikytiną NPD:
NPD dydis priklauso nuo pajamų. Tarkime, pagal galiojančią formulę jūsų pajamoms (1500 EUR) taikomas NPD yra 450 EUR (tai tik pavyzdinis skaičius). - Apskaičiuojame GPM bazę:
Nuo bruto atlyginimo atimame VSD/PSD įmokas ir taikytiną NPD:
1500 EUR – 292,50 EUR – 450 EUR = 757,50 EUR
Tai yra suma, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. - Apskaičiuojame GPM:
Taikome 20% tarifą GPM bazei:
757,50 EUR * 20% = 151,50 EUR - Apskaičiuojame neto atlyginimą („į rankas“):
Iš bruto atlyginimo atimame visas išskaičiuotas įmokas (VSD/PSD ir GPM):
1500 EUR – 292,50 EUR – 151,50 EUR = 1056 EUR
Taigi, šiuo hipotetiniu atveju, gaunant 1500 EUR „ant popieriaus“, atlyginimas „į rankas“ būtų maždaug 1056 EUR. Reali suma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo tikslios NPD formulės, taikomų tarifų ir kitų veiksnių.
Norint gauti tikslią sumą, visada rekomenduojama naudotis oficialiomis „Sodros“ ar kitomis patikimomis atlyginimų skaičiuoklėmis internete, kurios atnaujinamos pagal naujausius teisės aktus.
Veiksniai, turintys įtakos jūsų neto atlyginimui
Nors pagrindiniai mokesčių tarifai yra standartiniai, galutinė suma „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo kelių individualių veiksnių:
- Bruto atlyginimo dydis: Tai pagrindinis veiksnys. Kuo didesnis bruto atlyginimas, tuo (paprastai) didesnis ir neto atlyginimas, tačiau ir mokesčių suma bus didesnė. Taip pat nuo bruto atlyginimo priklauso taikomas NPD dydis.
- Taikomas NPD: Kaip minėta, NPD priklauso nuo pajamų dydžio. Taip pat didesnis NPD taikomas asmenims su negalia ar ribotu darbingumu. Pasirinkimas taikyti NPD kas mėnesį ar ne taip pat turi įtakos mėnesio pajamoms „į rankas“.
- Dalyvavimas papildomame pensijų kaupime (II ar III pakopa): Jei dalyvaujate II pakopos pensijų kaupime, nuo jūsų bruto atlyginimo papildomai išskaičiuojama kaupiamoji pensijų įmoka (pvz., 3%). Tai šiek tiek sumažina mėnesio atlyginimą „į rankas“, tačiau šios lėšos kaupiamos jūsų asmeninėje pensijų sąskaitoje ateičiai. III pakopos įmokos mokamos savarankiškai, bet joms galima pasinaudoti GPM lengvata deklaruojant pajamas.
- Kitos išskaitos: Retais atvejais gali būti ir kitų išskaitų, numatytų įstatymuose ar teismo sprendimuose (pvz., alimentai).
Ne tik darbo užmokestis: mokesčiai nuo kitų pajamų
Svarbu prisiminti, kad GPM ir kartais VSD/PSD įmokos mokamos ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo kitų pajamų rūšių, nors tarifai ir taisyklės gali skirtis:
- Individualios veiklos pajamos: Pajamos, gautos vykdant individualią veiklą pagal pažymą, apmokestinamos GPM (dažniausiai 5% arba 15% tarifas, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir pelno dydžio), VSD ir PSD įmokomis.
- Pajamos pagal verslo liudijimą: Mokamas fiksuotas pajamų mokestis, kurio dydį nustato savivaldybės taryba. Tam tikrais atvejais gali reikėti mokėti ir PSD bei VSD įmokas.
- Dividendai: Apmokestinami 15% GPM tarifu.
- Turto nuomos pajamos: Gyventojams taikomas 15% GPM tarifas (arba 20%, jei pajamos viršija 60 VDU). Galima rinktis mokėti fiksuotą 15% GPM įsigijus verslo liudijimą nekilnojamojo turto nuomai.
- Palūkanos, honorarai, dovanos (ne iš artimųjų): Taip pat gali būti apmokestinamos GPM pagal tam tikras taisykles.
Visais šiais atvejais, suma „atskaičius mokesčius“ bus mažesnė nei gautos pajamos. Norint tiksliai žinoti mokėtinus mokesčius nuo įvairių pajamų, geriausia konsultuotis su VMI arba mokesčių konsultantu.
Kam naudojami sumokėti mokesčiai?
Kartais gali kilti klausimas – kodėl reikia mokėti tokią dalį savo uždirbtų pinigų valstybei? Atsakymas paprastas: mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, leidžiantis finansuoti visiems piliečiams svarbias sritis:
- Sveikatos apsauga: Ligonių kasų biudžetas, kompensuojamieji vaistai, gydymo įstaigų išlaikymas, greitoji pagalba.
- Švietimas: Mokyklų, darželių, universitetų finansavimas, mokytojų atlyginimai, nemokamas mokslas.
- Socialinė apsauga: Pensijos, nedarbo, ligos, motinystės/tėvystės išmokos, parama neįgaliesiems ir socialiai remtiniems asmenims.
- Viešoji tvarka ir saugumas: Policijos, gaisrinės gelbėjimo tarnybos, krašto apsaugos finansavimas.
- Infrastruktūra: Kelių tiesimas ir priežiūra, viešojo transporto subsidijavimas, komunalinio ūkio tvarkymas.
- Kultūra ir aplinkosauga: Muziejų, teatrų, bibliotekų veikla, gamtos apsaugos projektai.
Mokėdami mokesčius, mes visi kartu investuojame į geresnę ir saugesnę aplinką sau ir ateities kartoms.
Kaip skaityti savo atlyginimo lapelį?
Kiekvieną mėnesį darbdavys privalo pateikti darbuotojui atsiskaitymo lapelį (popierinį arba elektroninį), kuriame aiškiai nurodoma, kaip buvo apskaičiuotas jo darbo užmokestis. Nors lapelių forma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo įmonės naudojamos sistemos, juose paprastai rasite šią informaciją:
- Priskaitytas darbo užmokestis (Bruto): Visa suma „ant popieriaus“.
- Taikytas NPD: Jei buvo taikomas.
- Išskaičiuotas GPM: Gyventojų pajamų mokesčio suma.
- Išskaičiuotos VSD įmokos: Socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant PSD).
- Išskaičiuota kaupiamoji pensijų įmoka: Jei dalyvaujate II pakopos kaupime.
- Kitos išskaitos: Jei tokių buvo.
- Išmokama suma (Neto): Galutinė suma „į rankas“.
Atidžiai peržiūrėję lapelį, galite matyti tikslias sumas, kurios buvo išskaičiuotos, ir pasitikrinti, ar viskas apskaičiuota teisingai. Jei kyla neaiškumų, visada galite kreiptis į savo darbovietės buhalteriją ar personalo skyrių.
Dažniausi klausimai ir patarimai
Kodėl mano kolegos, gaunančio tokį patį bruto atlyginimą, neto suma skiriasi? Tai gali lemti keli veiksniai: skirtingas taikomas NPD (pvz., dėl negalios), dalyvavimas/nedalyvavimas II pakopos pensijų kaupime, pasirinkimas taikyti NPD kas mėnesį ar tik metų gale.
Ar galiu kaip nors padidinti savo neto atlyginimą? Tiesiogiai – nebent susitartumėte su darbdaviu dėl didesnio bruto atlyginimo. Tačiau galite pasinaudoti GPM lengvatomis teikdami metinę pajamų deklaraciją (pvz., už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, III pakopos pensijų įmokas, studijų įmokas) ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM.
Kur kreiptis, jei manau, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai? Pirmiausia – į savo darbdavio buhalteriją. Jei nepavyksta išsiaiškinti, galite konsultuotis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ar „Sodra“.
Patarimas: Planuokite savo biudžetą remdamiesi neto pajamomis („į rankas“), nes tai yra reali suma, kurią gausite. Naudokitės internetinėmis atlyginimų skaičiuoklėmis, kad galėtumėte prognozuoti savo pajamas pasikeitus atlyginimui ar mokesčių taisyklėms.
Apibendrinimas
Supratimas, kas yra atlyginimas „atskaičius mokesčius“ ir kaip jis apskaičiuojamas, yra esminis kiekvieno dirbančiojo finansinio raštingumo elementas. Nors mokesčių sistema gali atrodyti sudėtinga, žinodami pagrindinius principus – GPM, NPD, VSD ir PSD – galite geriau suprasti, kodėl jūsų atlyginimas „į rankas“ yra būtent toks. Šios žinios ne tik padeda teisingai įvertinti savo pajamas ir planuoti finansus, bet ir suvokti savo indėlį į valstybės gerovę. Atminkite, kad mokesčiai grįžta mums visiems per viešąsias paslaugas ir socialines garantijas, todėl jų mokėjimas yra neatsiejama pilietinės visuomenės dalis.