Sutikite, mintis apie atostogas visada sukelia šypseną. Tai metas pailsėti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, skirti laiko šeimai, kelionėms ar tiesiog ramiam poilsiui su knyga. Tačiau tam, kad atostogos būtų išties ramios, svarbu ne tik susiplanuoti maršrutą, bet ir būti tikriems dėl finansinės pusės. Atostoginiai – tai ne dovana iš darbdavio, o Jūsų uždirbti pinigai, skirti užtikrinti pajamas tuo metu, kai ilsitės. Vis dėlto, atostoginių apskaičiavimas neretam darbuotojui (o kartais – ir pradedančiam buhalteriui) atrodo lyg aukštoji matematika.
Kaip skaičiuojamas tas mistinis „vidutinis darbo užmokestis“? Kodėl vieną mėnesį gauti atostoginiai skiriasi nuo kito? Ar premija, gauta prieš tris mėnesius, turės įtakos mano atostoginių dydžiui? Šiame straipsnyje mes detaliai, žingsnis po žingsnio, išnarpliosime atostoginių skaičiavimo tvarką, remdamiesi Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu (DK) ir Vyriausybės nutarimais. Tai nėra sausa instrukcija – tai Jūsų gidas, padėsiantis suprasti, kas sudaro Jūsų atostogų biudžetą ir kaip pasitikrinti, ar viskas apskaičiuota teisingai.
Pirmiausia: Kiek poilsio dienų Jums priklauso?
Prieš skaičiuojant pinigus, turime žinoti, už kiek dienų jie bus mokami. Standartinė taisyklė, įtvirtinta Darbo kodekse, yra paprasta: kiekvienam darbuotojui suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jei dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Svarbu paminėti, kad šventinės dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Šis 20 dienų skaičius yra absoliutus minimumas. Tam tikroms darbuotojų grupėms priklauso ilgesnės atostogos:
- Darbuotojams iki 18 metų – 25 darbo dienos.
- Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų – 25 darbo dienos.
- Neįgaliesiems darbuotojams – 25 darbo dienos.
- Darbuotojams, dirbantiems specifinėmis sąlygomis (pvz., didelė nervinė įtampa, profesinė rizika), gali būti suteikiamos iki 41 darbo dienos (arba 50 d.d. tam tikrais atvejais), tačiau tai turi būti numatyta kolekityvinėse sutartyse arba Vyriausybės nutarimuose.
Nepamirškite ir papildomų atostogų
Be pagrindinių kasmetinių atostogų, DK numato ir teisę į papildomas atostogas. Jos yra pridedamos prie pagrindinių 20 dienų. Teisę į jas turi:
- Darbuotojai už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje:
- Už 10 metų – 3 darbo dienos.
- Už kiekvienus paskesnius 5 metus – po 1 darbo dieną.
- Darbuotojai, kurių darbas susijęs su specifinėmis sąlygomis (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą).
- Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų (suteikiamos 2 papildomos d.d.) arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų (taip pat 2 papildomos d.d.).
- Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų (suteikiamos 4 papildomos d.d.).
Svarbu: Šios papildomos atostogos nesumuojamos. Pavyzdžiui, jei auginate du vaikus (2 d.d.) ir dirbate įmonėje 11 metų (3 d.d.), Jums bus taikoma Jums palankesnė sąlyga – 3 papildomos dienos, o ne 2 + 3.
Atostoginių skaičiavimo „širdis“: Vidutinis Darbo Užmokestis (VDU)
Visa atostoginių skaičiavimo esmė slypi viename termine – Vidutinis Darbo Užmokestis (VDU). Atostoginiai yra skaičiuojami ne pagal Jūsų dabartinį atlyginimą, o pagal vidurkį, kurį uždirbote per tam tikrą laikotarpį. Tai daroma tam, kad būtų kuo teisingiau įvertintos Jūsų pajamos, įskaitant ne tik bazinį atlyginimą, bet ir įvairius priedus ar premijas.
Pagrindinė formulė atrodo taip:
Atostoginiai (Bruto) = Vidutinis Dienos Darbo Užmokestis (VDDU) × Atostogų Darbo Dienų Skaičius
Akivaizdu, kad sudėtingiausia dalis yra apskaičiuoti tą Vidutinį Dienos Darbo Uždavėstį (VDDU). Būtent čia slypi daugiausia niuansų.
Auksinė VDU taisyklė: 3 paskutiniai mėnesiai
VDDU apskaičiuoti naudojamas 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas pradeda atostogauti, darbo užmokesčio vidurkis.
Pavyzdžiui:
- Jei atostogaujate rugpjūčio mėnesį (nesvarbu, ar nuo rugpjūčio 1 d., ar nuo 15 d.), VDU bus skaičiuojamas iš Jūsų pajamų, gautų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais.
- Jei atostogaujate sausio mėnesį, VDU bus skaičiuojamas iš spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių.
Šis 3 mėnesių laikotarpis vadinamas skaičiuojamuoju laikotarpiu.
Kaip apskaičiuoti Vidutinį Dienos Darbo Uždavėstį (VDDU)? Žingsnis po žingsnio
Pats VDDU apskaičiuojamas taip: visa per skaičiuojamąjį laikotarpį (3 mėn.) gauta pajamų suma (bruto), kuri įtraukiama į VDU, yra padalijama iš faktiškai per tą patį laikotarpį dirbtų darbo dienų skaičiaus.
VDDU = Skaičiuojamojo laikotarpio pajamos (Bruto) / Faktiškai dirbtų dienų skaičius per skaičiuojamąjį laikotarpį
Išskaidykime tai į etapus, kad būtų aiškiau.
1 žingsnis: Kokios pajamos yra įskaičiuojamos į VDU?
Tai pati svarbiausia ir klaidžiausia dalis. Į VDU skaičiavimą įeina beveik visos su darbo santykiais susijusios pajamos (bruto, t.y. „ant popieriaus“), išskyrus keletą specifinių išimčių.
Kas ĮEINA į VDU skaičiavimą:
- Pagrindinis darbo užmokestis: Jūsų sutartas mėnesinis atlyginimas arba valandinis įkainis.
- Priedai ir priemokos: Visi priedai už kvalifikaciją, stažą, papildomų užduočių vykdymą ir pan.
- Apmokėjimas už viršvalandžius: Pinigai, gauti už darbą viršijant nustatytą darbo laiką.
- Apmokėjimas už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis: Padidintas tarifas už darbą neįprastu laiku.
- Premijos: Čia svarbu atkreipti dėmesį.
- Mėnesinės premijos, tiesiogiai priklausančios nuo darbo rezultatų, įtraukiamos pilnai tą mėnesį, kurį buvo priskaičiuotos.
- Ketvirtinės, pusmetinės ir metinės premijos yra įtraukiamos ypatinga tvarka. Jos proporcingai išdalinamos. Pavyzdžiui, jei kovo mėnesį gavote 1200 EUR metinę premiją už praėjusius metus, skaičiuojant VDU, į kiekvieną iš 12 mėnesių (atgaline tvarka nuo premijos gavimo) bus įtraukta po 100 EUR (1200 / 12). Taigi, jei atostogaujate gegužę (skaičiuojamasis laikotarpis: vasaris, kovas, balandis), į VDU skaičiavimą bus įtraukta 100 EUR už vasarį, 100 EUR už kovą ir 100 EUR už balandį – viso 300 EUR papildomai prie algos. Tas pats principas taikomas ketvirtinėms premijoms (dalinama iš 3 mėnesių).
2 žingsnis: Kas NIEKADA neįeina į VDU skaičiavimą?
Lygiai taip pat svarbu žinoti, kokios išmokos, nors ir gautos iš darbdavio, neturi jokios įtakos Jūsų atostoginių dydžiui.
Kas NEĮEINA į VDU skaičiavimą:
- Ligos pašalpa (nedarbingumas): Tiek 2 dienos, kurias moka darbdavys, tiek vėlesnės išmokos iš „Sodros“.
- Patys atostoginiai: Pinigai, gauti už ankstesnes atostogas.
- Kompensacija už nepanaudotas atostogas: Išmokama atleidžiant iš darbo.
- Išeitinė išmoka: Gaunama nutraukiant darbo sutartį.
- Dienpinigiai ir komandiruočių išlaidų kompensacijos: Tai nėra laikoma darbo užmokesčiu.
- Kompensacijos už darbo įrankių naudojimą, kurą ir pan.
- Materialinės pašalpos: Pvz., gimus vaikui, mirus artimajam ar dėl stichinės nelaimės.
- Bet kokios ne su darbo santykiais susijusios išmokos.
3 žingsnis: Kaip skaičiuojamos „faktiškai dirbtos dienos“?
Apskaičiavę bendrą į VDU įskaičiuojamą pajamų sumą per 3 mėnesius, turime ją padalinti iš *faktiškai dirbtų dienų*. Tai nėra Jūsų darbo grafiko dienos!
Faktiškai dirbtos dienos = Visos darbo grafiko dienos per 3 mėn. MINUS dienos, kai nedirbote (atostogavote, sirgote, buvote prastovose, nemokamose atostogose ir pan.).
Pavyzdžiui, jei birželio mėnesį pagal grafiką turėjote dirbti 20 dienų, bet 5 dienas sirgote, tai į skaičiavimą įeis tik 15 faktiškai dirbtų dienų.
Praktinis pavyzdys: Suskaičiuokime kartu
Įsivaizduokime darbuotoją Petrą. Jis dirba 5 dienas per savaitę, jo bazinis atlyginimas (bruto) yra 2000 EUR per mėnesį. Petras išeina 10 darbo dienų atostogų rugsėjo mėnesį.
Atostoginiai bus skaičiuojami iš 3 ankstesnių mėnesių: birželio, liepos ir rugpjūčio.
Petro situacija per šiuos 3 mėnesius:
- Birželis:
- Pagal grafiką: 21 darbo diena.
- Faktiškai dirbta: 21 diena.
- Gautos pajamos: 2000 EUR (alga).
- Liepa:
- Pagal grafiką: 22 darbo dienos.
- Faktiškai dirbta: 17 dienų (Petras 5 dienas sirgo – gavo ligos pašalpą).
- Gautos pajamos: 1545,45 EUR (alga už dirbtas dienas) + 454,55 EUR (ligos pašalpa iš darbdavio už 2 d.d.). Pastaba: Ligos pašalpa (454,55 EUR) į VDU neįeis!
- Rugpjūtis:
- Pagal grafiką: 22 darbo dienos.
- Faktiškai dirbta: 22 dienos.
- Gautos pajamos: 2000 EUR (alga) + 300 EUR (mėnesinė premija už gerus rezultatus).
Skaičiuojame:
1. Bendra į VDU įskaičiuojama suma (Bruto):
Birželis: 2000 EUR
Liepa: 1545,45 EUR (Ligos pašalpa *neįskaičiuojama*!)
Rugpjūtis: 2000 EUR + 300 EUR = 2300 EUR
Viso pajamų: 2000 + 1545,45 + 2300 = 5845,45 EUR
2. Faktiškai dirbtų dienų skaičius:
Birželis: 21 diena
Liepa: 17 dienų (5 sirgtos dienos *neįskaičiuojamos*!)
Rugpjūtis: 22 dienos
Viso dienų: 21 + 17 + 22 = 60 dienų
3. Vidutinis Dienos Darbo Užmokestis (VDDU):
VDDU = 5845,45 EUR / 60 dienų = 97,42 EUR (Bruto)
4. Bendri atostoginiai (Bruto) už 10 dienų atostogų:
Atostoginiai = 97,42 EUR/diena × 10 dienų = 974,20 EUR (Bruto)
Štai tiek Petras gaus „ant popieriaus” už savo 10 dienų atostogas. Nuo šios sumos bus nuskaičiuoti mokesčiai (GPM, VSD, PSD) lygiai taip pat, kaip ir nuo įprasto atlyginimo.
Ypatingi atvejai ir niuansai: Kai viskas ne taip paprasta
Standartinė situacija aiški. Bet kas nutinka, jei situacija nestandartinė? Darbo kodeksas ir VDU skaičiavimo tvarkos aprašas numato ir tai.
1. Darbuotojas dirbo mažiau nei 3 mėnesius
Jei išeinate atostogų neseniai pradėję dirbti (pvz., po 2 mėnesių), VDU skaičiuojamas iš visų faktiškai dirbtų mėnesių (šiuo atveju – 2 mėnesių) pajamų ir dienų.
Jei dirbote mažiau nei vieną mėnesį, bet jau turite teisę į atostogas (pvz., proporcingai už dirbtą laiką), atostoginiai skaičiuojami pagal darbo sutartyje nustatytą Jūsų valandinį ar dieninį įkainį. Jei nustatytas mėnesinis, jis dalinamas iš to mėnesio darbo dienų skaičiaus.
2. Suminė darbo laiko apskaita
Kai dirbama pagal suminę apskaitą (pvz., slenkančiu grafiku, pamainomis), skaičiavimas šiek tiek keičiasi. Vietoj *dienos* vidurkio, skaičiuojamas Vidutinis Valandinis Darbo Užmokestis (VVDU).
VVDU = Skaičiuojamojo laikotarpio pajamos (Bruto) / Faktiškai dirbtų valandų skaičius per skaičiuojamąjį laikotarpį
Gautas valandinis vidurkis dauginamas iš valandų skaičiaus, kurios Jums tektų dirbti pagal grafiką atostogų metu. Pavyzdžiui, jei atostogaujate savaitę, o per tą savaitę Jūsų grafike buvo numatytos 3 pamainos po 12 valandų (viso 36 val.), Jūsų atostoginiai bus: VVDU × 36 val.
3. Atlyginimas buvo padidintas (Indeksavimas)
Tai labai svarbus, bet dažnai pamirštamas niuansas. Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu (arba po jo, bet iki atostogų pradžios) įmonėje buvo didinamas bazinis atlyginimas (ne individualus priedas, o pvz., visiems skyriaus darbuotojams arba visai pareigybei), ankstesnių mėnesių pajamos VDU skaičiavimui turi būti *indeksuojamos* (perskaičiuojamos).
Tai reiškia, kad Jūsų ankstesnių mėnesių algos dalis, kuri buvo didinama, perskaičiuojama taip, tarsi ji jau būtų buvusi padidinta. Tai daroma tam, kad atostoginiai atitiktų Jūsų *dabartinį* uždarbio lygį, o ne istoriškai mažesnį. Jei Jums pakėlė algą, būtinai pasiteiraukite buhalterijos, ar buvo pritaikytas indeksavimo koeficientas.
4. Darbas ne visu etatu (puse etato)
Skaičiavimo principas absoliučiai nesikeičia. Tiesiog Jūsų skaičiuojamojo laikotarpio pajamos (bruto) bus mažesnės ir faktiškai dirbtų dienų skaičius (jei dirbate ne kasdien) taip pat bus mažesnis. Dėl to gautas VDDU bus atitinkamai mažesnis nei dirbančio pilnu etatu, tačiau pati formulė išlieka identiška.
Atostoginių išmokėjimas: Kada gausite pinigus?
Įstatymas numato labai aiškią taisyklę: atostoginiai darbuotojui turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš prasidedant kasmetinėms atostogoms.
Yra viena išimtis: jei darbuotojas pats raštiškai paprašo, atostoginius galima išmokėti įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka (t.y., kartu su kita atlyginimo dalimi už tą mėnesį).
Jei darbdavys vėluoja išmokėti atostoginius laiku, Jūs turite teisę reikalauti, kad atostogos būtų pratęstos lygiai tiek dienų, kiek buvo vėluojama sumokėti, ir už tą laikotarpį Jums turi būti mokamas Jūsų vidutinis darbo užmokestis. Be to, už vėlavimo laiką skaičiuojami delspinigiai.
O kaip su mokesčiais?
Kaip jau minėjome, atostoginiai yra tokia pati apmokestinama pajamų dalis, kaip ir Jūsų atlyginimas. Nuo priskaičiuotos bruto sumos (mūsų pavyzdyje – 974,20 EUR) bus atskaičiuoti:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20% (arba progresinis, jei pajamos viršija ribas).
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 8,72% (jei nekaupiate papildomai pensijai).
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98%.
Taip pat atostoginiams, kaip ir algai, yra taikomas Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jei jis Jums priklauso.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas
Galiausiai, svarbus klausimas – kas nutinka su atostogomis, kurių neišnaudojote?
Svarbu: Kol dirbate įmonėje, keisti atostogų į piniginę kompensaciją negalima. Tai draudžia Darbo kodeksas (išskyrus vieną atvejį: jei Jūsų atostogos ilgesnės nei 20 d.d., galite prašyti kompensuoti dienas, viršijančias 20 d.d. ribą).
Vienintelis atvejis, kai visos sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos *privalo* būti kompensuojamos pinigais – tai darbo sutarties nutraukimas. Kai išeinate iš darbo (nesvarbu, kieno iniciatyva), darbdavys privalo apskaičiuoti, kiek dienų Jūs sukaupėte per visą darbo laikotarpį, ir už visas jas sumokėti kompensaciją.
Kaip ji skaičiuojama? Lygiai taip pat, kaip ir atostoginiai: imamas 3 paskutinių *prieš atleidimo mėnesį* ėjusių mėnesių VDU ir dauginamas iš likusių atostogų dienų skaičiaus.
Išvada: Žinojimas – Jūsų ramybė
Atostoginių skaičiavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti painus, tačiau jo esmė – teisingas vidurkio apskaičiavimas, siekiant, kad darbuotojas finansiškai nenukentėtų ilsėdamasis. Suprasti VDU logiką – ką įtraukti, ko neįtraukti, kaip skaičiuoti dienas – yra raktas į tai, kad galėtumėte ramiai planuoti savo biudžetą.
Jei kada nors Jums kils abejonių dėl gautos sumos, nebijokite mandagiai kreiptis į savo įmonės buhalteriją ar personalo skyrių su prašymu paaiškinti skaičiavimą. Dažniausiai tai būna paprasta žmogiška klaida arba skirtingas premijų interpretavimas. Žinodami savo teises ir skaičiavimo principus, visada jausitės užtikrinčiau. Gerų ir teisingai apmokėtų Jums atostogų!