Sprendimas išeiti iš darbo – vienas iš tų gyvenimo posūkių, kuris gali būti kupinas ir jaudulio dėl naujų galimybių, ir nerimo dėl nežinomybės. Tačiau be emocinės pusės, egzistuoja ir labai svarbi praktinė dalis – tinkamas atsisveikinimas su darboviete ir, žinoma, teisingas bei laiku gautas galutinis atsiskaitymas. Dažnas darbuotojas, ypač jei tai pirmas toks patyrimas, jaučiasi pasimetęs ir nežino, ko tikėtis, kokios sumos jam priklauso ir kokie terminai galioja. Šis išsamus gidas padės jums ramiai ir užtikrintai pereiti visą procesą – nuo prašymo pateikimo iki paskutinio euro jūsų banko sąskaitoje.
Pirmas žingsnis: tvarkingas prašymas atleisti iš darbo
Viskas prasideda nuo oficialaus pranešimo darbdaviui apie jūsų sprendimą. Nors kartais kyla pagunda tiesiog pranešti žodžiu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojas, norintis nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį savo noru be svarbių priežasčių, privalo apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Šis laikotarpis vadinamas įspėjimo terminu.
Kaip teisingai parašyti prašymą?
- Forma: Prašymas turi būti rašytinis. Galite jį parašyti ranka arba kompiuteriu ir atsispausdinti. Svarbiausia – jūsų parašas.
- Turinys: Prašyme aiškiai nurodykite savo vardą, pavardę, pareigas, įmonės pavadinimą ir direktoriaus (ar kito atsakingo asmens) vardą ir pavardę. Būtinai įrašykite prašymo datą. Svarbiausia frazė – „Prašau atleisti mane iš darbo savo noru“. Galite nurodyti ir konkrečią pageidaujamą atleidimo datą, kuri turėtų būti po 20 kalendorinių dienų nuo prašymo įteikimo dienos (pvz., „Prašau atleisti mane nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d.“).
- Įteikimas: Prašymą įteikite tiesiogiai savo vadovui arba personalo skyriaus darbuotojui. Labai svarbu turėti įrodymą, kad prašymas buvo gautas. Geriausias būdas – pasidaryti prašymo kopiją ir paprašyti, kad ant jos atsakingas asmuo uždėtų datą, parašą bei įrašytų „gavau“. Jei darbdavys atsisako tai padaryti, galite prašymą siųsti registruotu paštu su įteikimo pranešimu. Tai bus neginčijamas įrodymas, nuo kada prasidėjo įspėjimo terminas.
Svarbios išimtys dėl įspėjimo termino:
- Bandomasis laikotarpis: Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, įspėjimo terminas yra žymiai trumpesnis – tik 3 darbo dienos.
- Šalių susitarimas: Jūs visada galite susitarti su darbdaviu dėl trumpesnio įspėjimo termino arba atleidimo tą pačią dieną. Jei santykiai su vadovybe geri, dažnai pavyksta rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą. Tokiu atveju atleidimo pagrindas bus ne „darbuotojo prašymu“, o „šalių susitarimu“, tačiau finansinio atsiskaitymo principai išlieka tie patys.
- Svarbios priežastys: Darbo kodeksas numato atvejus, kai darbuotojas gali nutraukti sutartį savo noru dėl svarbių priežasčių, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Prie tokių priežasčių priskiriama liga ar neįgalumas, trukdantys dirbti, slaugomas šeimos narys, pensinis amžius arba jei darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nemoka viso darbo užmokesčio.
Paskutinės darbo dienos: profesionalumo išlaikymas ir darbų perdavimas
Įspėjimo laikotarpis nėra atostogos. Per šias 20 dienų (ar trumpesnį sutartą laiką) jūs privalote toliau eiti savo pareigas. Tai laikas, skirtas sklandžiam darbų perdavimui. Būkite profesionalūs: sutvarkykite savo dokumentus, parašykite instrukcijas ar aprašymus kolegai, kuris perims jūsų funkcijas. Grąžinkite visą jums patikėtą įmonės turtą: kompiuterį, telefoną, raktus, automobilį ir pan. Palikdami gerą įspūdį, ne tik išlaikysite orumą, bet ir užsitikrinsite geras rekomendacijas ateičiai. Niekada negali žinoti, kada buvęs kolega ar vadovas vėl pasitaikys jūsų karjeros kelyje.
Finalinis atsiskaitymas: kas į jį įeina?
Pagal Darbo kodeksą, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju paskutinę jo darbo dieną. Jei tą dieną darbuotojas nedirbo, pinigai turi būti pervesti ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai darbuotojas pareikalauja atsiskaityti. Finalinį atsiskaitymą sudaro kelios pagrindinės dalys.
1. Darbo užmokestis už dirbtą laiką
Tai pati paprasčiausia ir aiškiausia dalis. Jums turi būti sumokėtas atlyginimas už visas paskutinio mėnesio dienas, kurias dirbote, iki pat atleidimo dienos imtinai. Pavyzdžiui, jei jūsų paskutinė darbo diena yra liepos 21 d., jums turi būti apskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas už 21 liepos mėnesio dieną.
2. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
Tai bene daugiausiai klausimų kelianti atsiskaitymo dalis. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas. Jei išeidami iš darbo turite sukaupę, bet nepanaudoję atostogų dienų, darbdavys privalo jas kompensuoti pinigais. Nesvarbu, kiek laiko dirbote – kelis mėnesius ar dešimt metų, kompensacija priklauso už visas sukauptas ir nepanaudotas dienas.
Kaip apskaičiuojamos sukauptos atostogų dienos?
Už kiekvienus darbo metus darbuotojui priklauso mažiausiai 20 darbo dienų atostogų (jei dirbama 5 dienas per savaitę). Teisė į dalį atostogų atsiranda jau po pirmos darbo dienos. Sukauptų dienų skaičius skaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.
Pavyzdžiui, jei darbuotojui per metus priklauso 20 darbo dienų atostogų, tai per vieną mėnesį jis „užsidirba“ maždaug 1,67 atostogų dienos (20 d.d. / 12 mėn.). Šis skaičius dauginamas iš jūsų įmonėje išdirbtų mėnesių skaičiaus (atsižvelgiant į jūsų darbo metus, kurie skaičiuojami nuo įsidarbinimo dienos, o ne nuo kalendorinių metų pradžios). Iš gauto rezultato atimamos jau panaudotos atostogų dienos.
Kaip apskaičiuojama kompensacijos suma?
Kompensacijos suma apskaičiuojama nepanaudotų atostogų dienų skaičių padauginus iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Šis vidutinis užmokestis (VDU) skaičiuojamas imant paskutinių 3 pilnų kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atleidimo mėnesį, darbo užmokestį. Į šią sumą įeina ne tik pagrindinis atlyginimas, bet ir visi priedai, premijos ir kiti kintami mokėjimai.
Pavyzdys: tarkime, išeinate iš darbo liepos 21 d. Jūsų vidutiniam dienos atlyginimui apskaičiuoti bus imami balandžio, gegužės ir birželio mėnesių atlyginimai. Sudėjus šių trijų mėnesių bendrą bruto (ant popieriaus) atlyginimą, suma dalinama iš faktiškai per tuos mėnesius dirbtų dienų skaičiaus. Gautas vidutinis dienos užmokestis dauginamas iš jūsų turimų nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus. Nuo gautos sumos, žinoma, bus atskaičiuoti mokesčiai (GPM, VSD, PSD).
3. Išeitinė išmoka: ar ji priklauso išeinant savo noru?
Tai vienas didžiausių mitų. Svarbu aiškiai suprasti: jei išeinate iš darbo savo noru be svarbių priežasčių (t. y. tiesiog radote kitą darbą arba nusprendėte pailsėti), jokia išeitinė išmoka jums nepriklauso. Išeitinės išmokos yra mokamos tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, darbdavio valia arba šalių susitarimu (jei dėl to susitariama).
Tačiau yra viena išimtis. Jei darbo sutartį nutraukiate dėl jau minėtų svarbių priežasčių (liga, pensija, prastova, nemokamas atlyginimas ir kt.), įspėję prieš 5 darbo dienas, jums priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei toje darbovietėje dirbote trumpiau nei vienerius metus – vieno mėnesio VDU dydžio išmoka.
4. Kitos galimos išmokos
Priklausomai nuo jūsų darbo sutarties ir įmonės vidaus tvarkos, jums gali priklausyti ir kitos išmokos. Atidžiai peržiūrėkite savo darbo sutartį ir kitus vidinius įmonės dokumentus. Galbūt jums priklauso:
- Mėnesio ar ketvirčio premija, jei atleidimo dieną jau buvote įvykdę jai gauti reikalingus tikslus.
- Komisiniai nuo sandorių, kurie buvo įvykdyti jums dar dirbant.
- Kitos sutartyje numatytos kompensacijos ar priedai.
Jei abejojate, nebijokite klausti personalo skyriaus ar tiesioginio vadovo. Jūs turite teisę gauti aiškų paaiškinimą apie kiekvieną galutinio atsiskaitymo eilutę.
Ką daryti, jei darbdavys vėluoja atsiskaityti?
Deja, pasitaiko situacijų, kai darbdavys nesilaiko įstatymų ir vėluoja pervesti pinigus. Tokiu atveju įstatymas yra jūsų pusėje. Jei galutinis atsiskaitymas neįvykdomas laiku ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas (delspinigius). Delspinigių dydis – jūsų vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų dienų skaičiaus.
Žingsniai, kurių reikėtų imtis:
- Priminimas. Pirmiausia, mandagiai priminkite darbdaviui apie pareigą atsiskaityti. Galbūt tai tiesiog žmogiška klaida ar buhalterijos neatidumas.
- Oficialus reikalavimas. Jei priminimas nepadeda, nusiųskite darbdaviui oficialų raštišką reikalavimą (geriausia – registruotu paštu) sumokėti priklausančią sumą kartu su susikaupusiais delspinigiais.
- Skundas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Jei darbdavys ir toliau ignoruoja jūsų reikalavimus, nedelsdami kreipkitės į VDI. Ši institucija nagrinėja darbo ginčus ir gali įpareigoti darbdavį sumokėti skolą. Skundą galima pateikti ir internetu.
- Kreipimasis į teismą. Kraštutinė priemonė – ieškinys teismui. Tačiau dažniausiai ginčus pavyksta išspręsti pasitelkus VDI.
Svarbu žinoti, kad delspinigiai skaičiuojami už visą uždelstą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Taigi, delsti ir laukti nereikėtų.
Paskutiniai dokumentai ir žvilgsnis į ateitį
Paskutinę darbo dieną, kartu su galutiniu atsiskaitymu, darbdavys privalo jums įteikti ir sutvarkytus dokumentus. Jums turi būti pateikta informacija apie darbo sutarties nutraukimą, kurią darbdavys elektroniniu būdu perduoda „Sodrai“ (vadinamasis 12-SD pranešimas). Nors popierinių darbo knygelių nebėra, jūs turite teisę gauti darbo sutarties kopiją su įrašu apie jos nutraukimą. Taip pat verta paprašyti atsiskaitymo lapelio, kuriame būtų aiškiai išdėstytos visos jums išmokėtos sumos ir atskaityti mokesčiai.
Išeiti iš darbo savo noru – tai jūsų teisė ir naujo etapo pradžia. Nors procesas reikalauja atidumo ir žinių, tinkamai jam pasiruošę išvengsite streso ir nesusipratimų. Žinodami savo teises, galėsite užtikrinti, kad atsisveikinimas su sena darboviete bus sklandus, o finansinis atsiskaitymas – teisingas ir laiku gautas. Tai leis jums ramia širdimi žengti į naujus karjeros iššūkius.