Darbo paieškos – tai maratonas, kurio finišo tiesioji atrodo pasiekta gavus ilgai lauktą darbo pasiūlymą. Tačiau rankose laikomas pasirašytas kontraktas – tai ne pabaiga, o veikiau naujo, itin svarbaus etapo pradžia. Šis etapas vadinamas bandomuoju laikotarpiu. Daugeliui jis asocijuojasi su nežinomybe, stresu ir nuolatiniu jausmu, kad esi stebimas pro padidinamąjį stiklą. Tačiau iš tiesų, bandomasis laikotarpis yra ne egzaminas, o abipusė galimybė – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – įsitikinti, ar priimtas sprendimas buvo teisingas.
Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie bandomąjį laikotarpį Lietuvoje: nuo teisinių subtilybių, įtvirtintų Darbo kodekse, iki praktinių patarimų, kaip šį laiką išnaudoti maksimaliai efektyviai ir paversti jį sėkmingos karjeros pamatu. Nors dažnai akcentuojama darbdavio teisė vertinti naujoką, nepamiršime ir kitos medalio pusės – darbuotojo teisės ir galimybės įvertinti naująją darbovietę, kolektyvą ir savo ateities perspektyvas joje.
Kas yra bandomasis laikotarpis ir kodėl jis reikalingas?
Pagal savo esmę, bandomasis laikotarpis – tai darbo sutartyje numatytas išbandymo terminas, kurio metu darbdavys tikrina, ar darbuotojas yra tinkamas sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir darbovietė tinka jam. Tai tarsi testas, bet ne vienpusiškas. Tai dvipusis eismas, kuriame abi šalys turi galimybę be didelių įsipareigojimų ir sudėtingų procedūrų nutraukti darbo santykius, jei lūkesčiai nepasiteisina.
Darbdaviui šis laikotarpis yra gyvybiškai svarbus, siekiant sumažinti riziką, susijusią su naujo komandos nario paieška. Net ir pats išsamiausias atrankos procesas, apimantis kelis interviu etapus ir praktines užduotis, negali šimtu procentų atskleisti, kaip žmogus adaptuosis realioje darbo aplinkoje. Bandomasis laikotarpis leidžia praktiškai įvertinti:
- Profesinius įgūdžius: Ar kandidato deklaruotos kompetencijos atitinka realybę? Kaip greitai jis mokosi? Kaip sprendžia problemas?
- Asmenines savybes: Ar darbuotojas iniciatyvus, komunikabilus, atsakingas? Ar jo vertybės sutampa su įmonės kultūra?
- Tinkamumą komandai: Kaip naujokas įsilieja į kolektyvą? Ar geba bendradarbiauti, priimti kritiką ir dalintis idėjomis?
Darbuotojui bandomasis laikotarpis yra ne mažiau svarbus. Tai laikas, kai galima „pasimatuoti“ naująją poziciją ir atsakyti sau į esminius klausimus:
- Ar realios užduotys atitinka tai, kas buvo žadėta darbo pokalbio metu? Kartais darbo aprašymas skamba vienaip, o kasdienybė atrodo visai kitaip.
- Ar man tinka įmonės vidinė kultūra ir darbo tempas? Galbūt įmonėje vyrauja pernelyg didelė konkurencija arba, atvirkščiai, trūksta dinamikos.
- Koks yra tiesioginis vadovas ir kolektyvas? Santykiai su vadovu ir kolegomis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pasitenkinimą darbu.
- Ar matau save šioje įmonėje ilgesnėje perspektyvoje? Ar yra galimybių tobulėti, kilti karjeros laiptais?
Teisinis reglamentavimas: ką sako Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas?
Siekiant išvengti nesusipratimų, būtina žinoti pagrindines teisines normas, reglamentuojančias bandomąjį laikotarpį. Viskas yra aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (DK).
Svarbiausia taisyklė: susitarimas dėl išbandymo turi būti aiškiai įrašytas darbo sutartyje. Jei darbo sutartyje nėra punkto apie bandomąjį laikotarpį, laikoma, kad darbuotojas yra priimtas be išbandymo. Tai reiškia, kad jam iškart galioja įprastos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, kurios yra kur kas sudėtingesnės nei bandomuoju laikotarpiu.
Maksimali trukmė: Pagal bendrąją taisyklę, bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Šis terminas skaičiuojamas nuo faktinės darbo pradžios dienos. Svarbu paminėti, kad į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas sirgo ar dėl kitų svarbių priežasčių nebuvo darbe. Pavyzdžiui, jei bandomasis laikotarpis yra 3 mėnesiai ir darbuotojas savaitę sirgo, jo bandomasis laikotarpis atitinkamai prasitęs savaite.
Išimtys: Kaip ir daugelyje taisyklių, čia taip pat yra išimčių. Įstatymas numato, kad tam tikroms darbuotojų grupėms bandomasis laikotarpis negali būti taikomas. Tai apima:
- Asmenis iki aštuoniolikos metų.
- Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris.
- Darbuotojus, perkeliamus dirbti į kitą darbovietę to paties darbdavio susitarimu.
- Darbuotojus, renkamus į pareigas konkurso būdu.
Taip pat svarbu žinoti, kad sudarant terminuotą darbo sutartį, kuri trunka trumpiau nei šešis mėnesius, bandomasis laikotarpis turi būti proporcingai trumpesnis.
Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu
Tai bene jautriausia ir daugiausiai mitų apipinta tema. Daugelis mano, kad bandomuoju laikotarpiu darbdavys gali atleisti darbuotoją be jokios priežasties. Tai netiesa.
Tiesa, kad procedūra yra supaprastinta. Jei darbdavys nusprendžia, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, jis gali nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbuotoją raštu prieš tris darbo dienas. Lygiai tokią pačią teisę turi ir darbuotojas – jei jis nusprendžia, kad darbas jam netinka, jis taip pat gali išeiti, pranešęs darbdaviui prieš tris darbo dienas. Šiuo atveju nereikia mokėti jokių išeitinių kompensacijų.
Tačiau čia slypi esminis niuansas: darbdavio sprendimas turi būti motyvuotas. Atleidimo priežastis turi būti susijusi su darbuotojo netinkamumu atlikti pavestas funkcijas. Tai gali būti nepakankama kvalifikacija, lėtas darbo tempas, sistemingas klaidų darymas, drausmės pažeidimai ar nesugebėjimas pritapti prie komandos darbo principų. Darbdavys negali atleisti darbuotojo dėl diskriminacinių motyvų (lyties, amžiaus, rasės, pažiūrų ir pan.) ar tiesiog todėl, kad „neprilipo“ asmeniškai. Iškilus ginčui, pareiga įrodyti, kad darbuotojas buvo netinkamas, tenka darbdaviui.
Jei darbuotojas mano, kad buvo atleistas neteisėtai, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Kaip sėkmingai pereiti bandomąjį laikotarpį? Praktiniai patarimai darbuotojui
Nors bandomasis laikotarpis gali kelti stresą, žvelkite į jį kaip į galimybę. Štai keli patarimai, padėsiantys ne tik jį „išgyventi“, bet ir padėti tvirtus pamatus tolimesnei karjerai.
1. Būkite kempinė: klausykite, stebėkite ir mokykitės. Pirmosios savaitės yra skirtos informacijos absorbavimui. Stenkitės suprasti ne tik savo tiesiogines pareigas, bet ir bendrą įmonės veiklos kontekstą. Kas yra pagrindiniai klientai? Kokie yra vidiniai procesai? Kas už ką atsakingas? Nebijokite užduoti klausimų – tai rodo jūsų susidomėjimą ir norą mokytis, o ne kompetencijos trūkumą.
2. Išsiaiškinkite lūkesčius. Vienas svarbiausių žingsnių – kuo anksčiau pasikalbėti su savo tiesioginiu vadovu ir aiškiai išsiaiškinti, ko iš jūsų tikimasi. Kokie yra pagrindiniai vertinimo kriterijai? Kokie darbai turi būti atlikti per pirmą mėnesį, per tris mėnesius? Aiškūs tikslai leis jums kryptingai dirbti ir sumažins nežinomybę.
3. Rodykite iniciatyvą, bet nepersistenkite. Darbdaviai vertina iniciatyvius darbuotojus. Jei matote problemą, pasiūlykite sprendimą. Jei turite idėją, kaip optimizuoti procesą, pasidalinkite ja. Tačiau svarbu jausti ribas. Nepertraukinėkite kolegų, nekritikuokite senos tvarkos vos atėję ir nebandykite visko pakeisti per pirmą savaitę. Iš pradžių daugiau stebėkite ir supraskite, kodėl dalykai daromi būtent taip.
4. Integruokitės į komandą. Profesiniai įgūdžiai yra svarbu, bet gebėjimas būti komandos dalimi – ne mažiau. Pietaukite kartu su kolegomis, dalyvaukite neformaliuose pokalbiuose, įmonės renginiuose. Parodykite, kad esate draugiškas ir atviras bendravimui. Geri santykiai su kolegomis ne tik palengvins kasdienį darbą, bet ir padės greičiau gauti reikiamą pagalbą ar informaciją.
5. Prašykite grįžtamojo ryšio. Nelaukite bandomojo laikotarpio pabaigos, kad sužinotumėte, kaip jums sekasi. Reguliariai (pavyzdžiui, kas kelias savaites) paprašykite vadovo trumpo pokalbio ir grįžtamojo ryšio. Paklauskite, ką darote gerai, o kur reikėtų pasitempti. Tai parodys jūsų brandą, norą tobulėti ir leis laiku ištaisyti galimas klaidas.
6. Fiksuokite savo pasiekimus. Nuo pat pirmos dienos veskite savo pasiekimų dienoraštį. Žymėkitės atliktus darbus, įgyvendintus projektus, pozityvius klientų ar kolegų atsiliepimus. Tai ne tik padės jums patiems matyti progresą, bet ir bus puikus argumentų šaltinis pokalbyje dėl bandomojo laikotarpio pabaigos ar net būsimo atlyginimo kėlimo.
Darbdavio vaidmuo: kaip sukurti efektyvų bandomąjį laikotarpį?
Sėkmingas bandomasis laikotarpis priklauso ne tik nuo darbuotojo pastangų, bet ir nuo tinkamai suplanuoto darbdavio proceso. Chaotiškas ir neapibrėžtas išbandymas neduos naudos nei vienai pusei.
1. Paruoškite aiškų planą. Dar prieš atvykstant naujam darbuotojui, paruoškite pirmųjų savaičių ir mėnesių planą. Kas jį pasitiks? Kas aprodys biurą? Kokios bus pirmosios užduotys? Kas bus atsakingas už apmokymus?
2. Paskirkite mentorių. Vienas efektyviausių būdų padėti naujokui įsilieti – paskirti jam mentorių (angl. buddy). Tai gali būti labiau patyręs kolega iš to paties ar kito skyriaus, kuris padės susigaudyti neformaliose taisyklėse, atsakys į buitinius klausimus ir tiesiog bus draugiškas veidas naujoje aplinkoje.
3. Nustatykite aiškius ir pamatuojamus tikslus (KPI). Vietoj abstraktaus „pažiūrėsime, kaip seksis“, suformuluokite konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realistiškus ir apibrėžtus laike tikslus (SMART metodas). Pavyzdžiui, „per pirmą mėnesį išmokti naudotis CRM sistema ir savarankiškai aptarnauti 10 klientų“.
4. Teikite reguliarų ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Rengkite trumpus savaitinius ar dvisavaitinius susitikimus su nauju darbuotoju. Aptarkite, kas pavyko, kas buvo sudėtinga. Girkite už pasiekimus ir konstruktyviai nurodykite tobulintinas sritis. Kritika turi būti orientuota į veiksmus, o ne į asmenį.
5. Vertinkite objektyviai. Priimant galutinį sprendimą, remkitės ne emocijomis ar simpatijomis, o objektyviais duomenimis, surinktais per visą bandomąjį laikotarpį: užduočių atlikimo kokybe, pasiektais tikslais, grįžtamuoju ryšiu iš kolegų ir kliento.
Apibendrinimas
Bandomasis laikotarpis neturėtų būti gąsdinantis baubas. Tai vertingas ir būtinas įrankis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Darbuotojui tai – proga ne tik parodyti savo sugebėjimus, bet ir įsitikinti, ar naujas darbas iš tiesų yra svajonių išsipildymas. Darbdaviui – galimybė praktiškai patikrinti, ar naujas komandos narys sustiprins organizaciją.
Sėkmės raktas slypi atvirume, aiškioje komunikacijoje ir abipusėje pagarboje. Darbuotojas, rodantis iniciatyvą, norą mokytis ir aktyviai ieškantis grįžtamojo ryšio, bei darbdavys, sukūręs aiškią struktūrą, teikiantis palaikymą ir objektyviai vertinantis, kartu gali paversti šį išbandymo metą tvirtu ir sėkmingu ilgalaikio bendradarbiavimo pamatu. Atminkite, kad per šiuos tris mėnesius ne tik jus vertina – jūs taip pat vertinate.