Žodis „bankrotas“ daugeliui skamba kaip nuosprendis. Jis asocijuojasi su praradimais, gėda, finansine duobe, iš kurios, atrodo, nebėra išlipti. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad bankrutavęs asmuo ar įmonė yra visiškas nevykėlis, amžinai paženklintas nesėkmės ženklu. Tačiau ar tikrai viskas taip juoda? Šiuolaikinėje teisinėje sistemoje bankrotas – tiek fizinio asmens, tiek įmonės – yra civilizuotas ir įstatymais reglamentuotas procesas, skirtas ne nubausti, o suteikti galimybę išspręsti susikaupusias finansines problemas ir, galiausiai, pradėti viską iš naujo. Tai įrankis, leidžiantis sąžiningam, bet į skolų liūną patekusiam žmogui ar verslui nusimesti nepakeliamą naštą ir atsitiesti.
Šiame straipsnyje mes giliau pasinersime į bankroto temą Lietuvoje. Aptarsime, kas tai yra, kokios yra fizinio ir juridinio asmens bankroto procedūros, kokios jų pasekmės ir, svarbiausia, kaip po šio sudėtingo etapo vėl tvirtai atsistoti ant kojų. Mūsų tikslas – išsklaidyti mitus ir parodyti, kad bankrotas gali būti ne pabaiga, o naujo, finansiškai stabilesnio gyvenimo pradžia.
Fizinio asmens bankrotas: Kai skolos tampa nepakeliama našta
Fizinio asmens bankroto institutas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai – 2013 metais. Iki tol žmonės, susidūrę su didžiulėmis skolomis, neturėjo jokio realaus teisinio mechanizmo, kaip iš jų išsivaduoti. Antstoliai, palūkanos, nuolatinis kreditorių spaudimas – visa tai virsdavo uždaru ratu, iš kurio pabėgti atrodė neįmanoma. Fizinio asmens bankroto įstatymas suteikė viltį ir realų kelią į finansinę laisvę.
Kas gali skelbti asmeninį bankrotą?
Ne kiekvienas, turintis skolų, gali tiesiog nueiti į teismą ir pasiskelbti bankrutavusiu. Įstatymas numato aiškius kriterijus, kuriuos asmuo turi atitikti. Svarbiausi jų yra šie:
- Nemokumas: Asmuo turi būti nemokus. Tai reiškia, kad jis negali įvykdyti savo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (MMA). Ši suma yra kintama ir priklauso nuo tuo metu galiojančio MMA dydžio. Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie pradelstus įsipareigojimus – tuos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs.
- Sąžiningumas: Tai vienas esminių principų. Teismas vertins, ar asmuo tapo nemokus dėl sąžiningų priežasčių, pavyzdžiui, praradus darbą, dėl ligos, nesėkmingo verslo, laidavimo už kitą asmenį ar kitų objektyvių aplinkybių. Bankroto byla negali būti iškelta, jei paaiškėja, kad asmuo per pastaruosius 3 metus sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių interesus (pvz., padovanojo ar perleido turtą, kad jo neišieškotų kreditoriai), teikė melagingą informaciją kreditoriams ar piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais, azartiniais lošimais ir dėl to tapo nemokus.
- Baudžiamoji atsakomybė: Asmuo neturi būti teistas už tam tikrus ekonominio ir finansinio pobūdžio nusikaltimus, pavyzdžiui, sukčiavimą, turto iššvaistymą ir pan.
Procesas žingsnis po žingsnio
Fizinio asmens bankroto procesas yra griežtai reglamentuotas ir vyksta per teismą. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus:
1. Pasiruošimas ir pareiškimo teikimas. Prieš kreipiantis į teismą, reikia atlikti namų darbus: surinkti visus dokumentus, įrodančius skolas, turimą turtą, gaunamas pajamas, taip pat pagrįsti savo nemokumo priežastis. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teikiamas apylinkės teismui pagal gyvenamąją vietą.
2. Teismo sprendimas iškelti bylą. Teismas, gavęs pareiškimą, jį išnagrinėja ir nusprendžia, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Jei taip, teismas paskiria bankroto administratorių – asmenį, kuris prižiūrės visą procesą.
3. Mokumo atkūrimo plano sudarymas ir tvirtinimas. Tai pats svarbiausias bankroto etapas. Per teismo nustatytą terminą, padedant bankroto administratoriui, asmuo turi parengti detalų planą, kaip per ateinančius 3 metus jis tenkins kreditorių reikalavimus ir sieks atkurti savo mokumą. Plane nurodomos pajamos, išlaidos, parduodamas turtas (jei toks yra), lėšos, skirtos kreditoriams dengti, ir suma, paliekama būtiniesiems poreikiams (maistui, būstui, komunalinėms paslaugoms ir kt.). Šį planą tvirtina kreditorių susirinkimas ir galiausiai – teismas.
4. Plano vykdymas. Patvirtinus planą, prasideda trejų metų laikotarpis, kurio metu asmuo privalo jo griežtai laikytis. Jis privalo teikti administratoriui ataskaitas apie savo pajamas ir išlaidas, o administratorius perveda lėšas kreditoriams. Šiuo laikotarpiu sustabdomas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas, nutraukiami visi antstolių vykdomi išieškojimai.
5. Proceso pabaiga ir skolų nurašymas. Jei per trejus metus planas buvo sėkmingai įvykdytas, teismas priima sprendimą baigti bankroto bylą. Visi likę nepadengti kreditorių reikalavimai yra nurašomi. Tai reiškia, kad asmuo teisiškai tampa laisvas nuo skolų, kurios buvo įtrauktos į bylą.
Gyvenimas bankroto metu: mitai ir tikrovė
Apie asmeninį bankrotą sklando daug baimių. Panagrinėkime populiariausius mitus.
Mitas: Prarasiu absoliučiai viską, net ir stogą virš galvos.
Tikrovė: Tai netiesa. Įstatymas saugo vienintelį būstą, jei jis yra įkeistas bankui ir už jį mokama hipotekos paskola. Tokiu atveju sudaromas atskiras susitarimas su banku. Be to, neparduodamas turtas, kuris pagal įstatymus negali būti išieškomas (pvz., būtiniausi namų apyvokos daiktai, neįgaliojo vežimėlis ir pan.). Taip pat, vykdant planą, asmeniui paliekama suma, reikalinga jo ir jo išlaikytinių būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Mitas: Bankroto metu negalėsiu dirbti ir gauti pajamų.
Tikrovė: Priešingai, asmuo yra skatinamas dirbti ir gauti kuo didesnes pajamas, nes nuo to priklauso, kokia dalis skolų bus padengta. Visiškai normalu ir privaloma dirbti, užsiimti individualia veikla.
Mitas: Po bankroto visą gyvenimą būsiu „paženklintas“ ir niekada negausiu paskolos.
Tikrovė: Nors informacija apie bankrotą kurį laiką bus matoma kredito istorijoje, tai nereiškia amžino draudimo. Sėkmingai užbaigus procesą ir atsakingai tvarkant savo finansus, po kurio laiko kredito istorija pamažu atsistatys. Tai geresnė situacija nei turėti begalę pradelstų skolų ir nuolat bėgioti nuo antstolių.
Įmonės bankrotas: Kai verslo kelias pasiekia aklavietę
Įmonių bankrotas – kur kas senesnis ir sudėtingesnis reiškinys nei fizinių asmenų. Tai procesas, kurio metu siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau, kaip ir asmeninio bankroto atveju, tai nebūtinai yra pabaiga. Kartais tai – būdas likviduoti negyvybingą verslą, o kartais – galimybė jį restruktūrizuoti ir išsaugoti.
Kada įmonei gresia bankrotas?
Pagrindinė įmonės bankroto priežastis – nemokumas. Įmonė laikoma nemokia, kai ji nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka atlyginimų, mokesčių, atsiskaitymų tiekėjams) ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali teikti pats įmonės vadovas, savininkai (akcininkai) arba kreditoriai.
Svarbu paminėti, kad įmonės vadovas, matydamas, kad įmonė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, privalo inicijuoti bankroto procesą. To nepadarius laiku, jam gali kilti asmeninė (subsidiari) atsakomybė už įmonės skolas.
Bankroto proceso eiga
Juridinio asmens bankroto procesas yra sudėtingesnis nei fizinio asmens. Jame dalyvauja daugiau šalių, o sprendimus dažnai priima kreditorių susirinkimas.
- Bylos iškėlimas: Teismas, nustatęs nemokumo faktą, iškelia bankroto bylą ir paskiria bankroto administratorių. Nuo šio momento įmonės valdymą perima administratorius.
- Kreditorių reikalavimų tvirtinimas: Visi įmonės kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi pateikti savo finansinius reikalavimus. Administratorius juos patikrina ir teikia tvirtinti teismui.
- Turto pardavimas (likvidavimas): Bankroto administratorius organizuoja viso įmonės turto (nekilnojamojo turto, įrangos, transporto priemonių, atsargų) pardavimą iš varžytinių ar kitais būdais.
- Atsiskaitymas su kreditoriais: Gautos lėšos yra skirstomos kreditoriams pagal įstatyme nustatytą eiliškumą. Pirmiausia atsiskaitoma su įkaito turėtojais (bankais), darbuotojais, valstybe (mokesčiai), o tik po to – su kitais kreditoriais. Dažnai lėšų visiems reikalavimams patenkinti neužtenka.
- Įmonės išregistravimas: Paskirsčius visas gautas lėšas, bankroto administratorius parengia galutinę ataskaitą, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, ir įmonė yra išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.
Restruktūrizavimas kaip alternatyva
Svarbu suprasti, kad bankrotas nėra vienintelė išeitis finansinių sunkumų turinčiai įmonei. Jei verslas iš esmės yra gyvybingas, tačiau susiduria su laikinais sunkumais, galima inicijuoti restruktūrizavimo procesą. Jo metu, prižiūrint teismui ir administratoriui, įmonei suteikiamas laikinas atokvėpis nuo kreditorių, per kurį parengiamas ir įgyvendinamas verslo gaivinimo planas. Tai leidžia išsaugoti darbo vietas, verslo tęstinumą ir ilgainiui atsiskaityti su kreditoriais.
Gyvenimas po bankroto: Kaip atsitiesti?
Sėkmingai užbaigtas bankroto procesas – tai ne tik juridinis faktas, bet ir didžiulis psichologinis palengvėjimas. Tačiau tai taip pat ir metas, kai reikia išmokti pamokas ir pradėti kurti tvirtesnį finansinį pamatą.
Finansinis raštingumas. Tai, ko gero, svarbiausia pamoka. Būtina išmokti planuoti biudžetą, atskirti norus nuo poreikių, kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams ir atsakingai vertinti bet kokius naujus finansinius įsipareigojimus. Reikia suprasti, kas praeityje lėmė finansines problemas, ir stengtis tų klaidų nebekartoti.
Kredito istorijos atkūrimas. Po bankroto kredito reitingas bus prastas, tačiau jis nėra amžinas. Jį galima pamažu atkurti. Pradėti galima nuo smulkių dalykų: laiku mokėti komunalinius mokesčius, naudotis debeto kortele, galbūt gauti nedidelį kredito limitą ir jį visada laiku padengti. Kiekvienas laiku įvykdytas finansinis įsipareigojimas pamažu gerins jūsų reputaciją finansų institucijų akyse.
Naujas požiūris. Bankrotas yra skaudi, bet vertinga patirtis. Ji išmoko vertinti finansinį stabilumą ir priverčia į pinigus žiūrėti atsakingiau. Užuot laikius tai gėdinga praeities dėme, verta tai priimti kaip pamoką, kuri padėjo tapti stipresniu ir išmintingesniu. Daugybė sėkmingų verslininkų ir žinomų žmonių visame pasaulyje yra patyrę bankrotą, tačiau sugebėjo atsitiesti ir pasiekti dar daugiau. Tai įrodo, kad finansinė nesėkmė neapibrėžia žmogaus vertės ar jo ateities potencialo.
Apibendrinant, bankrotas Lietuvoje yra veikiantis ir būtinas teisinis mechanizmas, suteikiantis antrą šansą. Nors kelias per jį yra sudėtingas ir reikalaujantis kantrybės bei disciplinos, galutinis rezultatas – laisvė nuo skolų ir galimybė pradėti naują finansinį gyvenimą – yra to vertas. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos, sąžiningai vykdyti įsipareigojimus ir išmokti skaudžias, bet vertingas finansines pamokas.