Netikėta liga ar trauma – tai visada stresas. Be rūpesčių dėl sveikatos, neišvengiamai kyla ir finansinis klausimas: kas nutiks su mano pajamomis, kol negalėsiu dirbti? Laimei, Lietuvoje veikia socialinio draudimo sistema, skirta apsaugoti dirbančiuosius laikinojo nedarbingumo atveju. Tačiau „biuletenio apmokėjimas“ nėra toks paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai nėra fiksuota suma – ji priklauso nuo jūsų stažo, gautų pajamų ir ligos trukmės. Be to, už pirmąsias dienas atsako darbdavys, o vėliau į procesą įsitraukia „Sodra“.
Būkime atviri, daugelis darbuotojų tiksliai nežino, kaip apskaičiuojama ligos išmoka, kada ji mokama ir kokie reikalavimai keliami norint ją gauti. Šis nežinojimas gali sukelti papildomą nerimą ir net finansinių nuostolių, jei laiku nesutvarkomi reikalingi dokumentai ar pažeidžiamas nustatytas gydymo režimas. Šiame straipsnyje mes detaliai, žingsnis po žingsnio, išnagrinėsime visą laikinojo nedarbingumo išmokų sistemą Lietuvoje – nuo pirmųjų dviejų dienų, kurias kompensuoja darbdavys, iki ilgalaikės ligos išmokos iš „Sodros“.
Kas ir Kada Moka už „Biuletenį“: Darbdavio ir „Sodros“ Atsakomybės
Pati svarbiausia taisyklė, kurią reikia įsiminti – laikinojo nedarbingumo išmokos mokamos iš dviejų skirtingų šaltinių. Tai nėra vieninga sistema; tai yra dviejų dalių procesas, kuriame dalyvauja jūsų darbdavys ir Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“).
Pirmosios Dvi Dienos: Darbdavio Pareiga
Susirgus ir gavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pirmąsias dvi nedarbingumo dienas visada apmoka darbdavys. Svarbu pabrėžti – kalbame apie dvi darbo dienas pagal jūsų grafiką. Jei, pavyzdžiui, dirbate nuo pirmadienio iki penktadienio ir susergate penktadienį, darbdavys jums apmokės penktadienį ir kitą pirmadienį (jei liga tęsis). Savaitgalis (šeštadienis ir sekmadienis) šiuo atveju nėra įskaičiuojamas į šias dvi dienas, nes tai nėra jūsų darbo dienos.
Koks mokėjimo dydis? Įstatymas nustato minimalią ribą. Darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šis VDU apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
Praktikoje tai reiškia, kad jei jūsų įmonės vidaus taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje nėra numatyta kitaip, greičiausiai gausite minimalią įstatymo nustatytą 62,06 % kompensaciją. Tačiau daugelis socialiai atsakingų įmonių, siekdamos motyvuoti darbuotojus, moka didesnį procentą, kartais siekiantį ir 100 % jūsų įprasto atlyginimo. Ši išmoka yra mokama iš darbdavio lėšų ir yra prilyginama darbo užmokesčiui, todėl nuo jos skaičiuojami visi mokesčiai (GPM, VSD, PSD).
Nuo Trečios Dienos: „Sodros“ Ligos Išmoka
Jei jūsų nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi darbo dienas, nuo trečiosios dienos atsakomybę perima „Sodra“. Nuo šio momento išmoka pradedama skaičiuoti nebe darbo, o kalendorinėmis dienomis. Tai reiškia, kad „Sodra“ mokės ir už savaitgalius bei šventines dienas, kurios patenka į jūsų ligos laikotarpį.
Standartinis ligos išmokos dydis, kurį moka „Sodra“, yra fiksuotas – 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio. Šis procentas yra nekintamas, nebent sergate dėl specifinių priežasčių, apie kurias pakalbėsime vėliau (pvz., nelaimingas atsitikimas darbe).
Taigi, apibendrinant: pirmos dvi darbo dienos – moka darbdavys (nuo 62,06 % iki 100 % VDU), o nuo trečios kalendorinės dienos – moka „Sodra“ (fiksuotai 62,06 % kompensuojamojo uždarbio).
Ligos Išmokos Dydis: Lemiamas Veiksnys – Stažas ir Pajamos
Teisė gauti ligos išmoką iš „Sodros“ nėra automatinė. Jūs turite atitikti tam tikrus kriterijus, iš kurių svarbiausias – minimalus socialinio draudimo stažas. Be to, išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo jūsų anksčiau gautų pajamų.
Būtinasis Stažas: Kas Turi Teisę į Išmoką?
Kad gautumėte ligos išmoką iš „Sodros“ (pradedant nuo 3-ios dienos), privalote turėti būtinąjį ligos socialinio draudimo stažą. Reikalavimas yra toks:
- Turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos.
ARBA
- Turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos.
Kas yra tas stažas? Tai laikas, per kurį jūs (arba už jus darbdavys) mokėjote socialinio draudimo įmokas. Jei dirbate pagal darbo sutartį, esate draudžiamas automatiškai. Savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., su individualia veikla) taip pat gali kaupti šį stažą, jei moka atitinkamas VSD įmokas.
Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, tik pradedantiems karjerą, arba tiems, kurie turėjo ilgą pertrauką tarp darbų. Jei įsidarbinote ir susirgote nesukaupę minimalaus 3 mėnesių stažo, deja, „Sodra“ jums ligos išmokos nemokės (išskyrus darbdavio mokamas pirmas dvi dienas).
Kompensuojamasis Uždarbis: Iš Kokių Pinigų Skaičiuojama Išmoka?
Kai kalbame apie 62,06 % dydžio išmoką, svarbu suprasti, nuo kokios sumos ji skaičiuojama. Tai nėra jūsų „ant popieriaus“ ar „į rankas“ gaunamas atlyginimas praėjusį mėnesį. „Sodra“ naudoja terminą – kompensuojamasis uždarbis.
Šis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (atlyginimas „ant popieriaus“, nuo kurio mokėti mokesčiai, įskaitant priedus, premijas ir pan.), turėtas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš tą mėnesį, kai prasidėjo liga.
Pavyzdys: Jūs susirgote spalio 15 dieną. „Sodra“ jūsų kompensuojamąjį uždarbį skaičiuos imdama jūsų pajamas už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Šių trijų mėnesių pajamų vidurkis ir bus bazė, nuo kurios skaičiuojama 62,06 % išmoka.
O kas, jei tuos 3 mėnesius nedirbau? Jei asmuo neturėjo pajamų visą šį laikotarpį (pvz., tik ką įsidarbino), skaičiavimai komplikuojasi. Tokiu atveju gali būti imamos pajamos, gautos po nurodyto trijų mėnesių laikotarpio, bet iki ligos pradžios. Jei pajamų apskritai nebuvo, bet stažas yra (pvz., iš ankstesnių periodų), išmoka gali būti skaičiuojama nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).
„Grindys“ ir „Lubos“: Minimali ir Maksimali Išmoka
Sistema turi apsaugos mechanizmus tiek mažai uždirbantiems, tiek ir labai dideles pajamas gaunantiems asmenims.
- „Grindys“ (Minimali išmoka): Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki ligos pradžios. Tai užtikrina minimalią paramą net ir tiems, kurių pajamos buvo labai mažos.
- „Lubos“ (Maksimali išmoka): Kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies VDU dydžių, galiojusių užpraėjusį ketvirtį. Tai reiškia, kad net jei uždirbate itin daug, jūsų ligos išmoka bus skaičiuojama tik nuo nustatytos maksimalios ribos.
Ypatingi Atvejai: Kai Taisyklės Dėl Biuletenio Apmokėjimo Keičiasi
Aukščiau aprašyta tvarka yra standartinė, taikoma sergant pačiam darbuotojui. Tačiau egzistuoja keletas specifinių situacijų, kai mokėjimo tvarka, procentai ar trukmė skiriasi.
Sergančio Šeimos Nario Slauga
Jūs galite gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką ne tik sirgdami patys, bet ir slaugydami sergantį šeimos narį. Tačiau čia taisyklės griežtesnės.
- Vaiko slauga (iki 14 metų): Mokama 65,94 % kompensuojamojo uždarbio. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Vaiko su negalia slauga (iki 18 metų): Jei vaikas serga liga, įtraukta į specialų sąrašą, išmoka (65,94 %) gali būti mokama ilgesnį laiką, o stacionarinio gydymo atveju – visą gydymosi laikotarpį.
- Kito šeimos nario slauga (pvz., sutuoktinio, tėvų): Mokama 62,06 % kompensuojamojo uždarbio ir ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Svarbu tai, kad slaugos atveju darbdavys už pirmas dvi dienas nemoka. „Sodra“ pradeda mokėti išmoką iš karto, nuo pirmosios slaugos dienos.
Nelaimingas Atsitikimas Darbe arba Profesinė Liga
Jei jūsų laikinasis nedarbingumas yra pripažintas kaip nelaimingas atsitikimas pakeliui į/iš darbo, darbe arba susirgote profesine liga, situacija kardinaliai keičiasi jūsų naudai.
- Moka tik „Sodra“ (iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo fondo).
- Mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys pirmų dviejų dienų neapmoka).
- Išmokos dydis yra gerokai didesnis – 77,58 % kompensuojamojo uždarbio.
Tam, kad įvykis būtų pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, reikalinga speciali tyrimo procedūra, kurią atlieka darbdavys ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Izoliacija (Karantinas)
Jei buvote izoliuotas dėl užkrečiamosios ligos (pvz., COVID-19) protrūkio, net jei pats nesirgote, bet buvote priverstinai nušalintas nuo darbo, jums taip pat priklauso ligos išmoka. Ji mokama „Sodros“ nuo pirmos dienos ir siekia 62,06 %.
Audinių, Ląstelių ar Organų Donacija
Asmenims, kurie tampa donorais, už nedarbingumo laikotarpį, susijusį su donacija, „Sodra“ moka 77,58 % kompensuojamojo uždarbio išmoką.
Procesas: Nuo Gydytojo Vizito iki Pinigų Sąskaitoje
Suprasti, kas moka ir kiek, yra viena. Kita svarbi dalis – žinoti praktinius žingsnius, kaip užtikrinti, kad pinigai jus pasiektų laiku.
1. Elektroninis Nedarbingumo Pažymėjimas (E. Biuletenis)
Pamirškite popierinius lapelius. Visi nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje išduodami elektroniniu būdu per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS). Kai gydytojas išduoda jums „biuletenį“, ši informacija automatiškai tą pačią dieną pasiekia „Sodrą“ ir jūsų darbdavį (per „Sodros“ sistemą EDAS).
Jums nebereikia niekam nešti jokių popierių. Tačiau jūsų pareiga – nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ar darbdavį apie tai, kad jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir kiek laiko planuojate sirgti. Tai svarbu darbų planavimui.
2. Prašymo Pateikimas „Sodrai“
Nors „Sodra“ mato jūsų nedarbingumo faktą, išmoka dažniausiai nėra skiriama automatiškai. Jūs turite pateikti prašymą skirti ligos išmoką. Tai padaryti privalote prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (EGAS).
- Prašymą (GPS1) dažniausiai užtenka pateikti vieną kartą per metus arba jei keičiasi jūsų banko sąskaitos numeris.
- Jei slaugote šeimos narį, prašymą (GPS2) reikia pildyti kiekvieną kartą.
Svarbus terminas: Prašymą dėl ligos išmokos skyrimo turite pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos dienos. Praleidus šį terminą, prarasite teisę į išmoką.
3. Darbdavio Veiksmai (NP-SD Pranešimas)
Kad „Sodra“ galėtų apskaičiuoti ir išmokėti jums išmoką (nuo 3-ios dienos), ji turi gauti iš jūsų darbdavio specialų pranešimą NP-SD. Šiame pranešime darbdavys nurodo laikotarpį, už kurį jis jums apskaičiavo ir išmokės ligos išmoką (tas pirmąsias dvi dienas) ir kitą reikalingą informaciją.
Kol darbdavys nepateiks šio pranešimo, „Sodra“ negalės pradėti mokėjimo. Paprastai darbdaviai tai padaro tvarkydami mėnesio atlyginimų dokumentus.
4. Išmokėjimo Terminai
Pinigai į jūsų sąskaitą atkeliauja dviem etapais:
- Darbdavio dalis (už 2 d.d.): Šią išmoką darbdavys paprastai išmoka kartu su artimiausiu atlyginimu (arba avansu), tą dieną, kuri nustatyta jūsų darbo sutartyje kaip atlyginimo mokėjimo diena.
- „Sodros“ dalis (nuo 3 d.): „Sodra“ perveda pinigus per 17 darbo dienų nuo tos dienos, kai gauna visus reikalingus dokumentus – t.y., jūsų prašymą (jei jis būtinas) ir darbdavio NP-SD pranešimą.
Griežtas Reikalavimas: Gydymo Režimas ir Jo Pažeidimai
Gauti „biuletenį“ nereiškia gauti apmokamas atostogas. Būdamas laikinai nedarbingas, jūs įsipareigojate laikytis gydytojo nustatyto gydymo režimo. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar jūs jo laikotės.
Kas laikoma režimo pažeidimu?
- Darbas (net ir nuotolinis, jei gydytojas nenurodė kitaip).
- Keliavimas į užsienį be gydytojo ar „Sodros“ leidimo.
- Nebuvimas namuose patikrinimo metu (nebent buvote gydymo įstaigoje ar pan.).
- Gydytojo nurodymų nevykdymas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Nustačius režimo pažeidimą, „Sodra“ turi teisę nutraukti ligos išmokos mokėjimą arba jos neskirti iš viso. Todėl elkitės atsakingai – jūsų tikslas yra kuo greičiau pasveikti, o sistemos tikslas – padėti jums finansiškai tuo metu, kai negalite dirbti dėl sveikatos, o ne remti piktnaudžiavimą.
Mitai ir Faktai: Ką Dar Svarbu Žinoti?
Galiausiai, paneikime kelis populiarius mitus, susijusius su biuletenio apmokėjimu.
Mitas: Susirgus per atostogas, „biuletenis“ dingsta.
Faktas: Ne. Jei susergate kasmetinių atostogų metu ir gaunate nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos yra pratęsiamos tam laikotarpiui, kurį sirgote, arba likusi atostogų dalis perkeliama vėlesniam laikui. Jūs gausite ligos išmoką įprasta tvarka, o atostoginius už tas dienas atgausite vėliau, kai eisite atostogauti.
Mitas: Atleidus iš darbo, „biuletenio“ gauti negalima.
Faktas: Iš dalies. Jei susirgote jau būdamas atleistas iš darbo, išmokos negausite. BET, jei susirgote dar dirbdamas, o „biuletenis“ tęsiasi jau po atleidimo dienos, „Sodra“ tęs jums išmokos mokėjimą įprasta tvarka, kol pasveiksite (su tam tikrais apribojimais).
Mitas: Dirbant per „biuletenį“ gausiu ir atlyginimą, ir išmoką.
Faktas: Tai yra grubus pažeidimas. Jei „Sodra“ nustatys, kad gavote pajamų būdami nedarbingi, ne tik nutrauks išmokos mokėjimą, bet ir pareikalaus grąžinti jau išmokėtas sumas.
Apibendrinimas
Laikinojo nedarbingumo išmokų sistema Lietuvoje yra sukurta kaip finansinė pagalvė, padedanti išgyventi ligos laikotarpį. Svarbiausia atsiminti pagrindinius principus: pirmos dvi darbo dienos – darbdavio atsakomybė (62,06-100% VDU), nuo trečios kalendorinės dienos – „Sodros“ atsakomybė (62,06% kompensuojamojo uždarbio). Būtina turėti minimalų 3 mėnesių stažą per paskutinius metus ir laiku pateikti prašymą „Sodrai“. Žinodami savo teises ir pareigas, galėsite ramiau koncentruotis į svarbiausią dalyką – savo sveikatą.