Įsivaizduokite situaciją: pirmadienio rytas, kava dar nespėjo atvėsti, o jūs jaučiate, kad tai paskutinis lašas. Galbūt gavote svajonių pasiūlymą, kuris prasideda „rytoj“, o galbūt atmosfera darbe tapo tokia toksiška, kad kiekviena minutė atrodo kaip kankynė. Kyla viena, deginanti mintis: „Ar galiu tiesiog dabar išeiti iš darbo? Tą pačią dieną?“
Emocinis impulsas trenkti durimis yra suprantamas, tačiau darbo santykiai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti. Trumpas atsakymas į klausimą „ar galima išeiti iš darbo tą pačią dieną?“ yra: **taip, bet tik vienu konkrečiu atveju.** Visais kitais scenarijais jus saisto įstatymai, reikalaujantys tam tikro įspėjimo laikotarpio.
Šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (LR DK) subtilybes: kada galite išeiti „čia ir dabar“, kokie yra standartiniai įspėjimo terminai, kokios yra „greitojo išėjimo“ alternatyvos ir kuo rizikuojate, jei tiesiog nuspręsite nebebepasirodyti darbe.
Standartinė Procedūra: Įspėjimo Terminas Yra Privalomas
Dažniausiai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva, tiesiog pateikiant prašymą išeiti iš darbo. Tai reglamentuoja LR DK 55 straipsnis („Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu“). Šis straipsnis numato du pagrindinius terminus, apie kuriuos privalote įspėti darbdavį raštu.
Tai nėra formalumas – tai laikas, skirtas darbdaviui rasti jums pamainą, o jums – tvarkingai užbaigti ir perduoti darbus. Terminai yra šie:
- 20 kalendorinių dienų: Tai standartinis ir dažniausiai taikomas įspėjimo terminas. Jei dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį arba pagal terminuotą sutartį, kuri sudaryta ilgiau nei vieneriems metams, turite įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Atkreipkite dėmesį – **kalendorinių**, o ne darbo. Tai reiškia, kad į šį terminą įskaičiuojami ir savaitgaliai bei šventinės dienos.
- 5 darbo dienos: Šis trumpesnis terminas taikomas, jei jūsų darbo santykiai su darbdaviu truko **trumpiau nei vienerius metus**. Čia jau skaičiuojamos **darbo dienos** (pirmadienis-penktadienis, nebent dirbate pagal kitokį grafiką).
Pateikę prašymą, jūs privalote dirbti visą šį laikotarpį, nebent darbdavys sutinka jus išleisti anksčiau. Jei per įspėjimo terminą persigalvotumėte, turite teisę atšaukti savo prašymą (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo). Vėliau atšaukti galite tik su darbdavio sutikimu.
O kas, jei aš sergu arba atostogauju?
Svarbu žinoti, kad įspėjimo terminas eina ir tuo atveju, jei susergate (turite nedarbingumo lapelį) ar išeinate planuotų atostogų. Šios dienos nėra „išminusuojamos“ iš įspėjimo termino. Jei pateikėte prašymą išeiti ir kitą dieną susirgote 10 dienų, jūsų įspėjimo terminas vis tiek tęsiasi.
Taigi, standartinis kelias tikrai neužtikrina išėjimo „tą pačią dieną“.
Auksinis Bilietas: Išėjimas Šalių Susitarimu (LR DK 54 str.)
Čia ir yra tas vienintelis, 100% legalus būdas išeiti iš darbo tą pačią dieną. Kaip ir sako pavadinimas, „šalių susitarimas“ reiškia, kad abi pusės – jūs ir darbdavys – **sutariate** dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų.
Pagal LR DK 54 straipsnį, jūs galite inicijuoti sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir pasiūlyti savo sąlygas. Svarbiausia sąlyga šiuo atveju – **atleidimo data**. Jūs galite pasiūlyti, kad darbo santykiai būtų nutraukti šiandien.
Tačiau raktinis žodis čia yra **„susitarimas“**. Tai reiškia, kad darbdavys turi su tuo sutikti.
Kaip tai veikia praktiškai?
- Pokalbis: Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su tiesioginiu vadovu ar įmonės vadovu. Tai ne ultimatumo, o derybų klausimas.
- Prašymas raštu: Jei pokalbis buvo sėkmingas, teikiate oficialų prašymą raštu, kuriame nurodote: „Prašau nutraukti darbo sutartį 20XX-XX-XX dieną, vadovaujantis LR DK 54 straipsniu (šalių susitarimu).“
- Darbdavio sutikimas: Darbdavys turi raštu patvirtinti savo sutikimą (pvz., rezoliucija „Sutinku“ ant jūsų prašymo) arba parengti atskirą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Jei darbdavys sutinka, jūsų darbo sutartis nutraukiama tą pačią dieną. Jūs gaunate visus priklausančius pinigus (atlyginimą už išdirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ir esate laisvas.
Kodėl darbdavys (ne)sutiktų?
Jūs norite išeiti dabar, bet kodėl darbdavys turėtų sutikti prarasti darbuotoją nedelsiant, negaudamas laiko rasti pamainą?
Priežastys, kodėl darbdavys GALI SUTIKTI:
- Geri santykiai: Jei buvote lojalus ir geras darbuotojas, darbdavys gali nenorėti gadinti santykių ir tiesiog išleisti jus „gražiuoju“.
- Darbas jau perduotas: Galbūt jūsų pareigos nėra kritiškai svarbios, arba jūs jau seniai apmokėte kolegą ir jūsų išėjimas nesukels chaoso.
- Jis pats to nori: Gali būti, kad darbdavys irgi nėra patenkintas jūsų rezultatais ar požiūriu ir džiaugiasi galimybe išsiskirti greitai ir be išeitinių išmokų (kurios būtų privalomos, jei atleistų savo iniciatyva).
- Jūs siūlote kompromisą: Pvz., „Sutikite mane atleisti šiandien, o aš dar savaitę būsiu pasiekiamas telefonu konsultacijoms.“
Priežastys, kodėl darbdavys GALI NESUTIKTI:
- Kritinė padėtis: Jūs esate vienintelis specialistas, atsakingas už projektą, kurio terminas – rytoj. Jūsų išėjimas reikštų didžiulius nuostolius.
- Pyktis ir principai: Darbdavys gali būti tiesiog įžeistas jūsų staigaus noro išeiti ir principingai reikalauti atidirbti visą 20 dienų terminą.
- Tvarkos laikymasis: Kai kurios didelės korporacijos tiesiog aklai laikosi vidinių procedūrų ir įstatymo raidės, nenumatydamos jokių išimčių.
Svarbu: Jei darbdavys nesutinka su jūsų siūloma data, jūsų prašymas nutraukti sutartį šalių susitarimu netenka galios. Jūs turėsite rašyti naują, standartinį prašymą pagal DK 55 straipsnį ir atidirbti visą 20 (arba 5) dienų terminą.
Greitas Pabėgimas: Kai Išeiti Verčia Svarbios Priežastys (LR DK 56 str.)
Yra dar vienas „greito išėjimo“ scenarijus, tačiau jis nėra momentinis – jis leidžia sutrumpinti įspėjimo terminą iki **5 darbo dienų**. Be to, jis taikomas tik tada, kai darbdavys šiurkščiai pažeidžia savo pareigas jums. Tai reglamentuoja LR DK 56 straipsnis („Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“).
Tai nėra malonus išsiskyrimas. Tai yra jūsų atsakas į netinkamą darbdavio elgesį. Svarbiausia, kad pasirinkę šį kelią, jūs ne tik išeinate greitai, bet ir turite teisę į **2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išeitinę išmoką** (o jei dirbote trumpiau nei metus – 1 mėn. VDU).
Kokios tos „svarbios priežastys“?
Priežastis Nr. 1: Jums Nemoka Atlyginimo
Jei darbdavys jums nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio (arba didesnės jo dalies) **ilgiau nei du mėnesius iš eilės**, arba jei moka, bet nuolat vėluoja daugiau nei du mėnesius, tai yra teisėtas pagrindas nutraukti sutartį pagal DK 56 str. Jums nereikia laukti trečio mėnesio – užtenka dviejų.
Priežastis Nr. 2: Priverstinė Prastova
Jei darbdavys jums nesuteikia darbo (paskelbia prastovą) ilgiau nei **30 dienų iš eilės** arba ilgiau nei **45 dienas per paskutinius 12 mėnesių**, ir jums už tai moka sumažintą atlygį (pvz., tik minimalią algą), jūs turite teisę išeiti.
Priežastis Nr. 3: Jūsų Teisių Pažeidimai
Tai pati plačiausia kategorija. Čia patenka situacijos, kai darbdavys:
- Nesupranta saugių darbo sąlygų: Verčia dirbti su sugedusia įranga, neduoda būtinų apsaugos priemonių, ignoruoja higienos normas.
- Taikomas mobingas ar priekabiavimas: Jei patiriate psichologinį smurtą, patyčias, seksualinį priekabiavimą, ir darbdavys, apie tai žinodamas, nesiima jokių veiksmų.
- Diskriminacija: Esate diskriminuojamas dėl lyties, amžiaus, rasės, pažiūrų ir pan.
- Kiti šiurkštūs pažeidimai: Nuolatinis viršvalandžių neskaidravimas, neleidimas eiti atostogų ir t.t.
Svarbi detalė: Skirtingai nei atlyginimo nemokėjimo atveju, čia dažnai prireiks įrodymų. Jei teigiate, kad patiriate mobingą, turėtumėte turėti tai patvirtinančių laiškų, liudininkų ar skundų, kuriuos teikėte anksčiau. Vien jūsų žodžio gali neužtekti, jei darbdavys nuspręstų ginčyti atleidimą.
Procesas: Pateikiate prašymą, nurodote konkretų LR DK 56 straipsnio punktą (pvz., „dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio, LR DK 56 str. 1 d. 1 p.“) ir po 5 darbo dienų esate laisvas. Darbdavys privalo sumokėti jums viską, įskaitant išeitinę išmoką.
O Jei Esu Bandomajame Laikotarpyje?
Bandomasis laikotarpis (pagal LR DK 36 str.) yra skirtas abiem pusėms „pasimatuoti“ vienas kitą. Dėl to ir išsiskyrimo sąlygos yra lengvesnės.
Jei esate bandomajame laikotarpyje (kuris negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai), įspėjimo terminas yra žymiai trumpesnis – **3 darbo dienos**.
Tai vis dar nėra „ta pati diena“, bet tai kur kas greičiau nei standartinės 20 dienų. Jums tereikia parašyti prašymą, nurodant, kad nutraukiate sutartį bandomuoju laikotarpiu, ir po 3 darbo dienų galite nebedirbti. Darbdaviui nereikia nurodyti jokios priežasties.
Blogiausias Scenarijus: Tiesiog Išeiti ir Durimis Netrinktelėti
Emocijoms pasiekus virimo tašką, gali kilti pagunda tiesiog susirinkti daiktus ir nebegrįžti. Tai yra pati blogiausia strategija, galinti turėti ilgalaikių ir itin nemalonių pasekmių.
Jei jūs tiesiog neatvykstate į darbą be pateisinamos priežasties (pvz., ligos), tai yra laikoma **šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu** (LR DK 58 str. 3 d. 1 p.).
Kas nutinka toliau?
- Darbdavys fiksuoja pravaikštą: Jums skambina, rašo, siunčia registruotą laišką, prašydamas pasiaiškinti.
- Atleidimas „pagal straipsnį“: Jei nepateikiate pateisinamos priežasties, darbdavys turi pilną teisę atleisti jus už šiurkštų pažeidimą.
- Pasekmės:
- Jokios išeitinės išmokos: Akivaizdu, jūs negausite nieko.
- Prastas įrašas: Atleidimas „pagal straipsnį“ fiksuojamas „Sodros“ sistemoje (NP-SD pranešime). Nors būsimi darbdaviai tiesiogiai nemato atleidimo priežasties, patyręs personalo specialistas gali tai pamatyti ir paklausti. Tai yra didžiulė raudona vėliava.
- Žalos atlyginimas: Tai pati pavojingiausia dalis. Jei jūsų staigus dingimas padarė įmonei tiesioginės materialinės žalos (pvz., sustojo gamybos linija, buvo prarastas klientas, nes jūs nebaigėte projekto, įmonė gavo baudas), darbdavys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad jūs tą žalą atlygintumėte (iki 3 jūsų VDU, o išskirtiniais atvejais – ir daugiau).
Tad, kad ir kaip blogai jaučiatės, tiesiog pradingti – niekada nėra išeitis. Tai trumparegiškas sprendimas, kuris gali kainuoti reputaciją ir pinigus.
Finalinis Akordas: Kaip Vyksta Atsiskaitymas?
Nesvarbu, kokiu būdu nutraukiate darbo sutartį – šalių susitarimu tą pačią dieną, po 5 dienų dėl svarbių priežasčių, ar atidirbę standartines 20 dienų – atsiskaitymo tvarka yra vienoda.
LR Darbo Kodeksas nurodo, kad **darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną**.
Ką reiškia „visiškai atsiskaityti“?
- Sumokėti atlyginimą už visas tą mėnesį išdirbtas dienas (ir valandas).
- Sumokėti kompensaciją už visas sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas (gali susidaryti nemaža suma, jei atostogavote mažai).
- Sumokėti išeitinę išmoką (tik tuo atveju, jei išeinate pagal DK 56 str. dėl darbdavio kaltės).
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jūs turite teisę į delspinigius – 0,07% nuo vėluojamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jei darbdavys piktybiškai nemoka, nedvejodami kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir Darbo ginčų komisiją.
Išvados: Planuokite Išėjimą Protingai
Taigi, grįžkime prie pradinio klausimo: ar galima išeiti iš darbo tą pačią dieną?
Atsakymas yra **TAIP, bet tik su sąlyga, kad gaunate darbdavio sutikimą raštu (šalių susitarimu pagal DK 54 str.)**.
Visi kiti „greiti“ išėjimo būdai vis tiek reikalauja laiko:
- 3 darbo dienos: Jei esate bandomajame laikotarpyje (DK 36 str.).
- 5 darbo dienos: Jei dirbate trumpiau nei 1 metus (DK 55 str.) ARBA išeinate dėl svarbių priežasčių (darbdavio kaltės), pvz., nemokamo atlyginimo (DK 56 str.).
- 20 kalendorinių dienų: Standartinis terminas, jei dirbate ilgiau nei 1 metus (DK 55 str.).
Niekada, jokiomis aplinkybėmis, tiesiog neišeikite iš darbo nepranešę ir nesuderinę. Net jei atmosfera darbe yra tragiška, geriau išeiti su 5 dienų įspėjimu dėl darbdavio kaltės (DK 56 str.) ir gauti išeitinę išmoką, nei pradingti ir gauti įrašą apie šiurkštų pažeidimą bei potencialų ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Darbo santykiai – tai ne vien emocijos, bet ir teisiniai įsipareigojimai. Žinodami savo teises, galite iš bet kokios situacijos išeiti oriai ir su mažiausiais nuostoliais.