Darbo santykiai – tai dinamiškas procesas, kuris ne tik prasideda, bet ir neišvengiamai baigiasi. Nors darbo sutarties pabaiga dažnai asocijuojasi su stresu, nesutarimais ar net teisiniais ginčais, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) numato civilizuotą ir lankstų būdą išsiskirti – darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Šis būdas reglamentuotas DK 56 straipsnyje ir yra vienas dažniausiai pasitaikančių praktikoje. Tačiau kas slypi už šio, atrodytų, paprasto teisinio instituto? Kodėl vieniems tai tampa auksiniu bilietu į naują karjeros etapą su solidžia kompensacija, o kitiems – karčių nuoskaudų šaltiniu? Šiame išsamiame straipsnyje panagrinėsime kiekvieną DK 56 straipsnio aspektą, atskleisime povandenines sroves ir pateiksime praktinių patarimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Dažnai pasitaiko, kad ieškant informacijos apie atleidimą iš darbo, painiojami skirtingi Darbo kodekso straipsniai. Pavyzdžiui, neretai ieškoma informacijos apie „darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą“, tačiau dabartiniame Darbo kodekse tokios struktūros nėra. DK 56 straipsnis neturi punktų, o kalba apie bendrą susitarimo principą. Tikėtina, kad taip ieškoma informacijos apie kitus atleidimo pagrindus, pavyzdžiui, numatytus 57 straipsnyje, kur kalbama apie atleidimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Būtent todėl svarbu aiškiai suprasti, kuo skiriasi šie atleidimo būdai ir kokias teises bei pareigas kiekvienas iš jų sukuria.
Kas yra Darbo Sutarties Nutraukimas Šalių Susitarimu (DK 56 str.)?
Pats pavadinimas – „šalių susitarimu“ – nusako esmę. Tai yra darbo santykių pabaiga, dėl kurios sąlygų laisva valia susitaria abi pusės: darbuotojas ir darbdavys. Čia nėra vienos šalies primetamos valios, nėra „kaltų“ ar „nekaltų“. Tai yra derybų ir kompromiso rezultatas, įforminamas rašytiniu susitarimu. Šis būdas leidžia išvengti ilgų įspėjimo terminų, privalomų kitais atvejais, ir suteikia galimybę lanksčiai susitarti dėl visų esminių atsisveikinimo sąlygų.
Svarbiausias principas, kuriuo grindžiamas šis straipsnis – abipusė valia. Niekas negali priversti darbuotojo sutikti su pasiūlymu nutraukti sutartį, lygiai taip pat, kaip ir darbdavys neprivalo sutikti su darbuotojo iniciatyva, jei jam tai nėra priimtina.
Procedūra Žingsnis po Žingsnio: Kaip Viskas Vyksta?
DK 56 straipsnis numato aiškią procedūrą, kurios privaloma laikytis, norint, kad susitarimas galiotų ir vėliau nekiltų teisinių ginčų. Išskirkime pagrindinius etapus.
1. Pasiūlymo Pateikimas
Viskas prasideda nuo pasiūlymo. Iniciatyvą parodyti gali bet kuri šalis – tiek darbdavys, norintis atsisveikinti su darbuotoju, tiek pats darbuotojas, nusprendęs ieškoti naujų iššūkių. Įstatymas numato vieną esminę sąlygą: pasiūlymas turi būti pateiktas raštu. Žodinis pasakymas „gal išeikime gražiuoju“ neturi jokios teisinės galios ir negali būti laikomas proceso pradžia.
Rašytiniame pasiūlyme turi būti aiškiai išdėstytos siūlomos sutarties nutraukimo sąlygos. Tai ne tik formalumas, bet ir derybų pagrindas. Būtina nurodyti:
- Sutarties nutraukimo datą: Kada tiksliai baigiasi darbo santykiai. Tai gali būti bet kuri data, dėl kurios sutaria šalys – rytoj, po savaitės ar po mėnesio.
- Kompensacijos dydį (jei siūloma): Tai bene svarbiausias derybų objektas. Darbdavys gali siūlyti tam tikrą pinigų sumą (pvz., vieno, dviejų ar daugiau mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją), o darbuotojas gali prašyti jos savo iniciatyvoje.
- Nepanaudotų atostogų klausimo sprendimą: Ar darbuotojas išeis atostogų iki atleidimo dienos, ar jam bus išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas dienas.
- Kitos sąlygos: Čia gali būti aptariami tokie dalykai kaip konfidencialumo išsaugojimas, nekonkuravimo susitarimo galiojimas, įmonės turto (kompiuterio, telefono, automobilio) grąžinimo tvarka ir terminai.
2. Atsakymas į Pasiūlymą
Gavusi pasiūlymą, kita šalis turi į jį atsakyti. Įstatymas numato, kad sutikimas su pasiūlymu taip pat turi būti išreikštas raštu. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad ir nesutikimas būtų pateiktas raštu. Tai padeda išvengti bet kokių dviprasmybių.
Čia atsiranda labai svarbus terminas: gavusi pasiūlymą, šalis turi pateikti atsakymą per 5 darbo dienas. Jei per šį laikotarpį atsakymas nėra pateikiamas, laikoma, kad šalis nesutiko su pasiūlymu. Kitaip tariant, tyla šiuo atveju reiškia „ne“. Tai apsaugo šalis nuo situacijos, kai pasiūlymas „pakimba ore“ neribotam laikui.
3. Galutinis Susitarimas
Jei kita šalis sutinka su pasiūlytomis sąlygomis (arba po derybų pasiekiamas abiem pusėms priimtinas kompromisas), sudaromas galutinis rašytinis susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai yra finalinis dokumentas, įtvirtinantis visus aptartus punktus. Jį pasirašo abi šalys – darbuotojas ir darbdavio įgaliotas asmuo. Būtent nuo šiame susitarime nurodytos datos darbo sutartis ir laikoma nutraukta.
Derybų Menas: Išeitinė Išmoka ir Kitos Sąlygos
Skirtingai nuo atleidimo darbdavio iniciatyva (DK 57 str.), kur išeitinės išmokos dydis ir įspėjimo terminai yra griežtai reglamentuoti įstatymo, nutraukiant sutartį šalių susitarimu, viskas yra derybų objektas. Įstatymas nenumato jokios privalomos kompensacijos.
Kada verta tikėtis kompensacijos?
Dažniausiai kompensaciją siūlo darbdavys, kai jis yra labiau suinteresuotas nutraukti sutartį. Pavyzdžiui, įmonė restrukturizuojama, naikinama pareigybė, tačiau darbdavys nori išvengti oficialios darbuotojų atleidimo dėl etatų mažinimo procedūros, kuri yra sudėtingesnė ir brangesnė. Tokiu atveju darbdaviui naudingiau pasiūlyti darbuotojui patrauklią kompensaciją ir išsiskirti greitai bei taikiai.
Kompensacijos dydis gali svyruoti nuo simbolinės sumos iki kelių ar net keliolikos mėnesių atlyginimo. Viskas priklauso nuo:
- Darbuotojo derybinių įgūdžių.
- Darbdavio noro ir galimybių.
- Darbuotojo stažo įmonėje.
- Situacijos rinkoje ir darbuotojo perspektyvų greitai susirasti kitą darbą.
Pats darbuotojas, teikdamas pasiūlymą nutraukti sutartį, taip pat gali paprašyti kompensacijos, tačiau turi pateikti svarius argumentus, kodėl darbdaviui turėtų būti naudinga sutikti su tokiomis sąlygomis.
Privalumai ir Trūkumai: Ką Reikia Įvertinti?
Prieš sutinkant su pasiūlymu ar jį teikiant, svarbu pasverti visus „už“ ir „prieš“.
Darbuotojo Perspektyva
Privalumai:
- Lankstumas ir greitis: Galima susitarti dėl patogios išėjimo datos, nereikia laukti ilgų įspėjimo terminų.
- Galimybė gauti didesnę kompensaciją: Sėkmingų derybų atveju galima gauti didesnę išeitinę išmoką, nei priklausytų pagal įstatymą atleidžiant kitais pagrindais.
- Teigiamas įrašas: Darbo santykiai nutraukiami ne dėl darbuotojo kaltės ar darbdavio valios, o neutraliu pagrindu – šalių sutarimu. Tai atrodo geriau būsimiems darbdaviams.
- Mažesnė konflikto rizika: Civilizuotas išsiskyrimas leidžia išsaugoti gerus santykius ir išvengti teisinių ginčų.
Trūkumai:
- Jokių garantijų dėl kompensacijos: Jei iniciatyva kyla iš darbuotojo, darbdavys gali nesutikti mokėti jokios kompensacijos.
- Spaudimo rizika: Kartais darbdaviai gali daryti spaudimą pasirašyti susitarimą, grasindami atleidimu dėl tariamos kaltės. Svarbu nepasiduoti spaudimui.
- Poveikis nedarbo išmokai: Pagal galiojančią tvarką, darbo santykius nutraukus šalių susitarimu, nedarbo socialinio draudimo išmoka iš Užimtumo tarnybos pradedama mokėti vėliau (po 3 mėnesių) ir jos mokėjimo trukmė yra trumpesnė, nei atleidus darbdavio iniciatyva. Tai esminis aspektas, kurį privalu įvertinti.
Darbdavio Perspektyva
Privalumai:
- Mažesnė teisinių ginčų rizika: Pasirašytas abipusis susitarimas praktiškai panaikina galimybę darbuotojui vėliau ginčyti atleidimo teisėtumą teisme.
- Greitis ir konfidencialumas: Leidžia greitai ir tyliai išspręsti situaciją, ypač kai kalbama apie aukštas pareigas einančius darbuotojus.
- Lankstumas: Nėra privalomų įspėjimo terminų, o kompensacijos dydis yra derybų objektas, o ne fiksuotas dydis.
Trūkumai:
- Finansinės išlaidos: Dažnai tenka mokėti kompensaciją, kuri nėra privaloma pagal įstatymą.
- Darbuotojas gali nesutikti: Jei darbuotojas atsisako, darbdaviui tenka ieškoti kitų, sudėtingesnių atleidimo pagrindų, jei tam yra priežasčių.
Kaip DK 56 str. Skiriasi nuo Kitų Atleidimo Pagrindų?
Kad geriau suprastume šalių susitarimo esmę, palyginkime jį su kitais populiariais atleidimo pagrindais.
DK 57 str. (Atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės):
- Priežastis: Konkrečios, įstatyme numatytos priežastys (darbo funkcijos perteklinės, darbuotojas nepasiekia rezultatų, nesutinka su pakeistomis sąlygomis ir t.t.).
- Įspėjimas: Privalomas įspėjimo terminas (paprastai 1 mėnuo, ilginamas tam tikroms darbuotojų grupėms).
- Išeitinė išmoka: Privaloma, įstatymo reglamentuoto dydžio išeitinė išmoka (paprastai 2 mėnesių VDU, didėja priklausomai nuo stažo).
- Valia: Vienašališka darbdavio valia.
DK 55 str. (Atleidimas darbuotojo iniciatyva):
- Priežastis: Darbuotojo noras išeiti.
- Įspėjimas: Privalomas 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminas (nebent darbdavys sutinka paleisti anksčiau).
- Išeitinė išmoka: Nėra mokama jokia išeitinė išmoka.
- Valia: Vienašališka darbuotojo valia.
Šis palyginimas aiškiai parodo, kad DK 56 straipsnis yra tarsi aukso vidurys – lankstus kompromisas tarp darbuotojo ir darbdavio teisių ir pareigų, leidžiantis išvengti griežtų įstatymo rėmų ir susitarti individualiai.
Praktiniai Patarimai ir Dažniausios Klaidos
- Visada viską darykite raštu. Nuo pirminio pasiūlymo iki galutinio susitarimo. Žodiniai susitarimai neturi galios ir gali tapti nesusipratimų šaltiniu.
- Atidžiai skaitykite, ką pasirašote. Įsitikinkite, kad susitarime aiškiai nurodyta galutinė atleidimo data, kompensacijos suma (bruto ar neto), atsiskaitymo tvarka, nepanaudotų atostogų kompensavimas.
- Nesileiskite spaudžiami. Jei darbdavys verčia pasirašyti susitarimą „čia ir dabar“, grasindamas atleidimu už pravaikštas ar kitus nusižengimus, tai jau yra pavojaus signalas. Paprašykite laiko pagalvoti, pasikonsultuoti. Pagal įstatymą turite mažiausiai 5 darbo dienas atsakymui.
- Įvertinkite pasekmes dėl nedarbo išmokos. Prieš sutikdami, pasidomėkite Užimtumo tarnyboje, kaip konkrečiai tai paveiks jūsų galimybę gauti išmoką. Kartais finansiškai labiau apsimoka būti atleistam pagal DK 57 straipsnį, net jei išeitinė išmoka iš darbdavio bus mažesnė.
- Nebijokite derėtis. Darbdavio pateiktas pasiūlymas nėra galutinis ir neginčijamas. Jūs galite teikti savo kontrapasiūlymą su kitokia data ar didesne kompensacijos suma. Derybos yra normali šio proceso dalis.
Apibendrinant, darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu pagal DK 56 straipsnį yra itin naudingas ir civilizuotas instrumentas. Jis suteikia progą abiems pusėms išsiskirti be nuoskaudų, išsaugant gerus santykius ir lanksčiai susitariant dėl sąlygų. Vis dėlto, tai reikalauja atidumo, apdairumo ir savo teisių išmanymo. Tiek darbuotojui, tiek darbdaviui svarbiausia yra aiškiai suprasti proceso eigą, atidžiai vertinti siūlomas sąlygas ir, esant menkiausiai abejonei, nebijoti pasikonsultuoti su teisės specialistais. Gerai apgalvotas ir sąžiningai sudarytas susitarimas gali tapti sklandžia pabaiga ir naujo, sėkmingo etapo pradžia.