Dovanojimo sutartis – vienas populiariausių būdų perleisti turtą artimam žmogui. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą kitam. Tačiau po šiuo paprastumu slypi teisiniai niuansai, mokesčių prievolės ir galimos „povandeninės srovės“, kurių nežinojimas gali sukelti rimtų finansinių ir teisinių problemų. Nesvarbu, ar planuojate padovanoti butą vaikams, perleisti automobilį giminaičiui, ar tiesiog įforminti piniginę dovaną, šis išsamus gidas padės Jums suprasti visus dovanojimo sutarties aspektus, išvengti brangiai kainuojančių klaidų ir užtikrinti, kad Jūsų dosnumas nesukeltų nenumatytų rūpesčių.
Kas yra dovanojimo sutartis ir kodėl ji tokia populiari?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybėn arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui. Raktinis žodis čia – neatlygintinai. Tai reiškia, kad apdovanotasis už gautą dovaną neprivalo nieko duoti mainais, mokėti ar teikti kokių nors paslaugų. Būtent šis neatlygintinumo principas ir skiria dovanojimą nuo pirkimo-pardavimo, mainų ar kitų sandorių.
Populiarumą lemia keletas priežasčių. Dažniausiai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų giminaičių: tėvai dovanoja nekilnojamąjį turtą vaikams, seneliai – anūkams. Tai leidžia dar esant gyviems padėti savo artimiesiems įsikurti, pradėti savarankišką gyvenimą ar tiesiog perduoti sukauptą turtą. Lyginant su paveldėjimu, dovanojimas suteikia daugiau kontrolės – dovanotojas pats nusprendžia, kam, kada ir kokį turtą perduoti, nelaukdamas savo mirties.
Dovanojimo sutarties skirtumai nuo kitų sandorių
Norint teisingai pasirinkti turto perleidimo būdą, svarbu suprasti esminius dovanojimo skirtumus nuo kitų panašių teisinių veiksmų.
Dovanojimas vs. Pirkimas-pardavimas
Pagrindinis ir akivaizdžiausias skirtumas – atlygintinumas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sutartą kainą už perkamą daiktą. Dovanojimo atveju joks atlygis nenumatomas. Kartais žmonės bando piktnaudžiauti ir pirkimo-pardavimo sandorį „paslėpti“ po dovanojimo sutartimi, siekdami išvengti mokesčių. Tai labai rizikingas kelias. Mokesčių administratorius turi teisę tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir priskaičiuoti ne tik nesumokėtus mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas.
Dovanojimas vs. Paveldėjimas
Dovanojimas įvyksta dovanotojui esant gyvam. Jis savo valia nusprendžia perleisti turtą ir šis nuosavybės perėjimas įvyksta iškart po sutarties sudarymo ir įregistravimo (jei tai būtina). Paveldėjimas, priešingai, įvyksta tik po asmens mirties. Turtas pereina įpėdiniams pagal testamentą arba pagal įstatymą. Skirtingai nuo dovanojimo, kur dovanotojas laisvai pasirenka apdovanotąjį, paveldėjimo atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi tam tikri asmenys (pvz., vaikai, sutuoktinis), net jei jie ir nebuvo įtraukti į testamentą.
Dovanojimo sutarties forma: kada privalomas notaras?
Vienas svarbiausių praktinių klausimų – kokios formos sutarties reikia? Įstatymas numato dvi pagrindines formas: paprastą rašytinę ir notarinę. Netinkamos formos pasirinkimas gali lemti tai, kad sutartis bus pripažinta negaliojančia.
Paprasta rašytinė forma
Paprastos rašytinės formos pakanka, kai dovanojamo kilnojamojo daikto (pvz., telefono, baldo, buitinės technikos) vertė yra didesnė nei 1 500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų. Taip pat paprasta rašytinė forma reikalinga sudarant dovanojimo sutartį ateityje, nepriklausomai nuo dovanos vertės. Sutartyje tiesiog nurodomos šalys, dovanos objektas ir patvirtinama, kad turtas perduodamas neatlygintinai. Nors notaro parašo nereikia, turėti rašytinį dokumentą visada saugiau, ypač jei kiltų ginčų.
Notarinė forma – būtinybė
Notaro patvirtinimas yra privalomas sudarant tam tikras dovanojimo sutartis. Be notaro parašo tokios sutartys tiesiog negalios. Būtina notarinė forma:
- Dovanojant nekilnojamąjį daiktą (butą, namą, žemės sklypą, garažą ir t. t.), nepriklausomai nuo jo vertės.
- Dovanojant kilnojamąjį daiktą, kurio vertė viršija 14 500 eurų.
- Dovanojant juridinio asmens akcijas, vertybinius popierius.
Kodėl šiems sandoriams reikalingas notaras? Notaras atlieka labai svarbų vaidmenį: jis patikrina šalių tapatybę ir veiksnumą, įsitikina, kad dovanotojas veikia laisva valia, be spaudimo, ir supranta savo veiksmų pasekmes. Taip pat notaras patikrina dovanojamo turto teisinį statusą (ar jis neareštuotas, neįkeistas), paaiškina šalims sutarties sąlygas ir teisines pasekmes, įskaitant mokestines prievoles. Tai užtikrina sandorio teisėtumą ir apsaugo tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo interesus.
Kas gali dovanoti ir ką galima dovanoti?
Sutarties šalys: Dovanotojas ir Apdovanotasis
Dovanotoju ir apdovanotuoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Svarbiausia sąlyga fiziniam asmeniui – jis turi būti veiksnus, t. y. gebėti suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jei turtą dovanoja nepilnametis (nuo 14 iki 18 metų), reikalingas tėvų ar globėjų sutikimas. Už neveiksnų asmenį dovanojimo sutartį gali sudaryti tik jo globėjas, gavęs teismo leidimą.
Dovanojimo objektas: nuo pinigų iki namo
Dovanoti galima praktiškai bet kokį turtą, kuris priklauso dovanotojui nuosavybės teise ir kurio apyvarta nėra uždrausta. Populiariausi dovanojimo objektai:
- Nekilnojamasis turtas: butai, gyvenamieji namai, sodo nameliai, žemės sklypai.
- Kilnojamasis turtas: automobiliai, meno kūriniai, brangenybės.
- Pinigai: tiek grynieji, tiek pervedami į sąskaitą.
- Vertybiniai popieriai: akcijos, obligacijos.
- Turtinės teisės: pavyzdžiui, reikalavimo teisė į skolą.
Svarbus niuansas – ar galima dovanoti turtą su suvaržymais, pavyzdžiui, butą, kuris įkeistas bankui? Taip, galima, tačiau dovanojimas nepanaikina įkeitimo. Kartu su nuosavybės teise apdovanotajam pereina ir visos su turtu susijusios prievolės. Tai reiškia, kad jei dovanotojas nustos mokėti paskolą, bankas turės teisę nukreipti išieškojimą į šį butą, net jei jo savininkas jau bus kitas asmuo. Todėl prieš priimant tokią dovaną, būtina įvertinti visas rizikas.
Svarbiausias klausimas: mokesčiai dovanojant turtą
Mokesčių klausimas yra vienas opiausių ir dažniausiai keliančių nerimą. Pagrindinis mokestis, su kuriuo galima susidurti, yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tačiau gera žinia ta, kad daugeliu atvejų jo mokėti nereikia.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Pagal bendrą taisyklę, dovanos yra laikomos pajamomis, kurios apmokestinamos 15% GPM tarifu. Tačiau įstatymas numato labai svarbių išimčių.
Kada GPM mokėti nereikia? Dovanojimas artimiems giminaičiams
GPM nėra apmokestinamos dovanos, gautos iš artimų giminaičių. Šis sąrašas yra baigtinis ir labai aiškus:
- Sutuoktinio (dovanos, gautos iš savo sutuoktinio);
- Vaikų (įvaikių);
- Tėvų (įtėvių);
- Brolių ir seserų;
- Vaikaičių;
- Senelių.
Jei gaunate dovaną iš bet kurio šiame sąraše esančio asmens, nesvarbu, kokia dovanos vertė – 10 000 eurų ar 1 000 000 eurų – GPM mokėti nereikės. Būtent todėl dovanojimas šeimos rate yra toks populiarus ir finansiškai patrauklus turto perdavimo būdas.
Kada GPM mokėti reikia? Dovanojimas ne giminaičiams
Situacija keičiasi, kai dovana gaunama iš asmenų, nepatenkančių į artimų giminaičių sąrašą (pvz., iš dėdės, tetos, sugyventinio, draugo ar bet kurio kito asmens). Tokiu atveju taikomas neapmokestinamasis dydis, kuris šiuo metu siekia 2 500 eurų per metus. Tai reiškia, kad jei per kalendorinius metus iš tokių asmenų gautų dovanų bendra vertė neviršija 2 500 eurų, mokesčių mokėti nereikia. Tačiau jei vertė viršijama, 15% GPM apmokestinama tik suma, viršijanti šią ribą.
Pavyzdys: Jei draugas Jums padovanojo 3 000 eurų, GPM reikės sumokėti nuo 500 eurų (3000 – 2500 = 500). Mokėtinas GPM sudarys 75 eurus (500 * 0,15).
Kitos išlaidos
Be GPM, reikėtų nepamiršti ir kitų galimų išlaidų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, teks sumokėti notaro atlyginimą, kuris priklauso nuo dovanojamo turto vertės. Taip pat, perleidus nekilnojamąjį turtą, apdovanotasis turės kreiptis į VĮ „Registrų centras“, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu, o tai taip pat kainuoja.
„Povandeninės srovės“: dovanojimo sutarties atšaukimas ir sąlygos
Nors dovanojimas atrodo kaip neatšaukiamas veiksmas, įstatymas numato tam tikras išimtines situacijas, kada dovaną galima „atsiimti“.
Ar galima atsiimti dovaną? Dovanojimo sutarties atšaukimas
Bendroji taisyklė – sudaryta ir įvykdyta dovanojimo sutartis yra neatšaukiama. Tačiau įstatymas gina dovanotoją nuo nedoro apdovanotojo elgesio. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį, jei:
- Apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę arba tyčia juos sunkiai sužalojo.
- Apdovanotasis, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, vertę ir savo turtinę padėtį, dovanotojui ar jo artimiesiems giminaičiams atlieka akivaizdžiai griežtai moralei prieštaraujančius veiksmus (pvz., naudoja nuolatinį psichologinį smurtą, viešai žemina ir pan.).
Taip pat dovanotojas gali atšaukti dovanojimą, jei po sutarties sudarymo jo turtinė padėtis labai pablogėja ir dovanos įvykdymas taptų nepriimtina našta. Svarbu suprasti, kad tai yra išskirtiniai atvejai ir juos įrodyti teisme gali būti sudėtinga.
Dovanojimas su sąlyga: uzufruktas ir kitos galimybės
Kartais dovanotojas nori ne tik padovanoti turtą, bet ir užsitikrinti tam tikras teises. Populiariausias pavyzdys – tėvai dovanoja vaikams namą, bet nori jame gyventi iki savo mirties. Tokiu atveju galima nustatyti uzufruktą – teisę naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo pajamas. Uzufruktas įregistruojamas Registrų centre kartu su nuosavybės teisių perleidimu ir galioja net pasikeitus turto savininkui. Tai puikus būdas apsaugoti dovanotojo interesus.
Bendrosios jungtinės nuosavybės dovanojimas
Jei turtas, kurį norima dovanoti, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. y., įgytas santuokos metu), dovanojimo sutarčiai reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas, net jei Registrų centre kaip savininkas įregistruotas tik vienas iš jų. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
Apibendrinant, pateikiame keletą praktinių patarimų ir klaidų, kurių reikėtų vengti:
- Neapsimetinėkite. Niekada nemaskuokite pirkimo-pardavimo sandorio dovanojimo sutartimi. Tai neteisėta ir gali brangiai kainuoti.
- Laikykitės formos reikalavimų. Jei įstatymas reikalauja notarinės formos (pvz., dovanojant butą), joks ranka surašytas raštelis negalios.
- Įvertinkite mokesčius. Prieš priimdami dovaną iš tolimo giminaičio ar draugo, pasiskaičiuokite, ar nereikės mokėti GPM.
- Apgalvokite ateitį. Ypač dovanojant vienintelį būstą, apsvarstykite galimybę nusistatyti uzufrukto teisę (teisę gyventi).
- Konsultuokitės. Jei kyla bent menkiausių abejonių dėl sutarties sąlygų, mokesčių ar kitų teisinių aspektų, visada pasikonsultuokite su teisininku ar notaru.
Apibendrinimas: planuokite atsakingai
Dovanojimo sutartis yra galingas ir naudingas teisinis instrumentas, leidžiantis efektyviai ir dažnai be jokių mokesčių perduoti turtą. Tačiau, kaip ir bet kuris svarbus finansinis sprendimas, jis reikalauja atidumo, žinių ir atsakingo planavimo. Suprasdami pagrindinius principus, formos reikalavimus, mokestines prievoles ir galimas rizikas, galėsite užtikrinti, kad Jūsų dosnumo aktas būtų sklandus ir teiktų džiaugsmą tiek Jums, tiek apdovanotajam.