Dovanojimo sutartis – tai vienas iš būdų perduoti turtą ar turtines teises kitam asmeniui be jokio atlygio. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta – vienas asmuo duoda, kitas priima – šis teisinis veiksmas turi savų niuansų, formos reikalavimų ir galimų pasekmių, kuriuos verta žinoti tiek dovanotojui, tiek apdovanotajam. Tai yra neatlygintinis sandoris, kurio esmė – dovanotojo noras padidinti apdovanotojo turtą savo turto sąskaita. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dovanojimo sutarties esmę, jos sudarymo ypatumus, formą, galimas rizikas bei mokesčių klausimus.
Kas Yra Dovanojimo Sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Pagrindiniai dovanojimo sutarties bruožai:
- Neatlygintinumas: Dovanotojas už perduodamą turtą negauna jokio materialaus atlygio. Jei sutartyje numatoma, kad apdovanotasis turi atlikti tam tikrą priešpriešinį veiksmą ar sumokėti pinigus (išskyrus simbolinę reikšmę turinčias dovanas ar sąlygas), toks sandoris nebus laikomas dovanojimu.
- Valios išreiškimas: Dovanotojas turi aiškiai išreikšti savo valią neatlygintinai perduoti turtą, o apdovanotasis – sutikimą jį priimti.
- Turto perėjimas nuosavybėn: Sudarius ir įvykdžius sutartį, nuosavybės teisė į dovanotą turtą pereina apdovanotajam.
Dovanojimo sutartis gali būti sudaroma dėl įvairaus turto: nekilnojamojo (butas, namas, žemės sklypas), kilnojamojo (automobilis, pinigai, meno kūriniai, vertybiniai popieriai), taip pat turtinių teisių (pvz., reikalavimo teisės į skolininką) ar net atleidimo nuo skolos.
Dovanojimo Sutarties Šalys
Dovanojimo sutarties šalys yra:
- Dovanotojas: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę. Dovanotojas turi būti veiksnus ir turėti nuosavybės teisę į dovanojamą turtą.
- Apdovanotasis: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai priima turtą ar turtinę teisę. Apdovanotuoju gali būti bet kuris asmuo, įskaitant ir nepilnamečius ar ribotai veiksnius asmenis (tokiu atveju jų vardu veikia atstovai pagal įstatymą).
Dovanojimo Sutarties Forma: Kada Užtenka Žodžio, o Kada Reikia Notaro?
Dovanojimo sutarties forma priklauso nuo dovanojamo turto vertės ir rūšies:
- Žodinė forma: Leidžiama, kai dovanojamas nedidelės vertės kilnojamasis turtas, ir jis perduodamas iš karto sudarant sutartį. Pavyzdžiui, dovanojant knygą ar nedidelę pinigų sumą.
- Paprasta rašytinė forma: Privaloma, kai dovanojamo kilnojamojo turto vertė viršija 1500 eurų. Taip pat rašytinė forma reikalinga, kai sutartis sudaroma ateičiai (pvz., pažadas padovanoti turtą).
- Notarinė forma: Privaloma sudarant šias dovanojimo sutartis:
- Dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas ir pan.).
- Dovanojamas kilnojamasis turtas, kuriam reikalinga teisinė registracija (pvz., automobilis, nors praktikoje dažnai apsiribojama pirkimo-pardavimo sutartimi su minimalia kaina, bet teisiškai taisyklingiausias būdas – dovanojimas per notarą arba bent jau rašytinė sutartis).
- Dovanojamo turto vertė yra didesnė nei 14 500 eurų.
- Kai dovanojama teisė į būsimą turtą.
- Kai dovanojama įmonė ar jos dalis.
Labai svarbu laikytis įstatymų nustatytos formos reikalavimų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, o ji sudaryta paprasta rašytine ar žodine forma, tokia sutartis bus negaliojanti. Notaras, tvirtindamas sutartį, patikrina šalių veiksnumą, išaiškina sutarties pasekmes, užtikrina, kad šalių valia nebūtų iškreipta.
Esminės Dovanojimo Sutarties Sąlygos
Kad dovanojimo sutartis būtų galiojanti ir aiški, joje turėtų būti aptarta:
- Šalys: Tikslūs dovanotojo ir apdovanotojo duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai; jei juridinis asmuo – pavadinimas, kodas, buveinė, atstovo duomenys).
- Sutarties dalykas: Konkretus ir aiškus dovanojamo turto aprašymas. Jei tai nekilnojamasis turtas – unikalus numeris, adresas, plotas ir kiti identifikaciniai duomenys. Jei automobilis – markė, modelis, valstybinis numeris, kėbulo numeris. Jei pinigai – suma ir valiuta.
- Dovanojamo turto vertė: Nors sandoris neatlygintinis, turto vertės nurodymas svarbus dėl galimų mokesčių ir formos reikalavimų. Dažnai nurodoma vidutinė rinkos vertė arba Registrų centro nustatyta mokestinė vertė (nekilnojamajam turtui).
- Turto perdavimo momentas ir sąlygos: Kada ir kaip turtas bus perduotas apdovanotajam (pvz., pasirašius sutartį, per tam tikrą terminą).
- Šalių patvirtinimai: Dovanotojas patvirtina, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas, nėra ginčų objektas. Apdovanotasis patvirtina, kad dovaną priima.
- Sutarties sudarymo data ir vieta.
- Šalių parašai (jei rašytinė forma) arba notaro patvirtinimas (jei notarinė forma).
Galima numatyti ir papildomų sąlygų, pavyzdžiui, sąlygą naudoti dovanotą turtą tam tikram tikslui (labdaros atveju) ar įpareigojimą leisti dovanotojui gyventi dovanotame name iki gyvos galvos (uzufruktas). Tačiau svarbu, kad šios sąlygos neturėtų turtinio pobūdžio priešpriešinio įvykdymo.
Dovanojimo Sutarties Panaikinimas Ir Nuginčijimas
Nors dovanojimas yra geros valios aktas, įstatymai numato tam tikras aplinkybes, kurioms esant dovanojimo sutartį galima panaikinti arba pripažinti negaliojančia.
Dovanojimo sutarties panaikinimas (iniciatorius – dovanotojas):
- Dėl apdovanotojo veiksmų prieš dovanotoją ar jo artimuosius: Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties panaikinimo, jei apdovanotasis pasikėsino į jo ar jo artimųjų giminaičių (sutuoktinio, tėvų, vaikų) gyvybę ar sveikatą, arba tyčia jiems padarė didelės turtinės žalos. Jei apdovanotasis nužudo dovanotoją, teisę reikalauti panaikinti sutartį turi dovanotojo įpėdiniai.
- Dėl apdovanotojo veiksmų, keliančių grėsmę dovanai: Jei apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės vertės (pvz., šeimos relikvija), elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė turtui žūti ar iš esmės sumažėti jo vertei, dovanotojas gali reikalauti panaikinti sutartį.
- Dėl pasikeitusios dovanotojo turtinės padėties: Jei po sutarties sudarymo dovanotojo turtinė padėtis labai pablogėja ir sutarties įvykdymas jam taptų nepakeliamai sunkus (taikoma tik pažadui padovanoti ateityje).
- Kai dovanotojas pergyvena apdovanotąjį: Sutartyje galima numatyti sąlygą, kad jei apdovanotasis miršta anksčiau už dovanotoją, dovana grįžta dovanotojui. Jei tokios sąlygos nėra, turtas lieka apdovanotojo įpėdiniams.
Svarbu pažymėti, kad dovanojimo panaikinimas galimas tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria geranoriškai. Reikalavimą dėl dovanojimo panaikinimo galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo tos dienos, kai dovanotojas sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie pagrindą panaikinti sutartį.
Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia (ginčijimas):
Dovanojimo sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui:
- Sudaryta nesilaikant formos reikalavimų (pvz., nekilnojamojo turto dovanojimas be notaro).
- Sudaryta neveiksnaus asmens.
- Sudaryta dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
- Sudaryta asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės (pvz., dėl ligos, apsvaigimo).
- Tariamas (fiktyvus) sandoris, sudarytas tik dėl akių, siekiant kitų tikslų (pvz., paslėpti turtą nuo kreditorių).
- Apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį (pvz., dovanojimu pridengiamas pirkimas-pardavimas siekiant išvengti mokesčių).
- Sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Sutartį nuginčyti gali ne tik šalys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisės buvo pažeistos (pvz., kreditoriai, jei turtas dovanotas siekiant išvengti skolų grąžinimo – actio Pauliana).
Mokesčiai Dovanojant Ir Gaunant Dovanų
Vienas aktualiausių klausimų – ar reikia mokėti mokesčius dovanojant turtą? Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, dovanos yra laikomos pajamomis natūra ir gali būti apmokestinamos GPM.
Kada GPM mokėti nereikia (lengvatos)?
- Dovanos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių – neapmokestinamos GPM nepriklausomai nuo vertės.
- Dovanos iš kitų asmenų (tolimesnių giminaičių, draugų, pažįstamų) – neapmokestinamos, jei jų bendra vertė per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neviršija 2500 eurų.
Kada GPM mokėti reikia?
- Jei dovana gaunama iš kitų asmenų (ne aukščiau išvardintų artimųjų) ir jos vertė (ar bendra dovanų vertė per metus) viršija 2500 eurų, tai viršijanti suma apmokestinama 15% GPM tarifu.
Kas moka GPM? Mokestį moka dovaną gavęs asmuo (apdovanotasis). Jis privalo deklaruoti gautas apmokestinamas dovanas metinėje pajamų deklaracijoje ir sumokėti GPM iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Svarbu: Jei dovanojamas nekilnojamasis ar registruotinas kilnojamasis turtas, apdovanotajam gali tekti sumokėti ir kitus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turto registracija (pvz., Registrų centro rinkliava už nuosavybės teisių įregistravimą).
Juridinių asmenų dovanojimo apmokestinimas reglamentuojamas Pelno mokesčio įstatymo.
Dovanojimas Vs. Paveldėjimas
Kartais žmonės svarsto, kas geriau – padovanoti turtą dar esant gyvam ar palikti jį testamentu. Abu būdai turi savų privalumų ir trūkumų:
- Dovanojimas:
- Nuosavybės teisė pereina iš karto (arba sutartu laiku).
- Dovanotojas nebegali laisvai disponuoti dovanotu turtu.
- Gali būti panaikintas tik esant rimtiems įstatyme numatytiems pagrindams.
- Gali būti taikomas GPM (išskyrus lengvatas artimiesiems).
- Reikalingas apdovanotojo sutikimas.
- Paveldėjimas (pagal testamentą ar įstatymą):
- Nuosavybės teisė pereina tik po palikėjo mirties.
- Palikėjas iki mirties gali laisvai disponuoti turtu ir keisti testamentą.
- Testamentą galima nuginčyti teisme.
- Taikomas paveldimo turto mokestis (su išimtimis artimiesiems).
- Įpėdinis gali atsisakyti palikimo.
- Yra teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikriems įpėdiniams, net jei jie neįtraukti į testamentą.
Pasirinkimas tarp dovanojimo ir paveldėjimo priklauso nuo konkrečios situacijos, dovanotojo tikslų ir santykių su apdovanotuoju.
Praktiniai Patarimai Ir Galimos Rizikos
- Aiškumas ir konkretumas: Sutartyje kuo tiksliau aprašykite dovanojamą turtą, jo vertę, perdavimo sąlygas. Tai padės išvengti nesusipratimų ateityje.
- Formos laikymasis: Būtinai laikykitės įstatymo reikalavimų dėl sutarties formos (paprasta rašytinė ar notarinė). Ypač atidūs būkite dovanodami nekilnojamąjį turtą ar didesnės vertės kilnojamąjį turtą.
- Notaro konsultacija: Net jei notarinė forma neprivaloma, bet dovanojamas reikšmingas turtas ar situacija sudėtingesnė, verta pasikonsultuoti su notaru ar teisininku. Jie padės tinkamai suformuluoti sutarties sąlygas, išaiškins teisines pasekmes.
- Paslėptos skolos ir suvaržymai: Prieš priimdamas dovaną, ypač nekilnojamąjį turtą, apdovanotasis turėtų pasidomėti, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar neturi kitų suvaržymų, ar nėra skolų už komunalines paslaugas. Nors dovanotojas privalo apie tai informuoti, papildomas patikrinimas nepakenks.
- Apgalvokite pasekmes: Dovanotojas turėtų gerai pagalvoti prieš dovanodamas turtą, ypač jei tai vienintelis jo būstas ar pragyvenimo šaltinis. Dovanojimas yra neatšaukiamas (išskyrus retas išimtis), ir dovanotojas praranda nuosavybės teisę į turtą.
- Registracija: Jei dovanojamas nekilnojamasis turtas ar kitas registruotinas turtas (pvz., automobilis), būtina kreiptis į atitinkamas institucijas (Registrų centrą, „Regitrą”) ir įregistruoti nuosavybės teisių perėjimą apdovanotojo vardu. Tik įregistravus nuosavybės teises, apdovanotasis tampa visateisiu turto savininku kitų asmenų atžvilgiu.
- Mokesčių planavimas: Įvertinkite galimas mokestines prievoles tiek dovanotojui (jei taikoma), tiek apdovanotajam. Pasinaudokite teisėtomis GPM lengvatomis artimiesiems.
Apibendrinimas
Dovanojimo sutartis yra svarbus teisinis instrumentas, leidžiantis neatlygintinai perduoti turtą kitam asmeniui. Nors pats procesas gali atrodyti paprastas, būtina atkreipti dėmesį į sutarties formos reikalavimus, galimas teisines ir mokestines pasekmes. Tinkamai parengta ir įforminta dovanojimo sutartis padeda išvengti ginčų ir užtikrina sklandų nuosavybės teisių perėjimą. Prieš sudarant dovanojimo sutartį, ypač jei dovanojamas vertingas turtas, visuomet rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ar notaru, kad būtų apsaugotos abiejų šalių teisės ir interesai.