Kiekvienas Lietuvos pilietis yra girdėjęs magišką keturių raidžių derinį – EŽTT. Daugeliui tai asocijuojasi su Strasbūru, sudėtingais teisiniais procesais ir paskutine viltimi ieškant teisybės. Tačiau kas iš tiesų slypi už šios santrumpos? Ar Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nepasiekiamas Olimpas, skirtas tik išrinktiesiems, ar realus įrankis, galintis apginti kiekvieno iš mūsų teises? Šiame išsamiame straipsnyje panirsime į EŽTT pasaulį: nuo jo istorijos ir misijos iki praktinių patarimų, kaip ir kada galima į jį kreiptis. Tai nėra tik sausas teisinis traktatas, o gidas, skirtas suprasti vieną svarbiausių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų Europoje.
Nuo pelenų pakilusi viltis: EŽTT gimimas ir misija
Norint suprasti EŽTT esmę, būtina atsigręžti į istoriją. Po Antrojo pasaulinio karo, kai Europa dar gydėsi baisiausias žaizdas, tapo akivaizdu, kad reikia sukurti mechanizmą, kuris ateityje užkirstų kelią masiniams žmogaus teisių pažeidimams ir tironijai. Būtent šios idėjos vedina 1949 metais buvo įkurta Europos Taryba – organizacija, vienijanti demokratines Europos valstybes ir siekianti stiprinti žmogaus teises, teisinę valstybę bei pliuralistinę demokratiją.
Svarbiausias Europos Tarybos kūrinys – 1950 metais pasirašyta Europos žmogaus teisių konvencija. Tai nebuvo tik gražių norų deklaracija. Konvencija numatė konkretų jos įgyvendinimo priežiūros mechanizmą – Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris oficialiai savo veiklą pradėjo 1959 metais. Jo pagrindinė ir svarbiausia misija – užtikrinti, kad valstybės narės, pasirašiusios ir ratifikavusios Konvenciją, laikytųsi joje įtvirtintų teisių ir laisvių. Lietuva prie šios garbingos šeimos prisijungė 1995 metais, taip suteikdama savo piliečiams papildomą ir labai svarbų teisių gynybos lygmenį.
Taigi, EŽTT nėra Europos Sąjungos institucija, kaip dažnai klaidingai manoma. Tai Europos Tarybos, kuriai šiuo metu priklauso 46 valstybės, teismas. Jo jurisdikcija apima daugiau nei 700 milijonų žmonių, o jo sprendimai yra privalomi visoms valstybėms narėms.
Kokių teisių sargyboje stovi EŽTT?
Konvencija apima platų fundamentalių civilinių ir politinių teisių spektrą. Kreiptis į EŽTT galima manant, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias iš šių teisių. Štai keletas svarbiausių:
- Teisė į gyvybę. Valstybė ne tik privalo nesiimti veiksmų, kurie atimtų žmogaus gyvybę, bet ir aktyviai ją saugoti.
- Kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimas. Tai absoliuti teisė, neturinti jokių išimčių, net ir kovojant su terorizmu.
- Teisė į laisvę ir saugumą. Niekas negali būti savavališkai suimtas ar įkalintas.
- Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai viena dažniausiai EŽTT nagrinėjamų sričių. Ji apima teisę į viešą ir nešališką teismą per protingą laiką, nekaltumo prezumpciją, teisę į gynybą.
- Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Valstybė negali savavališkai kištis į asmens privatų gyvenimą, susirašinėjimą, būsto neliečiamybę.
- Minties, sąžinės ir religijos laisvė. Kiekvienas turi teisę laisvai pasirinkti ir išpažinti savo religiją ar įsitikinimus.
- Saviraiškos laisvė. Tai apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas be valdžios institucijų įsikišimo.
- Susirinkimų ir asociacijų laisvė. Teisė laisvai burtis į taikius susirinkimus, steigti profesines sąjungas ar kitas organizacijas.
- Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Jei asmens teisės pažeidžiamos, jis turi turėti galimybę pasiekti, kad pažeidimą išnagrinėtų nacionalinė institucija.
- Diskriminacijos uždraudimas. Naudojimasis Konvencijoje įtvirtintomis teisėmis turi būti užtikrintas be jokios diskriminacijos lyties, rasės, religijos, politinių pažiūrų ar kitais pagrindais.
Kelias į Strasbūrą: praktinis gidas pareiškėjui
Pateikti pareiškimą EŽTT nėra tas pats, kas parašyti skundą vietos seniūnijai. Tai griežtai formalizuotas procesas, turintis aiškias taisykles. Jų nesilaikymas beveik visada lemia pareiškimo atmetimą net nepradėjus nagrinėti jo esmės. Panagrinėkime svarbiausius žingsnius ir reikalavimus.
1. Kas ir prieš ką gali skųstis?
Kreiptis į EŽTT gali bet kuris asmuo (fizinis ar juridinis, pvz., įmonė ar nevyriausybinė organizacija), manantis, kad tapo Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo auka. Svarbu suprasti, kad skųstis galima tik prieš valstybę (ar kelias valstybes), o ne prieš privačius asmenis ar įmones. Jei jūsų teises pažeidė kaimynas ar darbdavys, EŽTT jums nepadės. Tačiau jei manote, kad valstybės institucijos (policija, prokuratūra, teismai) nesugebėjo jūsų apginti nuo kaimyno ar darbdavio neteisėtų veiksmų, tuomet skundas jau būtų nukreiptas prieš valstybę dėl jos pareigos neužtikrinimo.
2. Būtinoji sąlyga: vidaus teisinės gynybos priemonių išnaudojimas
Tai pati svarbiausia ir dažniausiai pamirštama taisyklė. EŽTT nėra aukštesnės instancijos teismas, peržiūrintis nacionalinių teismų sprendimus. Jis veikia subsidiarumo principu, o tai reiškia, kad pirmiausia galimybę ištaisyti klaidą ir apginti pažeistas teises privalote suteikti savo valstybei. Praktiškai tai reiškia, kad turite pereiti visas įmanomas ir veiksmingas teismų instancijas Lietuvoje. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje tai būtų apylinkės teismas, apygardos teismas (apeliacija) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacija). Tik tada, kai galutinis ir neskundžiamas sprendimas yra priimtas aukščiausios įmanomos instancijos, atsiveria kelias į Strasbūrą.
3. Laikas – jūsų priešas: keturių mėnesių taisyklė
Nuo 2022 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja taisyklė – pareiškimą EŽTT turite pateikti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo galutinio vidaus teismo sprendimo priėmimo dienos. Anksčiau šis terminas buvo šeši mėnesiai. Praleidus šį terminą net ir vieną dieną, pareiškimas bus atmestas kaip nepriimtinas. Šis terminas yra negailestingas ir jokių išimčių jam netaikoma.
4. Pareiškimo forma ir turinys
Pamirškite laisvos formos laiškus. Pareiškimas turi būti pateiktas naudojant oficialią EŽTT pareiškimo formą, kurią galima rasti Teismo interneto svetainėje. Forma turi būti užpildyta labai kruopščiai, aiškiai ir išsamiai. Būtina:
- Nurodyti visus faktus chronologine tvarka.
- Aiškiai suformuluoti, kokias Konvencijos teises, jūsų manymu, valstybė pažeidė, ir pagrįsti kiekvieną skundą.
- Pridėti visų susijusių dokumentų kopijas: teismų sprendimų, skundų, atsakymų iš institucijų ir kt. Dokumentai turi būti sunumeruoti ir surašyti į sąrašą.
Nepilnai ar netvarkingai užpildytas pareiškimas nebus nagrinėjamas. Svarbu paminėti, kad pradinėje stadijoje advokatas nėra būtinas, tačiau sudėtingose bylose jo pagalba gali būti neįkainojama.
Kas vyksta Strasbūre? Pareiškimo kelionė
Pateiktas pareiškimas pradeda ilgą kelionę Teismo koridoriais. Daugiau nei 90% visų gautų pareiškimų yra atmetami kaip nepriimtini būtent dėl formalių kriterijų neatitikimo. Jei jūsų pareiškimas praeina pirminį filtrą:
- Pranešimas Vyriausybei: Teismas nusprendžia pranešti apie bylą atsakovės valstybės Vyriausybei ir paprašo pateikti savo poziciją dėl pareiškėjo skundų.
- Taikus susitarimas: Prasidėjus komunikacijai, Teismas gali pasiūlyti šalims sudaryti taikų susitarimą. Valstybė gali pripažinti pažeidimą ir pasiūlyti kompensaciją, o pareiškėjas, sutikęs su sąlygomis, atsiima skundą.
- Sprendimo priėmimas: Jei taikus susitarimas nepasiekiamas, byla perduodama nagrinėti Teismo kolegijai (Rūmams), kurią sudaro septyni teisėjai. Ypač svarbios bylos gali būti perduotos Didžiajai kolegijai (septyniolika teisėjų). Teismas išnagrinėja abiejų šalių argumentus ir priima sprendimą.
Sprendimo pasekmės: ne tik pinigai
Jei Teismas nustato, kad valstybė pažeidė Konvenciją, jis gali priteisti pareiškėjui „teisingą atlyginimą”. Jis gali apimti:
- Materialinės žalos atlyginimą: Pavyzdžiui, negautos pajamos dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
- Neturtinės žalos atlyginimą: Kompensacija už patirtą stresą, kančias, pažeminimą.
- Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Tačiau EŽTT sprendimų reikšmė yra kur kas didesnė nei vien finansinė kompensacija. Nustačius pažeidimą, ypač jei jis sisteminio pobūdžio, valstybė privalo imtis bendrųjų priemonių – pakeisti įstatymus, teismų praktiką ar administracines taisykles, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų. Būtent čia atsiskleidžia didžiausia Teismo galia – jis veikia kaip katalizatorius, skatinantis teigiamus pokyčius nacionalinėse teisinėse sistemose.
Garsios bylos prieš Lietuvą: EŽTT poveikis praktikoje
Per daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuva ne kartą buvo atsidūrusi EŽTT akiratyje. Kai kurios bylos turėjo didžiulį rezonansą ir tiesioginį poveikį šalies teisinei sistemai. Viena garsiausių – Paksas prieš Lietuvą. Šioje byloje Teismas pripažino, kad nuolatinis draudimas po apkaltos nušalintam prezidentui eiti Seimo nario pareigas yra neproporcingas ir pažeidžia teisę būti renkamam. Šis sprendimas sukėlė ilgus politinius ir teisinius debatus Lietuvoje dėl Konstitucijos keitimo. Kitoje svarbioje byloje, L. prieš Lietuvą, Teismas nustatė, kad valstybė, nenumatydama teisinio reglamentavimo lyties keitimo procedūrai, pažeidė asmens teisę į privatų gyvenimą. Tai paskatino Lietuvą imtis žingsnių kuriant atitinkamus teisės aktus. Taip pat buvo priimta daug sprendimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, per ilgos kardomojo kalinimo trukmės, policijos pareigūnų smurto ar teismų procesų vilkinimo. Kiekvienas toks sprendimas yra ne tik priekaištas valstybei, bet ir gairė, kaip tobulinti savo institucijų darbą.
Apibendrinant: Strasbūras arčiau nei atrodo
Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra panacėja nuo visų gyvenimo neteisybių. Tai nėra ir lengvas pasivaikščiojimas. Kelias į jį reikalauja kantrybės, atidumo ir griežto taisyklių laikymosi. Tačiau jis yra realus ir veikiantis mechanizmas, stovintis pamatinių žmogaus teisių sargyboje.
Kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbu žinoti apie šią galimybę – ne tam, kad pultų skųstis dėl kiekvieno teismo sprendimo, o tam, kad suprastų, jog teisinė sistema nesibaigia ties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo durimis. EŽTT yra saugiklis, užtikrinantis, kad net ir susidūrus su valstybės aparato galia, individo teisės nebūtų pamintos. Tai paskutinė, bet labai svarbi gynybos linija, stiprinanti demokratiją ir teisinę valstybę kiekvienoje Europos Tarybos šalyje, įskaitant ir mūsų Lietuvą.