Pinigai. Tai viena iš tų temų, kuri sukelia stipriausią emocinį rezonansą. Vieniems tai – laisvės simbolis, kitiems – nuolatinio nerimo šaltinis, o tretiems – tiesiog priemonė tikslams pasiekti. Tačiau gyvenant nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje, kur infliacijos rodikliai šoka tango su palūkanų normomis, o technologijos keičia mūsų atsiskaitymo įpročius, senosios taisyklės nebegalioja. Taupyti „kojinėje“ nebėra saugu, o aklas investavimas be žinių gali kainuoti brangiau nei tiesioginis išlaidavimas. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pinigų psichologiją, modernius valdymo mechanizmus ir tai, kaip sukurti tvarią finansinę gerovę gyvenant Lietuvoje.
Pinigų psichologija: kodėl mes elgiamės neracionaliai?
Prieš pradedant kalbėti apie skaičius, būtina suprasti, kas vyksta mūsų galvose. Finansinė elgsena dažniausiai yra grįsta ne matematika, o emocijomis. Elgesio ekonomikos ekspertai jau seniai įrodė, kad žmogus nėra racionalus rinkos dalyvis. Mes bijome prarasti pinigus dvigubai labiau, nei džiaugiamės juos uždirbę. Tai vadinama nuostolių baimės (angl. loss aversion) fenomenu.
Lietuvoje šis aspektas turi dar gilesnes šaknis. Istorinė atmintis, susijusi su santvarkų kaitomis, indėlių praradimais ir valiutų keitimais, suformavo tam tikrą nepasitikėjimo foną. Dėl to dažnas lietuvis vis dar renkasi „apčiuopiamą“ turtą – pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, net jei skaičiavimai rodo, kad diversifikuotas vertybinių popierių portfelis ilguoju laikotarpiu galėtų atnešti didesnę grąžą su mažesniu vargu.
Emocinis išlaidavimas ir dopamino spąstai
Gyvename vartojimo kultūroje, kuri meistriškai žaidžia mūsų smegenų cheminiais procesais. Kiekvienas naujas pirkinys sukelia trumpalaikį dopamino antplūdį. Akimirkos džiaugsmas nusipirkus naują telefoną ar drabužį dažnai užgožia ilgalaikį finansinį saugumą. Tai nėra asmenybės silpnybė – tai biologija. Tačiau supratus šį mechanizmą, galima jį „nulaužti“. Pavyzdžiui, taikant 24 valandų taisyklę: prieš perkant bet kokį brangesnį daiktą, privaloma palaukti parą. Dažniausiai per tą laiką emocinis impulsas nuslūgsta, ir įsijungia racionalus mąstymas.
Asmeninio biudžeto architektūra: daugiau nei tik pajamos ir išlaidos
Biudžeto planavimas dažnai asocijuojasi su savęs ribojimu, lyg tai būtų griežta dieta. Tačiau iš tikrųjų biudžetas yra leidimas leisti pinigus tam, kas jums tikrai svarbu, atsisakant to, kas neteikia vertės. Tai ne suvaržymas, o kontrolės susigrąžinimas.
50/30/20 taisyklė ir jos adaptacija lietuviškai realybei
Klasikinė taisyklė siūlo pajamas skirstyti taip: 50 proc. būtinosioms išlaidoms (būstas, maistas, transportas), 30 proc. norams (pramogos, hobiai) ir 20 proc. taupymui bei investavimui. Tačiau Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, augant būsto kainoms ir šildymo sąskaitoms, 50 proc. riba būtinosioms išlaidoms dažnai viršijama. Ką daryti?
- Audituokite savo prenumeratas. Dažnai mes net nepastebime, kaip 5–10 eurų per mėnesį „išgaruoja“ nenaudojamoms programėlėms ar srautinėms transliacijoms.
- Maisto planavimas. Tai viena didžiausių kintamųjų išlaidų eilučių. Impulsyvus apsipirkimas be sąrašo gali padidinti išlaidas maistui net 30–40 procentų.
- Energijos efektyvumas. Investicija į kokybišką buitinę techniką ar tiesiog įpročių keitimas (pavyzdžiui, mažesnis vandens vartojimas) ilgainiui sutaupo šimtus eurų.
Finansinė pagalvė: jūsų ramybės garantas
Viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės pradėję domėtis finansais – skubėjimas investuoti neturint finansinio saugumo rezervo. Finansinė pagalvė – tai neliečiama suma, skirta tik nenumatytiems atvejams: darbo praradimui, rimtai ligai ar būtinam automobilio remontui. Ekspertai rekomenduoja turėti sukaupus sumą, lygią 3–6 mėnesių jūsų būtinųjų išlaidų dydžiui.
Kodėl tai svarbu? Be šios pagalvės, bet koks gyvenimo sukrėtimas verčia jus skolintis. O skolinimasis krizės metu dažniausiai yra brangus (vartojimo kreditai, kredito kortelės limitai). Be to, turint finansinę pagalvę, jūs jaučiatės psichologiškai stabilesni. Darbe galite drąsiau derėtis dėl atlyginimo arba keisti netenkinančią darbo vietą, žinodami, kad turite „buferį“ išgyvenimui.
Infliacija – tylioji žudikė ir kaip su ja kovoti
Pinigai, kurie tiesiog guli banko sąskaitoje, iš tikrųjų nėra saugūs. Jie tirpsta. Infliacija yra procesas, kai už tą patį eurą laikui bėgant galite nupirkti vis mažiau prekių ar paslaugų. Jei metinė infliacija siekia 5 proc., o jūsų pinigai guli sąskaitoje su 0 proc. palūkanomis, realiai jūs prarandate perkamąją galią.
Vienintelis būdas aplenkti infliaciją – įdarbinti pinigus. Tai nereiškia, kad turite tapti Volstryto vilku. Lietuvoje prieinami instrumentai leidžia tai daryti net ir pradedantiesiems.
Investavimo instrumentų apžvalga pradedančiajam
Investavimas nebėra tik turtingųjų privilegija. Šiuolaikinės technologijos leidžia pradėti investuoti turint vos keliasdešimt eurų. Apžvelkime populiariausius pasirinkimus:
- III pakopos pensijų fondai. Tai vienas paprasčiausių būdų. Valstybė skatina šį kaupimą taikydama GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) lengvatą. Tai reiškia, kad deklaruodami pajamas galite susigrąžinti dalį įmokėtos sumos. Tai garantuota grąža dar prieš rinkos rezultatus.
- Vyriausybės taupymo lakštai. Tai saugus instrumentas tiems, kurie bijo rizikos. Jūs skolinate pinigus valstybei, o ji įsipareigoja grąžinti juos su palūkanomis. Rizika minimali, o grąža dažnai viršija bankų indėlių palūkanas.
- ETF (Biržoje prekiaujami fondai). Tai krepšelis, kuriame yra šimtai ar tūkstančiai įmonių akcijų. Pirkdami vieną ETF vienetą, jūs iškart diversifikuojate savo portfelį. Pavyzdžiui, sekant S&P 500 indeksą, jūs investuojate į 500 didžiausių JAV kompanijų. Istoriškai akcijų rinkos grąža ilguoju laikotarpiu siekia apie 8–10 proc., kas ženkliai viršija vidutinę infliaciją.
- Tarpusavio skolinimo platformos (P2P). Lietuvoje šis sektorius yra gana gerai išvystytas ir reguliuojamas. Tai galimybė skolinti pinigus kitiems žmonėms ar verslams ir gauti palūkanas. Tačiau čia rizika yra didesnė nei investuojant į vyriausybės obligacijas.
Skolos: gerosios, blogosios ir mirtinos
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad bet kokia skola yra blogis. Tačiau finansiniame pasaulyje skolos skirstomos į „geras“ ir „blogas“. Nuo to, kaip suprantate šį skirtumą, priklauso jūsų finansinė ateitis.
Gera skola – tai pasiskolinimas turtui, kuris ateityje generuos pajamas arba didins savo vertę. Klasikinis pavyzdys – būsto paskola (hipoteka). Nors mokate palūkanas, jūs gyvenate nuosavame turte, kurio vertė istoriškai linkusi kilti, o alternatyva (nuoma) dažnai kainuoja panašiai arba brangiau, nesukuriant jokios išliekamosios vertės jums. Taip pat gera skola gali būti paskola verslo plėtrai ar mokslams, kurie padidins jūsų kvalifikaciją ir pajamas.
Bloga skola – tai skolinimasis vartojimui. Naujas televizorius, atostogos, prabangus automobilis, kurio vertė krenta vos išvažiavus iš salono – visa tai perkant lizingu ar vartojimo kreditu yra finansinė savižudybė. Jūs ne tik mokate už daiktą, kuris praranda vertę, bet ir mokate bankui už teisę naudotis tuo daiktu anksčiau, nei uždirbote pinigus.
Mirtina skola – tai greitieji kreditai. Jų palūkanos dažnai būna astronominės, o įklimpus į šį liūną, išsikapstyti tampa itin sunku. Tai tiesioginis kelias į asmeninį bankrotą.
NT rinka Lietuvoje: mitai ir realybė
Lietuviai turi ypatingą santykį su nekilnojamuoju turtu (NT). Dažnai manoma, kad tai vienintelė tikra investicija. „Plytos niekur nedings“ – populiarus posakis. Tačiau investicija į NT reikalauja didelio pradinio kapitalo, priežiūros ir nėra tokia likvidi kaip vertybiniai popieriai. Parduoti butą gali užtrukti mėnesius, o akcijas parduoti galima per kelias sekundes.
Be to, vertinant NT grąžą, žmonės dažnai pamiršta įskaičiuoti remonto, nusidėvėjimo, draudimo kaštus ir mokesčius bei prastovos laikotarpius, kai butas stovi tuščias. Nors NT yra puiki turto klasė portfelio diversifikavimui, laikyti visus savo pinigus tik butuose – rizikinga strategija.
Vaikų finansinis raštingumas: klaidos, kurių nekartosime
Pinigai neturėtų būti tabu tema šeimoje. Tyrimai rodo, kad finansiniai įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, stebint tėvus. Jei tėvai nuolat pykstasi dėl pinigų arba elgiasi su jais neatsakingai, vaikai perima šį modelį. Kaip mokyti vaikus apie pinigus?
- Duokite kišenpinigių, bet reikalaukite atsakomybės. Vaikas turi turėti savo pinigų, kad išmoktų klysti. Leiskite jam išleisti viską saldainiams ir po to neturėti pinigų norimam žaislui. Tai vertinga pamoka mažomis sumomis.
- Mokėkite už darbą, ne už pareigas. Kambario tvarkymas yra pareiga – už tai nemokama. Tačiau už papildomus darbus (pvz., automobilio plovimą, žolės pjovimą) galima mokėti. Taip ugdomas supratimas apie pinigų ir darbo santykį.
- Atskirkite norus nuo poreikių. Parduotuvėje garsiai svarstykite: „Ar mums tikrai to reikia, ar mes to tiesiog norime?“.
Ateities pinigai: skaitmeninis euras ir kriptovaliutos
Pasaulis juda link skaitmeninių valiutų. Europos Centrinis Bankas aktyviai dirba ties skaitmeninio euro projektu. Tai nereiškia, kad grynieji pinigai išnyks rytoj, tačiau jų vaidmuo mažės. Skaitmeninis euras turėtų užtikrinti saugius, greitus ir nemokamus atsiskaitymus visoje Euro zonoje, apeinant tarpininkus.
Tuo tarpu kriptovaliutos išlieka itin spekuliatyvia turto klase. Nors „blockchain“ technologija yra revoliucinė, dauguma kriptovaliutų projektų neturi realios vertės. Investuoti į kriptovaliutas rekomenduojama tik tiek pinigų, kiek galite sau leisti prarasti. Tai neturėtų būti jūsų pensijos kaupimo pagrindas, o veikiau loterijos bilietas su geresne tikimybe laimėti.
Pasyvios pajamos: svajonė ar realybė?
Internete gausu pasiūlymų, kaip susikurti pasyvias pajamas ir „nieko neveikti“. Realybė kiek kitokia. Tikrų pasyvių pajamų beveik nėra – jos visos reikalauja arba didelio pradinio kapitalo, arba didelio įdirbio pradžioje. Dividendai iš akcijų, nuomos pajamos, pajamos iš autorinių teisių – visa tai reikalauja priežiūros ir valdymo.
Tačiau siekti pajamų šaltinių diversifikacijos yra būtina. Jei jūsų vienintelės pajamos yra atlyginimas, jūs esate „vieno kliento verslas“. Jei tas klientas (darbdavys) atsisako jūsų paslaugų, jūs bankrutuojate. Šoninės veiklos, investicijų grąža ar smulkus verslas padeda sumažinti šią riziką.
Saugumas skaitmeninėje erdvėje
Kalbėdami apie pinigus, negalime nepaminėti saugumo. Sukčiai tampa vis išradingesni. Nuo „investavimo brokerių“, siūlančių nerealią grąžą, iki SMS žinučių, imituojančių Valstybinę mokesčių inspekciją ar bankus. Pagrindinė taisyklė: jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tai apgavystė. Niekada neveskite savo prisijungimo duomenų per nuorodas, gautas el. paštu ar SMS. Banko darbuotojai niekada neprašo jūsų slaptažodžių ar PIN kodų.
Apibendrinimas: turtas matuojamas ne eurais, o laiku
Galutinis tikslas valdant pinigus nėra tapti turtingiausiu žmogumi kapinėse. Tikrasis turtas – tai laisvė. Laisvė rinktis, kaip leisti savo laiką, su kuo bendrauti ir kur gyventi. Pinigai yra tik įrankis šiai laisvei pasiekti.
Finansinė sėkmė susideda iš paprastų, bet disciplinos reikalaujančių žingsnių: išleisti mažiau nei uždirbi, skirtumą protingai investuoti ir vengti didelių klaidų. Tai ne sprintas, o maratonas. Pradėkite šiandien – peržiūrėkite savo praėjusio mėnesio išlaidas, atsidarykite investicinę sąskaitą arba tiesiog pasikalbėkite su šeima apie bendrus finansinius tikslus. Jūsų ateities „aš“ jums už tai padėkos.