Turbūt nedaugelis mūsų nuliūstų gavę dovanų solidžią pinigų sumą. Gimtadienis, vestuvės, Kalėdos ar tiesiog dosnus artimojo gestas – papildomos lėšos visada pradžiugina. Tačiau po pirminio džiaugsmo dažnam kyla neramus klausimas: „O ar nereikės šiais pinigais su kuo nors pasidalinti? Ar nepriklius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)? Ar reikia deklaruoti dovanotus pinigus?“
Atsakymas, kaip dažnai nutinka mokesčių pasaulyje, nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių: kas dovanoja, kam dovanoja, kokia yra dovanos vertė ir net kokia forma ji gaunama. Finansinis raštingumas šioje srityje yra ne prabanga, o būtinybė, galinti apsaugoti nuo didelių nemalonumų ateityje.
Šiame straipsnyje mes detaliai, žingsnis po žingsnio, išnagrinėsime Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius piniginių (ir ne tik) dovanų gavimą. Paaiškinsime esminį skirtumą tarp dovanos **deklaravimo** ir jos **apmokestinimo**, aptarsime šeimos nariams taikomas išimtis, išsiaiškinsime, kada būtina notarinė sutartis ir kas gresia bandant nuslėpti gautas lėšas. Tai nėra sausas įstatymų perfrazavimas – tai praktinis gidas, padėsiantis suprasti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.
Deklaravimas ir apmokestinimas: du skirtingi dalykai
Pirmiausia, sugriaukime populiarų mitą. Daugelis mano, kad jei dovaną reikia deklaruoti, vadinasi, nuo jos automatiškai teks mokėti mokesčius. Tai netiesa. **Deklaravimas** yra informacijos pateikimas VMI apie gautas pajamas (šiuo atveju – dovaną), o **apmokestinimas** – tai prievolė sumokėti dalį tų pajamų į valstybės biudžetą, t. y., Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Dažnai pasitaiko situacijų, kai dovaną deklaruoti PRIVALOMA, tačiau mokėti mokesčių nuo jos NEREIKIA. Kodėl VMI to reikalauja?
Atsakymas paprastas: **pinigų kilmės pagrindimas**. Įsivaizduokite, kad keletą metų taupėte iš tėvų gautus pinigus ir galiausiai nusprendėte įsigyti butą ar naują automobilį. VMI, stebėdama jūsų išlaidas ir palygindama jas su oficialiomis pajamomis (darbo užmokesčiu), gali pastebėti neatitikimą. Jūsų bus paprašyta pagrįsti, iš kokių lėšų įvykdytas brangus pirkinys.
Jei atsakysite, kad tai – tėvų dovanoti pinigai, VMI nedelsdama patikrins jūsų (ir jūsų tėvų) praėjusių metų pajamų deklaracijas. Jei dovana nebuvo laiku ir tvarkingai deklaruota, mokesčių administratorius gali jos nepripažinti kaip teisėto pajamų šaltinio. Tokiu atveju brangus pirkinys gali būti apmokestintas kaip pajamos, kurių kilmė neaiški, taikant 15% GPM tarifą, pridedant delspinigius ir baudą. Būtent todėl laiku deklaruota, net ir neapmokestinama, dovana yra jūsų finansinis saugiklis ateičiai.
Auksinė taisyklė: kas, kam ir kiek dovanoja?
Visa dovanų apmokestinimo ir deklaravimo sistema Lietuvoje remiasi giminystės ryšiu ir dovanos verte. Įstatymai labai aiškiai suskirsto visus dovanotojus į tris pagrindines grupes, kurioms taikomos skirtingos taisyklės.
1 grupė: Artimiausi giminaičiai (didžiausios lengvatos)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) numato, kad pajamomis (taigi, ir mokesčiais) nelaikomos dovanos, gautos iš šių asmenų:
- Sutuoktinio (vyro ar žmonos);
- Tėvų (taip pat ir įtėvių);
- Vaikų (taip pat ir įvaikių).
Ką tai reiškia praktiškai? Iš šių asmenų galite gauti bet kokios vertės dovaną – ar tai būtų 10 000 eurų, ar 100 000 eurų, ar milijonas – ir nuo jos **niekada nereikės mokėti 15% GPM**.
Tačiau ar reikia tokią dovaną deklaruoti? Taip, jei planuojate šiuos pinigus panaudoti didesniam pirkiniui ir norite turėti VMI pripažįstamą pinigų kilmės įrodymą. Tokios dovanos deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje GPM311, jos T priede („Neapmokestinamosios pajamos“).
2 grupė: Kiti artimieji (su „lubomis“)
Antroji grupė apima šiek tiek tolimesnius, bet vis dar artimus giminaičius:
- Senelius;
- Vaikaičius (anūkus);
- Brolius;
- Seseris.
Šiai grupei taikoma taisyklė yra sudėtingesnė. Dovanos, gautos iš šių asmenų, yra **neapmokestinamos, jeigu jų bendra suma per vienerius kalendorinius metus neviršija 150 000 eurų.**
Svarbu atkreipti dėmesį į žodį „bendra“. Jei per tuos pačius metus gavote 100 000 eurų dovanų iš senelio ir 60 000 eurų iš brolio, bendra suma bus 160 000 eurų. Tokiu atveju, 150 000 eurų bus neapmokestinami, o likusi 10 000 eurų viršijanti dalis bus apmokestinama standartiniu 15% GPM tarifu (prievolė sumokėti 1 500 eurų mokesčio).
Deklaruoti tokias dovanas taip pat privaloma, ypač jei suma viršija neapmokestinamąjį dydį arba jei norite pagrįsti savo turto įsigijimą.
3 grupė: Visi kiti asmenys (minimali lengvata)
Į šią grupę patenka visi, kurie nebuvo išvardinti pirmoje ir antroje grupėje. Tai gali būti:
- Tolimesni giminaičiai (tetos, dėdės, pusseserės, pusbroliai);
- Draugai;
- Bendradarbiai;
- Sugyventiniai (jei santuoka nėra įregistruota);
- Bet kokie kiti pašaliniai asmenys.
Taisyklė čia pati griežčiausia. Dovanos, gautos iš visų šių asmenų kartu sudėjus, yra **neapmokestinamos, jeigu jų bendra metinė suma neviršija 2 500 eurų.**
Pavyzdžiui, jei per metus gavote 1 000 eurų iš draugo vestuvių proga ir 1 000 eurų iš tetos gimtadienio proga, bendra suma yra 2 000 eurų. Ji neviršija 2 500 eurų ribos, todėl mokesčių mokėti nereikia. Deklaruoti tokių smulkių dovanų taip pat dažniausiai neprivaloma, nebent pats to norite.
Tačiau jei gavote 3 000 eurų iš sugyventinio (kuris teisiškai nėra sutuoktinis), situacija keičiasi. Suma viršija 2 500 eurų. Svarbu žinoti, kad apmokestinama ne visa suma, o tik **skirtumas**. Tai reiškia, kad apmokestinamoji bazė bus 500 eurų (3 000 – 2 500 = 500). Mokėtinas GPM bus 75 eurai (500 * 0,15).
Tokią dovaną jau privaloma deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.
Dovanojimo sutartis: kada popierius svarbesnis už žodį?
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) nustato ne tik mokesčių, bet ir sandorių sudarymo taisykles. Kalbant apie dovanas, forma kartais yra tokia pat svarbi kaip ir turinys. Kada privaloma sudaryti rašytinę ar net notarinę dovanojimo sutartį?
Paprasta rašytinė forma
Paprasta rašytinė dovanojimo sutartis privaloma, kai dovanojama suma yra **nuo 1 500 eurų iki 15 000 eurų**. Nors VMI dažnai priima ir bankinio pavedimo išrašą kaip įrodymą, turėti aiškų, abiejų šalių pasirašytą dokumentą, kuriame nurodyta data, suma ir tikslas („dovana“), yra kur kas saugiau. Tai apsaugo nuo situacijų, kai VMI bando interpretuoti pavedimą kaip atlygį už paslaugas ar paskolos grąžinimą.
Privaloma notarinė forma
Notaro parašas ant dovanojimo sutarties tampa privalomas dviem pagrindiniais atvejais:
- Kai dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas), nepriklausomai nuo jo vertės.
- Kai dovanojama pinigų suma (ar kitas kilnojamasis turtas), kurios vertė yra **didesnė nei 15 000 eurų**.
Šis reikalavimas yra ypač svarbus. Jei, pavyzdžiui, tėvai perveda sūnui 20 000 eurų būsto pradiniam įnašui bankiniu pavedimu, bet nesudaro notarinės sutarties, toks sandoris teisiškai yra **niekinis** (negaliojantis nuo pat sudarymo momento).
VMI, pastebėjusi tokį sandorį be notarinio patvirtinimo, gali jo nepripažinti kaip dovanos. Tai reiškia, kad tie 20 000 eurų nebus laikomi teisėtu pajamų šaltiniu, net jei jie gauti iš tėvų ir yra neapmokestinami pagal GPM įstatymą. Nesilaikant Civilinio kodekso reikalavimų, kyla didžiulė rizika, kad VMI apmokestins šias lėšas kaip nepagrįstas pajamas.
Taip pat verta žinoti, kad dovanojant pinigus **grynaisiais**, notarinė forma privaloma, jei suma viršija 15 000 eurų. Jei suma mažesnė, notaro nereikia, bet įrodyti tokios dovanos faktą VMI bus kur kas sudėtingiau nei bankinio pavedimo atveju.
Kaip praktiškai deklaruoti gautas dovanas?
Procesas nėra sudėtingas ir atliekamas kasmetinio pajamų deklaravimo metu.
- Laikas: Dovanos, gautos per 2024 metus, turi būti deklaruojamos iki 2025 m. gegužės 1 d.
- Vieta: Viskas daroma per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
- Forma: Pildoma Metinė pajamų deklaracija GPM311.
- Vieta deklaracijoje:
- Jei dovana buvo **neapmokestinama** (pvz., 30 000 eurų iš tėvų arba 2 000 eurų iš draugo), ji įrašoma į GPM311 priedą **T „Neapmokestinamosios pajamos“**. Reikės nurodyti pajamų kodą (pvz., 51 – neapmokestinamos dovanos iš artimųjų) ir gautą sumą.
- Jei dovana buvo **apmokestinama** (pvz., 4 000 eurų iš sugyventinio), apmokestinamoji dalis (šiuo atveju – 1 500 eurų) deklaruojama pagrindiniame GPM311 lape kaip „Kitos apmokestinamosios pajamos“. Sistema automatiškai apskaičiuos mokėtiną 15% GPM sumą.
- Sumokėjimas: Jei atsirado mokėtinas GPM, jį reikia sumokėti taip pat iki tos pačios gegužės 1 d.
Ypatingi atvejai ir dažniausios klaidos
Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kurios ne visada telpa į standartinius rėmus. Aptarkime kelis dažniausius scenarijus.
Dovanos iš užsienio
Jei esate nuolatinis Lietuvos gyventojas (mokesčių rezidentas), privalote deklaruoti visas savo pasaulines pajamas, įskaitant dovanas. Taisyklės yra lygiai tokios pačios: svarbu, kas yra dovanotojas. Jei JAV gyvenantys tėvai jums dovanoja 50 000 eurų, dovana yra neapmokestinama GPM Lietuvoje (tačiau ją būtina deklaruoti ir pasidomėti notarinės formos reikalavimais). Jei pinigus dovanoja JAV gyvenanti teta, bus taikoma 2 500 eurų neapmokestinamoji riba.
Problema su dovanomis iš užsienio dažnai būna ne apmokestinimas, o pinigų kilmės įrodymas. VMI gali paprašyti įrodymų, kad dovanotojas užsienyje turėjo legalių pajamų tokiai dovanai suteikti.
Ne piniginės dovanos (automobilis, butas)
Visos aukščiau išdėstytos taisyklės galioja ir dovanoms turtu. Skirtumas tik tas, kad reikia nustatyti dovanos vertę. Paprastai tai yra dovanos rinkos vertė jos gavimo metu. Dovanos vertė fiksuojama dovanojimo sutartyje. Jei dovanojamas nekilnojamas turtas, jo vertė nurodoma iš Registrų centro išrašo arba atlikus individualų turto vertinimą.
Pavyzdžiui, jei brolis dovanoja automobilį, kurio rinkos vertė 10 000 eurų, ši suma neviršija 150 000 eurų ribos, todėl GPM mokėti nereikia. Bet jei draugas dovanoja automobilį, vertą 10 000 eurų, apmokestinamoji bazė bus 7 500 eurų (10 000 – 2 500), ir teks sumokėti 1 125 eurus GPM.
Klaida: „Pasiskolinau“, o ne „Gavau dovanų“
Bandydami išvengti mokesčių ar notaro mokesčių, žmonės kartais dovaną įformina kaip beprocentę paskolą. Tai labai rizikingas kelias. VMI turi teisę perkvalifikuoti sandorius. Jei „paskolos“ sutartis neturi aiškaus grąžinimo grafiko, jokių palūkanų ir nėra jokių įrodymų, kad paskola realiai grąžinama, mokesčių administratorius gali tokį sandorį pripažinti apsimestiniu (sudarytu dovanai pridengti) ir pritaikyti visas su dovanomis susijusias pasekmes – mokesčius, delspinigius ir baudas.
O kas, jei nedeklaruosiu? Rizika ir pasekmės
Kai kurie žmonės vis dar mano, kad VMI nieko nemato ir nežino, ypač jei pinigai gauti grynaisiais ar pervesti tarp skirtingų bankų. Tai pavojingas mąstymas.
VMI aktyviai naudoja išmaniąsias duomenų analizės sistemas. Ji mato visus jūsų nekilnojamojo turto ir automobilių pirkinius (per Registrų centrą ir „Regitrą“), gauna duomenis iš bankų apie didesnes operacijas, stebi jūsų oficialias pajamas. Kai sistema užfiksuoja, kad asmuo, per 5 metus oficialiai uždirbęs 100 000 eurų, perka turtą už 150 000 eurų, automatiškai užsidega raudona lemputė.
Prasideda mokestinis patikrinimas, kurio metu jūsų prašoma pagrįsti trūkstamus 50 000 eurų. Jei negalite to padaryti (nes laiku nedeklaravote dovanų), pasekmės būna skaudžios:
- Mokesčiai: VMI apmokestins visą nepagrįstą sumą (50 000 eurų) 15% GPM tarifu.
- Delspinigiai: Bus apskaičiuoti delspinigiai už visą laikotarpį, kurį vėlavote sumokėti mokesčius.
- Bauda: Bus skirta bauda, kuri paprastai siekia nuo 10% iki 50% nesumokėtos mokesčio sumos.
Galiausiai, vietoje to, kad laiku ir nemokamai (arba sumokant nedidelį mokestį) deklaruotumėte dovaną, jūs sumokate kelis kartus daugiau. Nežinojimas ar bandymas „prasmukti“ kainuoja brangiai.
Išvados: geriau klausti, nei mokėti baudą
Dovanotų pinigų tema reikalauja atidumo. Svarbiausia, ką turite įsiminti, yra tai, kad taisyklės priklauso nuo dovanotojo giminystės ryšio ir dovanos vertės. Visada atskirkite deklaravimo prievolę (kuri reikalinga turto pagrindimui) nuo mokesčių mokėjimo prievolės.
Jei abejojate – visada geriau deklaruoti. Laiku VMI pateikta informacija, net ir apie neapmokestinamas dovanas iš tėvų, yra geriausias jūsų argumentas ir apsauga ateityje įsigyjant turtą. O jei situacija sudėtinga, susijusi su didelėmis sumomis ar užsieniu – nedvejokite ir pasikonsultuokite su mokesčių specialistu. Konsultacija visada kainuos pigiau nei baudos ir delspinigiai.