Darbo keitimas – natūrali ir dažnai neišvengiama karjeros dalis. Tai gali būti jaudinantis žingsnis link naujų galimybių, didesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų. Tačiau prieš pasineriant į naujus iššūkius, laukia vienas svarbus ir kartais daug klausimų keliantis etapas – atsisveikinimas su esama darboviete. Vienas iš esminių šio proceso elementų yra įspėjimo terminas, liaudyje dažnai vadinamas „atidirbimu“. Kiek laiko reikia įspėti darbdavį? Ar visada privaloma dirbti visą nustatytą laikotarpį? Ką daryti, jei darbdavys elgiasi nesąžiningai? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų, remdamiesi aktualiausia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) praktika.
Įspėjimo terminas: kas tai ir kodėl jis reikalingas?
Įspėjimo terminas – tai įstatymu nustatytas laikotarpis, per kurį viena iš darbo sutarties šalių (darbuotojas arba darbdavys) turi raštu pranešti kitai šaliai apie savo ketinimą nutraukti darbo sutartį. Tai nėra bausmė ar formalumas. Šis laikotarpis yra skirtas užtikrinti sklandų pereinamąjį procesą ir apsaugoti abiejų šalių interesus.
- Darbdaviui šis laikas yra gyvybiškai svarbus norint surasti ir apmokyti naują darbuotoją, kuris perimtų išeinančiojo pareigas. Tai padeda išvengti staigaus darbų sustojimo, užtikrinti veiklos tęstinumą ir sumažinti finansinius nuostolius.
- Darbuotojui įspėjimo terminas suteikia laiko tvarkingai užbaigti pradėtus darbus, perduoti projektus ir informaciją kolegoms bei sklandžiai atsisveikinti su komanda. Profesionalus išėjimas palieka gerą įspūdį ir padeda palaikyti teigiamus santykius, kurie gali praversti ateityje.
Svarbu suprasti, kad įspėjimo terminas nėra „vergovė“. Jo metu darbuotojas išlaiko visas savo teises ir pareigas, o darbdavys privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir laiku mokėti atlyginimą. Tai normalus darbo santykių etapas, kurį reglamentuoja įstatymai.
Standartinis įspėjimo terminas: 20 darbo dienų taisyklė
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, standartinis terminas, per kurį darbuotojas turi įspėti darbdavį apie savo norą nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį, yra 20 darbo dienų.
Būtina atkreipti dėmesį į du esminius žodžius: „darbo dienos“. Tai reiškia, kad skaičiuojamos tik tos dienos, kurios pagal jūsų darbo grafiką yra darbo dienos. Savaitgaliai (šeštadieniai ir sekmadieniai, jei dirbate standartinę 5 dienų savaitę) ir valstybinės šventės į šį terminą neįeina. Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po to, kai darbdavys gauna jūsų raštišką prašymą išeiti iš darbo.
Praktinis pavyzdys: tarkime, jūs įteikiate prašymą išeiti iš darbo pirmadienį, gegužės 5 dieną. Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo antradienio, gegužės 6 dienos. Jūsų paskutinė darbo diena bus 20-oji darbo diena nuo gegužės 6-osios, neįskaitant savaitgalių ir švenčių dienų.
Visada rekomenduojama prašymą išeiti iš darbo teikti raštu ir turėti įrodymą, kad darbdavys jį gavo. Tai gali būti ant jūsų prašymo kopijos uždėtas darbdavio ar jo įgalioto asmens (pvz., personalo skyriaus darbuotojo) parašas su data arba prašymo išsiuntimas registruotu paštu.
Kada įspėjimo terminas gali būti trumpesnis? Išimtys ir specialūs atvejai
Nors 20 darbo dienų yra standartas, Darbo kodeksas numato keletą svarbių išimčių, leidžiančių darbuotojui nutraukti darbo sutartį per gerokai trumpesnį laiką. Šias situacijas verta žinoti, nes jos gali gerokai palengvinti išėjimo procesą.
Išėjimas iš darbo bandomuoju laikotarpiu
Bandomasis laikotarpis yra skirtas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui įvertinti, ar jie tinka vienas kitam. Jei per šį laikotarpį (kuris negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai) nusprendžiate, kad darbas jums netinka, galite nutraukti darbo sutartį, įspėję darbdavį raštu vos prieš 3 darbo dienas. Tai suteikia lankstumo ir leidžia greitai pasitraukti iš netinkamos pozicijos be ilgų įsipareigojimų.
Darbo sutarties nutraukimas šalių sutarimu
Tai pats lanksčiausias, greičiausias ir dažnai abiem pusėms palankiausias būdas nutraukti darbo santykius. Jei jums pavyksta susitarti su darbdaviu, darbo sutartį galima nutraukti bet kada, net ir tą pačią dieną. Tokiu atveju įspėjimo terminas apskritai netaikomas arba taikomas toks, dėl kurio susitaria abi šalys.
Sudarant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jame raštu turi būti aptartos visos esminės sąlygos: nuo kada sutartis laikoma nutraukta, kokia tvarka bus atsiskaityta (galutinis atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas), ar bus mokama kokia nors papildoma kompensacija ir pan. Šis būdas leidžia išvengti bet kokių ginčų ir atsisveikinti draugiškai.
Kai darbdavys pažeidžia Jūsų teises (Svarbios priežastys)
Darbo kodeksas gina darbuotoją nuo nesąžiningo darbdavio elgesio. Jei negalite tęsti darbo dėl svarbių priežasčių, susijusių su darbdavio veiksmais ar aplaidumu, galite nutraukti darbo sutartį, įspėję darbdavį raštu vos prieš 5 darbo dienas. LR DK 56 straipsnis numato, kad svarbiomis priežastimis laikoma:
- Prastova: Jums ne dėl jūsų kaltės ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 45 dienas per pastaruosius 12 mėnesių nebuvo suteiktas darbas.
- Vėluojantis atlyginimas: Jums ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas priklausantis darbo užmokestis.
- Netinkamos darbo sąlygos: Darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų darbo teisės normose, darbo sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, pažeidžia jūsų teises.
- Smurtas ir priekabiavimas: Patyrėte smurtą, priekabiavimą (įskaitant seksualinį) ar mobingą darbo vietoje, o darbdavys nesiėmė priemonių tam sustabdyti.
Pasirinkus šį kelią, labai svarbu prašyme išeiti iš darbo aiškiai nurodyti konkrečią priežastį ir, esant galimybei, turėti tai pagrindžiančius įrodymus. Tokiu atveju darbdavys privalo jums išmokėti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (o jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Liga, negalia ar šeimyninės aplinkybės
Dar viena situacija, kai taikomas 5 darbo dienų įspėjimo terminas, yra tada, kai darbuotojas nebegali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos, neįgalumo arba todėl, kad turi slaugyti šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, vaikus), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Norint pasinaudoti šia teise, būtina darbdaviui pateikti atitinkamą sveikatos įstaigos išvadą ar kitą dokumentą, įrodantį minėtas aplinkybes.
O gal įspėjimo terminas gali būti ilgesnis?
Nors įstatymas numato standartinį 20 darbo dienų terminą, jis gali būti ir ilgesnis. Tačiau tai įmanoma tik vienu atveju – jei ilgesnis, bet neviršijantis 40 darbo dienų (t. y. dvigubas standartinis terminas), įspėjimo terminas yra numatytas kolektyvinėje sutartyje. Tai nėra individualus susitarimas su darbuotoju, o visai įmonei ar jos daliai taikomas dokumentas. Jei jūsų darbovietėje kolektyvinės sutarties nėra arba joje nieko nepasakyta apie ilgesnį terminą, jums galioja standartinė 20 darbo dienų taisyklė.
„Atidirbimas”: pareigos ir teisės įspėjimo laikotarpiu
Pateikus prašymą išeiti iš darbo, prasideda įspėjimo laikotarpis. Tai laikas, kai abi šalys turi elgtis profesionaliai ir atsakingai.
Darbuotojo pareigos:
- Sąžiningas darbas: Turite toliau eiti savo pareigas taip pat kruopščiai ir atsakingai, kaip ir iki tol. Negalima tiesiog „atsėdėti“ likusio laiko.
- Darbų perdavimas: Viena svarbiausių jūsų užduočių – sklandžiai perduoti visus darbus, projektus, dokumentus ir reikalingą informaciją jus pakeisiančiam asmeniui ar kitam kolegai.
- Profesionalumas: Išlaikykite teigiamą požiūrį, nekalbėkite blogai apie įmonę ar kolegas. Palikite duris atviras – niekada nežinote, kada jūsų keliai gali vėl susikirsti.
Darbdavio pareigos:
- Suteikti darbą ir mokėti atlyginimą: Darbdavys privalo užtikrinti, kad turėtumėte darbo, ir laiku mokėti visą priklausantį atlyginimą už šį laikotarpį.
- Negali versti atostogauti: Darbdavys negali jūsų vienašališkai išleisti atostogų, kad „padengtų“ įspėjimo terminą. Atostogos šiuo laikotarpiu galimos tik jums paprašius ir darbdaviui sutikus.
- Užtikrinti tinkamas sąlygas: Darbo sąlygos negali pablogėti vien dėl to, kad nusprendėte išeiti.
Ar galima ne „atidirbti”?
Dažnai kyla klausimas: o kas bus, jei tiesiog neateisiu į darbą kitą dieną po prašymo pateikimo? Savavališkas pasišalinimas iš darbo be svarbios priežasties yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl to darbdavys gali atleisti jus iš darbo už drausminį nusižengimą (tai bus įrašyta jūsų dokumentuose) ir netgi pareikalauti atlyginti dėl jūsų neatvykimo patirtą tiesioginę žalą.
Vienintelis būdas išvengti įspėjimo termino yra gauti darbdavio sutikimą atleisti jus anksčiau arba, kaip minėta, nutraukti sutartį šalių sutarimu. Jei jūsų santykiai su vadovu geri, dažnai įmanoma susitarti dėl trumpesnio termino, ypač jei jau esate apmokę pamainą ar užbaigę visus svarbiausius darbus.
Finansiniai reikalai: galutinis atsiskaitymas ir nepanaudotos atostogos
Paskutinė darbo diena yra ne tik atsisveikinimo, bet ir galutinio atsiskaitymo diena. Darbdavys privalo su jumis pilnai atsiskaityti būtent paskutinę jūsų darbo dieną (ne vėliau). Į galutinį atsiskaitymą įeina:
- Darbo užmokestis už dirbtą laiką iki atleidimo dienos.
- Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Suskaičiuojamos visos sukauptos, bet nepanaudotos atostogų dienos per visą jūsų darbo laikotarpį toje įmonėje.
- Kitos priklausančios išmokos, jei tokių yra (pvz., išeitinė išmoka, jei išeinate dėl svarbių priežasčių).
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jis privalo mokėti delspinigius – vidutinį jūsų darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą dieną.
Praktiniai patarimai, kaip sklandžiai išeiti iš darbo
- Pirmiausia pasikalbėkite su vadovu. Prieš teikdami oficialų prašymą, asmeniškai informuokite savo tiesioginį vadovą apie sprendimą. Tai parodys pagarbą ir profesionalumą.
- Pateikite raštišką prašymą. Prašyme aiškiai nurodykite, kad prašote nutraukti darbo sutartį pagal atitinkamą LR DK straipsnį (pvz., 55 str. 1 d. – savo noru) ir nurodykite datą. Pasirūpinkite, kad turėtumėte įrodymą apie prašymo įteikimą.
- Sudarykite darbų perdavimo planą. Kartu su vadovu ar kolegomis aptarkite, kokius darbus reikia užbaigti, o kokius perduoti. Parengkite aiškias instrukcijas, sutvarkykite dokumentus.
- Būkite pozityvūs ir paslaugūs. Padėkite apmokyti naują darbuotoją, atsakykite į kolegų klausimus. Jūsų noras bendradarbiauti bus įvertintas.
- Neplokite durimis. Niekada nežinote, galbūt ateityje norėsite grįžti į šią įmonę arba jums prireiks buvusio vadovo rekomendacijos. Palikite gerą įspūdį ir išsaugokite profesinius ryšius.
Išėjimas iš darbo – svarbus karjeros etapas. Žinodami savo teises ir pareigas, galite šį procesą paversti ne stresą keliančia, o sklandžia ir pozityvia patirtimi, atveriančia duris į naują profesinį skyrių. Svarbiausia – bendrauti atvirai, elgtis profesionaliai ir viską daryti pagal įstatymus.