Sprendimas išeiti iš darbo – vienas iš tų gyvenimo momentų, kuris dažnai būna lydimas prieštaringų jausmų. Viena vertus, jaučiame palengvėjimą, džiaugsmą dėl naujų galimybių ar tiesiog ramybę, kad paliekame netenkinančią aplinką. Kita vertus, kyla nerimas: kaip pranešti vadovui? Kaip pabaigti darbus? Ir, ko gero, pats opiausias klausimas: „Kiek laiko reikės atidirbti?“
Terminas „atidirbimas“ yra giliai įsišaknijęs mūsų kasdienėje kalboje, tačiau teisiniu požiūriu jis nėra visiškai tikslus. Tai, ką mes vadiname „atidirbimu“, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) įvardija kaip įspėjimo terminą. Tai nėra bausmė ar skolos grąžinimas darbdaviui. Tai yra civilizuotas, įstatymu nustatytas laikotarpis, skirtas abiem pusėms – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – pasiruošti pokyčiams.
Per šį laiką darbdavys gali pradėti ieškoti naujo komandos nario, o išeinantis darbuotojas – tvarkingai užbaigti pradėtus projektus, perduoti užduotis kolegoms ir, žinoma, aktyviau planuoti savo ateitį. Vis dėlto, situacijų būna įvairių. Kartais tos 20 dienų atrodo kaip amžinybė, o kartais norisi išeiti „čia ir dabar“. Ar tai įmanoma?
Šiame straipsnyje mes išsamiai panagrinėsime, ką apie įspėjimo terminą sako įstatymai, kokiomis sąlygomis standartinis 20 dienų laikotarpis gali būti sutrumpintas arba visai netaikomas, ir kokios yra jūsų teisės bei pareigos nusprendus nutraukti darbo sutartį. Tai padės jums jaustis užtikrintai ir visą išėjimo iš darbo procesą paversti kuo sklandesniu.
Įspėjimo terminas: mitai, faktai ir teisinis pagrindas
Pirmiausia, svarbu atskirti du pagrindinius darbo sutarties nutraukimo būdus, nuo kurių tiesiogiai priklauso, ar bus taikomas įspėjimo terminas, ar ne.
1. Auksinis standartas: Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (LR DK 54 str.)
Tai yra pats lanksčiausias, greičiausias ir emociškai lengviausias būdas atsisveikinti. Kaip ir sako pavadinimas, darbuotojas ir darbdavys tiesiog susitaria dėl visų išėjimo sąlygų. Tokiu atveju:
- Įspėjimo terminas NĖRA PRIVALOMAS. Jūs galite susitarti išeiti kad ir rytoj, po savaitės ar po mėnesio. Viskas priklauso nuo jūsų derybų.
- Visos sąlygos (paskutinė darbo diena, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, galbūt net išeitinė išmoka, nors ji ir nėra privaloma šiuo atveju) yra surašomos raštiškame susitarime.
- Iniciatyvą tokiam susitarimui gali parodyti tiek darbuotojas, tiek darbdavys.
Jei jūsų santykiai su vadovu yra geri arba bent jau profesionalūs, visada verta pirmiausia bandyti eiti šiuo keliu. Pokalbis, kuriame jūs ne reikalaujate, o siūlote susitarti dėl abiem pusėms patogios datos, dažnai duoda geriausių rezultatų.
2. Standartinė procedūra: Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva (LR DK 55 str.)
Būtent šiam atvejui ir yra taikomas tasai „atidirbimas“. Tai situacija, kai darbuotojas vienašališkai nusprendžia išeiti iš darbo, pateikdamas darbdaviui raštišką prašymą. Štai čia ir atsiranda prievolė įspėti darbdavį prieš tam tikrą laiką.
Pagrindinė taisyklė: Darbuotojas, norėdamas nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį savo iniciatyva, privalo apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Atkreipkite dėmesį į du esminius žodžius:
- Raštu: Nors pokalbis yra mandagu, teisinę galią turi tik raštiškas prašymas (popierinis su parašu arba elektroninis, pasirašytas kvalifikuotu el. parašu, ar išsiųstas per vidines sistemas, jei tokios įteisintos).
- Kalendorinių dienų: Tai ne darbo dienos! Į šį terminą įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Tai gera žinia darbuotojui, nes realiai dirbti tenka mažiau (paprastai apie 14–15 darbo dienų).
Kaip teisingai skaičiuoti 20 dienų terminą?
Čia dažnai kyla nesusipratimų. Įstatymas numato, kad terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai darbdavys gauna jūsų prašymą.
Pavyzdys:
Jūs įteikiate prašymą išeiti iš darbo spalio 7 d. (pirmadienį).
20 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo spalio 8 d. (antradienio).
Jūsų paskutinė darbo diena bus spalio 27 d. (sekmadienis). Tai reiškia, kad paskutinį kartą fiziškai darbe jūs pasirodysite spalio 25 d. (penktadienį), o sutartis bus nutraukta sekmadienį.
Labai svarbu prašyme aiškiai nurodyti pageidaujamą paskutinę darbo dieną. Jei nurodysite datą, kuri nesudaro 20 dienų, darbdavys turi teisę reikalauti, kad dirbtumėte visą terminą, nebent, žinoma, jis sutinka jus išleisti anksčiau (kas vėlgi grąžintų mus prie šalių susitarimo).
Kada „atidirbti“ reikia trumpiau? 5 darbo dienų taisyklė
Darbo kodeksas numato išimtis, kada standartinis 20 kalendorinių dienų terminas yra sutrumpinamas iki 5 darbo dienų. Atkreipkite dėmesį – čia jau kalbame apie darbo dienas (pirmadienį-penktadienį, neįskaitant švenčių).
Šis trumpesnis terminas taikomas, kai darbuotojas išeina dėl svarbių priežasčių:
- Liga ar negalia: Kai darbuotojas nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, patvirtintos medicinine išvada.
- Šeimos nario slauga: Kai reikia slaugyti šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, vaikus) ir pateikiama tai patvirtinanti medicininė pažyma.
- Prastova: Jei darbdavys paskelbia darbuotojui prastovą ne dėl darbuotojo kaltės ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba jei ji per metus sudaro daugiau nei 60 dienų.
- Atlyginimo vėlavimas: Jei darbdavys vėluoja išmokėti visą darbuotojui priklausantį darbo užmokestį (ar jo dalį) ilgiau nei vieną mėnesį nuo termino.
- Pensinis amžius: Kai darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
Šiais atvejais, teikdamas prašymą išeiti iš darbo, darbuotojas privalo nurodyti konkrečią priežastį ir, jei įmanoma, pridėti ją patvirtinančius dokumentus (pvz., gydytojo išvadą). Terminas vėlgi pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną po prašymo gavimo.
Auksinis bilietas: Išėjimas dėl darbdavio kaltės (LR DK 56 str.)
Tai ypatingas atvejis, kurį darbuotojai dažnai painioja su aukščiau minėtomis „svarbiomis priežastimis“. Išėjimas dėl darbdavio kaltės (arba, teisiškai kalbant, dėl darbo sutarties pažeidimo) ne tik leidžia išeiti greičiau, bet ir suteikia teisę į išeitinę išmoką.
Įspėjimo terminas šiuo atveju yra toks pat trumpas – 5 darbo dienos.
Kas laikoma darbdavio pažeidimu?
- Minėtas atlyginimo vėlavimas (ilgiau nei 1 mėn.).
- Darbdavys pažeidžia darbo teisės normas (pvz., sistemingai verčia dirbti viršvalandžius ir už juos neapmoka, nesuteikia poilsio laiko).
- Darbdavys nevykdo darbo sutartyje numatytų sąlygų.
- Darbuotojo atžvilgiu taikomas mobingas, priekabiavimas ar diskriminacija (tai turi būti įrodyta arba bent jau pagrįsta).
Pateikdamas prašymą pagal DK 56 str., darbuotojas privalo aiškiai nurodyti pažeidimo esmę. Jei darbdavys sutinka su priežastimi, jis nutraukia sutartį ir išmoka darbuotojui 2 (dviejų) vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinę išmoką. Jei darbdavys nesutinka, ginčas keliamas į Darbo ginčų komisiją (DGK).
Specialus atvejis: Bandomasis laikotarpis
Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje (išbandymo terminas) ir nusprendžiate, kad darbas jums netinka, procedūra yra kur kas paprastesnė. Jūs galite nutraukti sutartį, įspėjęs darbdavį raštu prieš 3 darbo dienas (LR DK 36 str.). Šis terminas taikomas, nebent sutartyje sutarėte kitaip. Tas pats galioja ir darbdaviui – jis taip pat gali jus atleisti įspėjęs prieš 3 darbo dienas, jei rezultatai jo netenkina.
Jūsų teisės ir pareigos įspėjimo laikotarpiu
Taigi, jūs įteikėte prašymą ir prasidėjo 20 dienų terminas. Ką svarbu žinoti apie šį laikotarpį?
Pareigos išlieka
Tai nėra atostogos ar laisvas laikas. Jūs vis dar esate darbuotojas, gaunate atlyginimą, todėl privalote:
- Sąžiningai atlikti savo tiesiogines pareigas.
- Laikytis vidaus tvarkos taisyklių.
- Aktyviai dalyvauti darbų perdavimo procese: sutvarkyti dokumentus, apmokyti kolegą ar naują darbuotoją, perduoti kontaktus ir informaciją.
Sąmoningas pareigų nevykdymas ar darbo drausmės pažeidimas per įspėjimo terminą gali tapti pagrindu darbdaviui nutraukti sutartį dėl jūsų kaltės (LR DK 58 str.). Tai – pats blogiausias išėjimo scenarijus, kuris įrašomas į „Sodros“ duomenų bazę ir gali pakenkti jūsų reputacijai ateityje.
Teisės, kuriomis verta pasinaudoti
Įspėjimo laikotarpiu jūs turite visas tas pačias teises kaip ir bet kuris kitas darbuotojas. Štai keletas praktinių „triukų“, kaip palengvinti šį laikotarpį:
1. Teisė į nepanaudotas atostogas
Tai pati populiariausia ir veiksmingiausia priemonė „sutrumpinti“ realų buvimo darbe laiką. Jei turite sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų, jūs turite dvi galimybes:
- Gauti kompensaciją: Išeinant iš darbo, visos nepanaudotos atostogos (už visą dirbtą laikotarpį) privalo būti kompensuojamos pinigais.
- Panaudoti atostogas: Jūs galite prašyti suteikti jums atostogas per įspėjimo terminą. Jei jūsų prašymas tenkinamas, jūs tiesiog atostogaujate, o įspėjimo terminas eina.
Pavyzdys: Jūs įspėjate darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų (tarkime, 14 darbo dienų). Jūs turite sukaupę 10 darbo dienų atostogų. Jūs galite susitarti su darbdaviu, kad 4 dienas dirbsite (perduosite darbus), o likusias 10 dienų atostogausite. Įspėjimo terminas nuo to nesikeičia, bet jūs fiziškai darbe praleidžiate tik 4 dienas. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą, jei jis pateikiamas pagal atostogų suteikimo grafiką arba jei darbuotojas turi teisę pasirinkti atostogų laiką (pvz., augina mažamečius vaikus).
2. Kas nutinka, jei susergu?
Jei įspėjimo laikotarpiu susergate ir gaunate nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“), situacija gali klostytis dvejopai.
Pagal senąjį kodeksą liga pratęsdavo įspėjimo terminą. Pagal dabartinį (nuo 2017 m.) – nebebūtinai. Darbo sutartis pasibaigs tą dieną, kurią nurodėte prašyme, net jei tuo metu sirgsite. Terminas būtų pratęsiamas tik tuo atveju, jei jūs pats to paprašytumėte atskiru prašymu.
Taigi, susirgus, jūs tiesiog sergate, gaunate ligos išmoką, o paskutinė darbo diena ateina kaip suplanuota. Jums nereikia grįžti po ligos ir „atidirbti“ praleistų dienų.
3. Ar darbdavys gali mane išleisti anksčiau?
Taip. Jei jūs įteikėte prašymą su 20 dienų terminu, o darbdavys mato, kad darbus perdavėte per savaitę ir nebeturite ką veikti, jis gali priimti sprendimą nutraukti sutartį anksčiau.
BET! Tokiu atveju (tai vadinama atleidimu darbdavio sprendimu sutrumpinus įspėjimo terminą, LR DK 55 str. 4 d.) darbdavys privalo jums sumokėti kompensaciją. Jos dydis – jūsų vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną sutrumpintą įspėjimo termino darbo dieną.
Pavyzdžiui, jei liko 10 darbo dienų termino, o darbdavys jus išleidžia, jis turi sumokėti jums 10 dienų VDU kompensaciją. Tai nėra tas pats, kas šalių susitarimas – čia sprendimą vienašališkai priima darbdavys.
Svarbūs niuansai: prašymo atšaukimas ir priverstinis „atidirbimas“
Ar galiu persigalvoti?
Taip. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Vėliau tai padaryti galima tik su darbdavio sutikimu.
Jei per tas 3 dienas persigalvojote, darbdavys nebegali jūsų atleisti pagal tą prašymą, nebent… jis jau yra suradęs ir susitaręs su nauju darbuotoju į jūsų vietą. Tiesa, praktikoje tai įrodyti per 3 dienas darbdaviui būtų labai sunku.
Ką daryti, jei darbdavys „nepriima“ prašymo?
Kartais pasitaiko situacijų, kai vadovas atsisako pasirašyti ant jūsų prašymo, bando gąsdinti ar reikalauja dirbti ilgiau nei 20 dienų. Ką daryti?
- Išlikite ramūs: Darbdavio parašas ant jūsų prašymo tėra patvirtinimas, kad jis jį gavo. Jo sutikimas išeiti (pagal DK 55 str.) nėra reikalingas. Jūs jį tik informuojate.
- Fiksuokite įteikimą: Jei vadovas nepasirašo, turite užsitikrinti įrodymą, kad prašymas buvo pateiktas.
- Nusiųskite prašymą registruotu paštu įmonės buveinės adresu. Įspėjimo terminas prasidės kitą dieną po laiško įteikimo.
- Nusiųskite prašymą įmonės oficialiu el. paštu (pvz., personalo skyriaus) ir paprašykite patvirtinti gavimą. Jei turite kvalifikuotą el. parašą, toks prašymas prilygsta rašytiniam.
- Įteikite prašymą sekretoriate ar personalo skyriuje ir paprašykite, kad ant jūsų kopijos uždėtų registracijos spaudą su data.
- Nereikia dirbti ilgiau: Joks darbdavys (nebent tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, kas itin reta) negali reikalauti dirbti ilgiau nei 20 kalendorinių dienų.
O kas, jei aš tiesiog nebeateisiu į darbą?
Tai pati blogiausia strategija. Jei jūs, pateikęs prašymą, nuspręsite tiesiog nebedirbti likusio termino (nebent, žinoma, sergate ar atostogaujate), tai bus traktuojama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties).
Tokiu atveju darbdavys turi pilną teisę atleisti jus ne pagal jūsų prašymą (DK 55 str.), o už drausmės pažeidimą (DK 58 str.). Kaip minėta, toks įrašas „Sodroje“ nepuošia jūsų CV ir užkerta kelią gauti nedarbo išmoką iš Užimtumo tarnybos (bent jau kurį laiką).
Pabaigai: išeikite pakelta galva
Kaip matote, „atidirbimas“ nėra jokia mistinė prievolė, o aiškiai reglamentuotas įspėjimo terminas. Nors 20 dienų yra standartas, protingiausias kelias visada yra atviras pokalbis ir šalių susitarimas. Dauguma darbdavių supranta, kad nemotyvuotas darbuotojas, skaičiuojantis paskutines dienas, įmonei naudos neduoda, todėl yra linkę susitarti dėl trumpesnio termino, ypač jei mato jūsų norą tvarkingai perduoti darbus.
Žinodami savo teises – galimybę išeiti per 5 dienas dėl svarbių priežasčių, teisę į atostogas ar kompensaciją už sutrumpintą terminą – jūs įgyjate tvirtą pagrindą deryboms.
Niekada nedeginkite tiltų. Palikite duris praviras, užbaikite darbus profesionaliai ir atsisveikinkite gražiuoju. Darbo rinka, ypač Lietuvoje, yra maža, o gera reputacija – vertingiausias jūsų karjeros turtas.