Sprendimas palikti dabartinę darbovietę retai būna spontaniškas. Dažniausiai tai ilgų apmąstymų, sėkmių ir nesėkmių analizės, o kartais – tiesiog išsekimo rezultatas. Ir štai, kai galutinis „viskas, išeinu“ ištariamas bent jau sau pačiam, iškyla vienas praktinis ir dažnai nemalonus klausimas: ar privalau atidirbti tas įstatymu numatytas dienas? Mintis apie tai, kad dar kelias savaites reikės kas rytą keltis ir eiti į vietą, iš kurios norisi kuo greičiau pabėgti, gali varyti į neviltį. Tačiau ar tikrai viskas taip kategoriška? Ar egzistuoja teisėti būdai, kaip nutraukti darbo sutartį ir išvengti įspėjimo laikotarpio? Atsakymas – taip. Ir šis išsamus gidas padės jums suprasti visas galimybes, teisinius niuansus ir galimas pasekmes.
Kodėl Apskritai Egzistuoja Įspėjimo Terminas?
Prieš gilinantis į išimtis, svarbu suprasti taisyklę. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbuotojas, norintis savo noru nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį, privalo apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Jei darbuotojas vis dar yra bandomajame laikotarpyje, šis terminas sutrumpėja iki 5 darbo dienų. Ši norma sukurta ne tam, kad kankintų darbuotoją. Ji turi dvi pagrindines funkcijas:
- Apsaugoti darbdavį. Per šį laikotarpį įmonė gali pradėti ieškoti naujo darbuotojo, organizuoti darbų perdavimą ir užtikrinti, kad staigus vieno komandos nario pasitraukimas nesužlugdytų svarbių projektų ar įmonės veiklos sklandumo.
- Apsaugoti darbuotoją. Tai suteikia socialinę garantiją. Per tas 20 dienų jūs vis dar gaunate atlyginimą, turite socialinį draudimą ir laiko ramiau susirasti naują darbą, jei to dar nepadarėte.
Taigi, įspėjimo terminas yra tam tikras civilizuotas kompromisas, leidžiantis abiem pusėms sklandžiau pereiti pokyčių laikotarpį. Tačiau gyvenime būna situacijų, kai šis kompromisas tampa nepakeliama našta. Būtent tada verta pasidomėti alternatyvomis.
Auksinis Bilietas: Šalių Susitarimas
Tai pats paprasčiausias, greičiausias ir diplomatiškiausias būdas išeiti iš darbo be jokio atidirbimo. Darbo kodeksas leidžia nutraukti darbo sutartį bet kada, jei dėl to sutinka abi šalys – darbuotojas ir darbdavys. Jums nereikia jokių ypatingų priežasčių, ligos pažymų ar teisinių ginčų. Užtenka vieno – susitarti.
Kaip Pasiekti Šalių Susitarimą?
Sėkmė čia priklauso nuo jūsų komunikacijos įgūdžių ir santykių su tiesioginiu vadovu bei įmone. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti:
- Pasiruoškite pokalbiui. Nesiveržkite į vadovo kabinetą apimti emocijų. Iš anksto suplanuokite pokalbį. Apgalvokite savo argumentus. Kodėl norite išeiti nedelsiant? Galbūt turite neatidėliotiną darbo pasiūlymą kitoje įmonėje, kuris negali laukti trijų savaičių? O gal tai susiję su asmeninėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, būtinybe skubiai išvykti ar prižiūrėti šeimos narį?
- Būkite profesionalūs ir pozityvūs. Pradėkite pokalbį nuo padėkos už suteiktą galimybę, įgytą patirtį. Venkite kaltinimų, priekaištų ar neigiamų komentarų apie įmonę, kolegas ar vadovybę. Jūsų tikslas – ne sudeginti tiltus, o gauti palankų sprendimą.
- Pateikite prašymą, o ne ultimatumą. Užuot sakę „išeinu rytoj ir taškas“, formuluokite kitaip: „Susiklostė situacija, dėl kurios man būtų labai svarbu nutraukti darbo santykius anksčiau nei po 20 dienų. Ar galėtume rasti sprendimą ir susitarti dėl ankstesnės datos?“
- Pasiūlykite sprendimą. Pagalvokite, kaip galėtumėte palengvinti darbdavio naštą. Gal galite pasiūlyti per likusias kelias dienas intensyviai apmokyti kolegą, kuris perims jūsų darbus? O gal galite paruošti išsamią darbų perdavimo instrukciją? Galbūt sutiktumėte po išėjimo dar savaitę būti pasiekiamas telefonu konsultacijoms? Toks požiūris parodo jūsų atsakingumą ir padidina tikimybę, kad į jūsų prašymą bus pažiūrėta palankiai.
- Viską įforminkite raštu. Jei pavyko susitarti žodžiu, būtina tai įforminti oficialiai. Turi būti paruoštas „Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame aiškiai nurodoma paskutinė darbo diena, sutarties nutraukimo data, galutinio atsiskaitymo tvarka (atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir t. t.). Šį dokumentą turi pasirašyti abi šalys. Be raštiško susitarimo jūsų žodinis sutarimas neturės jokios teisinės galios.
Atminkite, darbdavys neprivalo sutikti su jūsų prašymu. Jei jūsų vaidmuo įmonėje yra kritiškai svarbus ir greitai rasti pamainos neįmanoma, jis turi pilną teisę reikalauti laikytis 20 dienų įspėjimo termino. Tačiau žmogiškas ir profesionalus pokalbis dažnai daro stebuklus.
Teisė Išeiti Nedelsiant: Svarbios Priežastys
O ką daryti, jei darbdavys nesutinka, o laukti 20 dienų yra tiesiog neįmanoma arba neteisinga? Darbo kodekso 56 straipsnis numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, neįspėjus darbdavio (arba įspėjus per trumpesnį nei 20 dienų terminą).
Svarbu suprasti, kad „svarbi priežastis“ nėra subjektyvus jūsų jausmas. Tai – konkrečios, įstatyme apibrėžtos aplinkybės. Jas galima suskirstyti į dvi grupes.
1. Priežastys, Susijusios su Darbuotojo Būkle ar Aplinkybėmis
Galite nutraukti sutartį nedelsiant, jei:
- Susergate arba gaunate neįgalumą. Jei jūsų sveikatos būklė, patvirtinta medicininiais dokumentais, neleidžia toliau tinkamai atlikti pavesto darbo, galite išeiti iš darbo neatidirbę. Tai nėra tiesiog peršalimas – kalbama apie rimtas ligas ar traumas, kurios objektyviai trukdo dirbti.
- Sukanka senatvės pensijos amžius. Pasiekus įstatyme nustatytą pensinį amžių ir gaunant senatvės pensiją, turite teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo laikotarpio.
- Būtina slaugyti šeimos narį. Jei jūsų sutuoktiniui, tėvams, vaikams ar kitiems artimiesiems reikalinga nuolatinė slauga, ir tai patvirtina atitinkamos institucijos, tai taip pat yra teisėtas pagrindas išeiti iš darbo nedelsiant.
Visais šiais atvejais privalote darbdaviui pateikti savo prašymą išeiti iš darbo ir pridėti dokumentus, įrodančius minėtas aplinkybes (pvz., gydytojo išvada, neįgalumo pažymėjimas).
2. Priežastys, Susijusios su Darbdavio Kalte
Tai kur kas sudėtingesnė, bet labai svarbi kategorija. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį nedelsiant, jei darbdavys iš esmės pažeidžia savo pareigas. Tokiu atveju ne tik nereikia atidirbti, bet darbuotojui priklauso ir solidi išeitinė išmoka – 2 (o tam tikrais atvejais net daugiau) vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.
Kas laikoma darbdavio kalte arba šiurkščiu pažeidimu?
- Prastova. Jei dėl darbdavio kaltės esate prastovoje ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba ilgiau nei 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių, ir darbdavys nesiūlo jums kito darbo.
- Vėluojantis atlyginimas. Jei jums laiku (ilgiau nei du mėnesius iš eilės) nėra mokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Tai vienas iš dažniausių ir akivaizdžiausių pažeidimų.
- Netinkamos darbo sąlygos. Jei darbdavys nevykdo savo pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ir tai kelia tiesioginę grėsmę jūsų sveikatai.
- Mobingas ir priekabiavimas. Jei patiriate psichologinį smurtą, persekiojimą, priekabiavimą dėl lyties, amžiaus, rasės, pažiūrų ar bet kokią kitą diskriminacijos formą.
Svarbus procesinis žingsnis: norėdami pasinaudoti šia teise, negalite tiesiog nebeateiti į darbą. Pirmiausia privalote raštu kreiptis į darbdavį, nurodyti konkretų pažeidimą (pvz., „prašau iki X datos išmokėti man priklausantį atlyginimą už gegužės ir birželio mėnesius“) ir duoti protingą terminą pažeidimui ištaisyti. Jei darbdavys per nurodytą laiką situacijos neištaiso, tuomet jūs įgyjate teisę pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį dėl darbdavio kaltės, nurodydami konkrečią priežastį ir pridėdami įrodymus (pvz., ankstesnio raštiško kreipimosi kopiją). Tai labai svarbu norint gauti išeitinę išmoką.
Blogiausias Scenarijus: Tiesiog Nepasirodyti Darbe
Kartais kyla pagunda viską mesti ir tiesiog nebeateiti į darbą. Tai atrodo kaip lengviausias kelias, tačiau iš tiesų jis yra pats pavojingiausias ir galintis sukelti daugiausiai problemų. Kas nutinka tokiu atveju?
Jūsų neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties bus traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (teisiniu terminu – pravaikšta). Dėl to darbdavys turės pilną teisę atleisti jus pagal atitinkamą Darbo kodekso straipsnį. Kokios to pasekmės?
- Prarandate visas išeitines išmokas. Jums nepriklausys jokia kompensacija, net jei įmonėje išdirbote daug metų.
- Sugadinate savo reputaciją. Įrašas darbo sutarties nutraukimo dokumentuose apie atleidimą dėl šiurkštaus pažeidimo gali tapti rimta kliūtimi ieškant naujo darbo. Būsimi darbdaviai, tikrindami rekomendacijas, gali apie tai sužinoti.
- Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą. Tai pats nemaloniausias aspektas. Jei jūsų staigus dingimas padarė įmonei tiesioginių finansinių nuostolių (pvz., sužlugo svarbus projektas, teko mokėti baudas klientams, reikėjo skubiai samdyti brangiai kainuojančius specialistus, kad užbaigtų jūsų darbus), įmonė turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad atlygintumėte tuos nuostolius. Nors praktikoje tai nėra dažnas reiškinys, tokia rizika egzistuoja.
Todėl, kad ir kokia beviltiška atrodytų situacija, tiesiog dingti iš darbo yra pati blogiausia išeitis. Visada geriau ieškoti civilizuoto sprendimo.
Apibendrinimas ir Praktiniai Patarimai
Taigi, norint išeiti iš darbo neatidirbant 20 dienų įspėjimo termino, turite keletą realių ir teisėtų kelių. Apibendrinkime juos pagal tai, kuris yra geriausias:
- Šalių susitarimas. Visada bandykite šį kelią pirmiausia. Tai greičiausia, saugiausia ir mažiausiai streso kelianti išeitis, leidžianti išsiskirti gražiuoju ir išsaugoti gerą reputaciją.
- Svarbios priežastys. Jei jūsų situacija atitinka įstatyme numatytas svarbias priežastis (liga, pensija, artimojo slauga, darbdavio kaltė), pasinaudokite šia teise. Ypač svarbu tai daryti, jei darbdavys pažeidinėja jūsų teises – taip ne tik išeisite greičiau, bet ir gausite finansinę kompensaciją.
- Įspėjimo termino trumpinimas. Net jei darbdavys nesutinka jūsų paleisti iškart, galbūt pavyks susitarti dėl trumpesnio, pavyzdžiui, 10 dienų, įspėjimo termino? Tai jau būtų kompromisas.
Svarbiausia taisyklė – bendraukite. Kalbėkitės su savo vadovu, personalo skyriumi. Daugumą situacijų galima išspręsti paprastu pokalbiu. Ir visada, visada visus susitarimus įforminkite raštu. Darbo teisėje žodžiai turi mažai galios – viską lemia dokumentai. Išeiti iš darbo – tai svarbus karjeros žingsnis. Padarykite jį protingai, atsakingai ir su pagarba sau bei kitiems.