Pasauliui ir Lietuvai kovojant su pandemijos iššūkiais, vakcinacijos procesas tapo viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik žiniasklaidoje, bet ir šeimų susibūrimuose, darbo kolektyvuose bei interneto forumuose. Tarp visų pasiūlytų sprendimų „Janssen“ (gamintojas „Johnson & Johnson“) vakcina užėmė išskirtinę, netgi, galima sakyti, unikalų statusą turinčią vietą. Tai buvo „vieno dūrio“ bilietas į laisvę – bent jau taip ji buvo pristatoma pradžioje. Tačiau kas slypėjo už šio patogumo? Ką iš tikrųjų jautė tūkstančiai lietuvių, pasirinkę šį kelią? Praėjus laikui ir nuslūgus emocijoms, galime blaiviai pažvelgti į realias žmonių patirtis, atsiliepimus ir medicininę realybę.
Vienos dozės pažadas: kodėl lietuviai masiškai rinkosi Janssen?
Pradėkime nuo to, kodėl „Janssen“ vakcina apskritai sukėlė tokį didelį susidomėjimą. Tuo metu, kai „Pfizer“ ar „Moderna“ reikalavo dviejų vizitų į vakcinacijos centrą su kelių savaičių pertrauka, „Janssen“ pasiūlė logistinį stebuklą – vieną dozę. Tai buvo ypač patrauklu kelioms žmonių grupėms:
- Emigrantai ir keliautojai: Žmonėms, trumpam grįžusiems į Lietuvą, nebuvo galimybės laukti antros dozės mėnesį. „Janssen“ tapo greičiausiu būdu gauti galimybių pasą ir keliauti be apribojimų.
- Adatų baimę turintys asmenys: Psichologinis faktorius buvo milžiniškas. Eiti į procedūrą vieną kartą atrodė kur kas paprasčiau nei du.
- Jaunimas ir studentai: Noras greičiau grįžti į socialinį gyvenimą, barus ir renginius skatino rinktis greičiausią kelią.
Tačiau šis patogumas turėjo savo kainą, kuri dažnai pasireikšdavo jau pirmąjį vakarą po skiepo. Interneto erdvė, socialiniai tinklai ir sveikatos forumai tiesiog sprogo nuo atsiliepimų, kurie varijavo nuo „nieko nepajutau“ iki „galvojau, kad tai paskutinioji“.
Pirmoji para po skiepo: karščiavimas, šaltkrėtis ir „betoninė“ ranka
Analizuojant tūkstančius komentarų ir atsiliepimų viešojoje erdvėje, išryškėja tam tikras dėsningumas. Jei mRNR vakcinos (tokios kaip „Comirnaty“) dažniau sukeldavo stipresnę reakciją po antrosios dozės, tai vektorinė „Janssen“ vakcina smogdavo iš karto. Tai – natūrali imuninės sistemos reakcija į adenovirusą, kuris naudojamas kaip pernešėjas šioje vakcinoje.
Simptomų „amerikietiški kalneliai”
Daugelis pasiskiepijusių dalijosi panašiu scenarijumi: skiepas gautas ryte arba per pietus, diena praeina ramiai, o vakare prasideda staigus sveikatos pablogėjimas. Štai kokie simptomai dominavo lietuvių pasakojimuose:
- Nevaldomas šaltkrėtis: Tai vienas dažniausiai minimų šalutinių poveikių. Žmonės pasakojo, kad net po trimis antklodėmis negalėjo sušilti, o dantų kalenimas buvo fiziškai varginantis.
- Aukšta temperatūra: Staigus temperatūros šuolis iki 38,5–39,5 °C buvo dažnas reiškinys. Įdomu tai, kad daugelis pabrėžė būtent staigumą – temperatūra pakildavo per pusvalandį.
- Raumenų ir sąnarių skausmai: Neretai apibūdinami kaip „kaulų laužymas“, primenantis stiprų gripą.
- Skausmas dūrio vietoje: Nors tai būdinga visoms vakcinoms, „Janssen“ atveju žmonės dažnai minėjo jausmą, lyg į ranką būtų trenkta sunkiu daiktu.
Verta paminėti, kad atsiliepimuose dažnai skambėjo frazė „viena sunki naktis“. Daugumai pacientų šie simptomai išnykdavo taip pat staiga, kaip ir atsiradę – dažniausiai per 24–36 valandas. Ryte žmonės pabusdavo jausdamiesi pavargę, bet be karščio.
Jaunimas vs. Vyresnio amžiaus žmonės
Vienas įdomiausių paradoksų, kurį pastebėjo ir medikai, ir patys besiskiepijantys, buvo amžiaus įtaka šalutiniams poveikiams. Paradoksalu, bet stipresnę imuninę sistemą turintis jaunimas (18–35 m.) dažniau skundėsi audringomis reakcijomis nei senjorai. Forumuose 20-mečiai rašė apie „pragarišką naktį“, tuo tarpu jų 60-mečiai tėvai ar seneliai dažnai stebėdavosi: „O man tik ranką šiek tiek pamaudė“.
Moksliškai tai paaiškinama paprastai: jaunas organizmas agresyviau reaguoja į svetimkūnį (šiuo atveju – viruso vektorių), sukeldamas stipresnį uždegiminį atsaką, kuris ir pasireiškia karščiavimu. Tačiau socialinėje erdvėje tai sukėlė daugybę diskusijų ir neteisingų interpretacijų, esą vyresniems žmonėms „skiepas neveikia“, kas, žinoma, buvo mitas.
Nerimą keliantys signalai: retų komplikacijų šešėlis
Negalima kalbėti apie „Janssen“ vakcinos atsiliepimus, nepaliečiant pačios jautriausios temos – trombozės su trombocitopenija sindromo (TTS). Nors tai buvo itin retas reiškinys, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie kelis atvejus pasaulyje sukėlė didžiulę baimės bangą Lietuvoje.
Atsiliepimų skiltyse žmonės dalijosi ne tik fiziniais pojūčiais, bet ir psichologine įtampa. Kiekvienas galvos skausmas praėjus savaitei po skiepo buvo vertinamas su nerimu: „Ar tai jau tas krešulys?“. Tai paskatino žmones atidžiau stebėti savo kūną.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje rimtų komplikacijų atvejai buvo vienetiniai, lyginant su šimtais tūkstančių paskiepytųjų. Tačiau „Janssen“ reputacijai tai sudavė smūgį. Moterys, ypač jaunesnio amžiaus, dažniau rinkosi kitų gamintojų vakcinas būtent dėl šios rizikos, nors ji buvo statistiškai mažesnė nei, pavyzdžiui, trombozės rizika vartojant kontraceptines tabletes ar skrendant lėktuvu.
Ilgalaikiai atsiliepimai: kaip jaučiamės po pusmečio?
Praėjus pirminiam „karštinės“ etapui, diskusijos persikėlė į ilgalaikio poveikio lauką. Čia atsiliepimai išsiskyrė į dvi stovyklas.
„Pamiršau, kad skiepijausi“ grupė
Didžioji dalis žmonių po kelių dienų visiškai pamiršo apie vakcinaciją. Jų atsiliepimai paprasti: „Paskaudėjo ir praėjo“. Ši grupė džiaugėsi galimybe keliauti ir dirbti be apribojimų. Jokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų jie nefiksavo, o energijos lygis grįžo į įprastas vėžes.
„Keisti pojūčiai“ grupė
Tačiau buvo ir kita dalis atsiliepimų. Kai kurie žmonės forumuose minėjo užsitęsusį nuovargį, nepaaiškinamą silpnumą fizinio krūvio metu ar periodiškai pasikartojantį galvos skausmą keletą savaičių po injekcijos. Nors mediciniškai sunku tiesiogiai susieti šiuos simptomus tik su vakcina (tai galėjo būti ir psichosomatiniai reiškiniai ar sutapimai), žmonių pasakojimai buvo gana nuoseklūs. Dažniausiai minimas nusiskundimas – „miglotas protas“ (angl. brain fog) ar sunkumas susikaupti pirmąjį mėnesį.
Revakcinacijos dilema: „Janssen“ ir „mišrios“ schemos
Viena karščiausių diskusijų temų tapo revakcinacija arba sustiprinančioji dozė. Kai paaiškėjo, kad viena „Janssen“ dozė suteikia silpnesnę apsaugą nuo naujų atmainų (tokių kaip Delta ar Omicron) nei dvi mRNR vakcinos dozės, „Janssen“ gavėjai pasijuto apgauti. Pažadas „vienas dūris ir laisvas“ subliuško.
Čia atsirado įdomus reiškinys – vakcinų maišymas. Sveikatos apsaugos ministerijai leidus „Janssen“ pasiskiepijusiems asmenims gauti „Pfizer“ arba „Moderna“ sustiprinančiąją dozę, pasipylė nauja atsiliepimų banga. Ką žmonės kalbėjo apie šį „kokteilį“?
- Stipresnis imunitetas, bet ir reakcijos: Daugelis, gavę mRNR vakciną ant viršaus vektorinės, teigė, kad šalutinis poveikis buvo švelnesnis nei po pirmosios „Janssen“ dozės, tačiau rankos skausmas buvo intensyvesnis.
- Psichologinis saugumas: Atsiliepimuose dominavo palengvėjimas. Žmonės jautėsi saugesni, turėdami „mišrų“ imunitetą, kurį moksliniai tyrimai vėliau patvirtino kaip itin efektyvų.
- Biurokratiniai nesklandumai: Dalis atsiliepimų lietė ne sveikatą, bet sistemines klaidas – kaip e-sveikatoje atvaizduojami įrašai, ar teisingai generuojamas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas. „Janssen“ gavėjams čia dažnai kildavo painiavos dėl dozių skaičiavimo (ar tai 2/2, ar 1/1 + 1?).
Ar vakcina veikė? Vartotojų patirtys susidūrus su virusu
Svarbiausias atsiliepimų aspektas – efektyvumas. Ar „Janssen“ pasiskiepiję žmonės susirgo? Taip, ir atsiliepimai rodo, kad „proveržio infekcijos“ (kai suserga skiepytas asmuo) tarp „Janssen“ gavėjų buvo gana dažnos, ypač plintant Omicron atmainai.
Tačiau čia slypi esminė detalė, kurią dažnai pamirštame. Sergantys „Janssen“ gavėjai savo istorijas dažniausiai apibūdindavo taip: „Sloga, lengvas gerklės skausmas, dvi dienos temperatūros ir viskas“. Labai retai forumuose pasitaikydavo pasakojimų apie sunkias hospitalizacijas ar deguonies poreikį. Tai patvirtina pagrindinį vakcinos tikslą – apsaugoti ne nuo užsikrėtimo, bet nuo sunkios ligos formos ir mirties. Žmonių atsiliepimai, nors ir kupini nusivylimo dėl paties fakto, kad susirgo, kartu liudijo ir vakcinos sėkmę – liga tapo valdoma.
Ko mus išmokė „Janssen“ istorija?
Žvelgiant atgal, „Janssen“ vakcinos epopėja Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kaip visuomenė reaguoja į naujoves, riziką ir kintančią informaciją. Atsiliepimai rodo, kad lietuviai yra linkę dalintis patirtimi, ieškoti bendrumo jausmo ir, nepaisant baimių, priimti racionalius sprendimus.
Svarbiausios pamokos, kurias galime išsinešti iš šių tūkstančių istorijų:
- Individualumas: Nėra dviejų vienodų organizmų. Tai, kas kaimynui sukėlė 40 laipsnių karštį, jums gali nesukelti nieko. Atsiliepimai yra vertingi, bet jie nėra diagnozė.
- Komunikacijos svarba: Kai žmonės iš anksto žinojo, kad gali tikėtis „sunkios nakties“, jie reagavo ramiau. Paniką kėlė nežinomybė.
- Lankstumas: Situacija keitėsi, ir tie, kurie prisitaikė (pvz., pasiskiepijo sustiprinančia doze), jautėsi geriausiai.
Apibendrinimas: Ką daryti su šia informacija šiandien?
Nors aktyvi masinė vakcinacija „Janssen“ preparatu yra sumažėjusi, o rinkoje dominuoja adaptuotos mRNR vakcinos, atsiliepimai apie „Johnson & Johnson“ produktą išlieka svarbiu medicinos istorijos archyvu. Jei vis dar svarstote apie skiepus ar revakcinaciją ir ieškote informacijos archyvuose, vertinkite ją kritiškai.
Svarbiausia žinutė, kurią siunčia vartotojų patirtys – baimė dažnai turi dideles akis, o realybė yra tiesiog biologinis procesas. Dauguma šalutinių poveikių buvo trumpalaikiai ir nemalonūs, bet ne pavojingi gyvybei. Šiandien, turint tiek daug duomenų ir realių žmonių istorijų, galime drąsiai teigti: „Janssen“ atliko savo vaidmenį pandemijos valdyme, suteikdama greitą, nors ir ne tobulą, apsaugą tiems, kam jos reikėjo čia ir dabar.
Jei jaučiate nerimą dėl bet kokios vakcinos, geriausias „atsiliepimas“ visada bus jūsų šeimos gydytojo konsultacija, paremta jūsų asmenine sveikatos istorija, o ne tik anoniminiais komentarais internete.