Matyti, kaip artimas žmogus – tėtis, mama, močiutė ar senelis – pamažu praranda gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačius sprendimus ar saugiai tvarkyti finansus, yra vienas sunkiausių gyvenimo iššūkių. Tai paliečia ne tik emociškai, bet ir užkrauna didžiulę praktinės atsakomybės naštą. Dažnai tokioje situacijoje artimieji pradeda ieškoti informacijos, kaip „gauti globą senam žmogui“. Tačiau svarbu iškart suprasti: Lietuvos teisinėje sistemoje terminas „globa“ yra taikomas išskirtinai nepilnamečiams vaikams. Kai kalbame apie suaugusį, senyvo amžiaus asmenį, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba dėl jo sveikatos būklės (pavyzdžiui, progresuojančios demencijos, Alzheimerio ligos ar kitų psichikos sutrikimų), teisinis kelias vadinamas asmens veiksnumo apribojimu ir globėjo (jei asmuo pripažįstamas neveiksniu) arba rūpintojo (jei asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu) paskyrimu.
Šis procesas yra sudėtingas, jautrus ir reikalaujantis teisinių žinių. Tai nėra tiesiog „sutvarkyti dokumentus“. Tai yra teisminis procesas, kurio metu sprendžiamas fundamentalus žmogaus teisių klausimas – jo teisė savarankiškai spręsti savo likimą. Šiame straipsnyje išsamiai, žingsnis po žingsnio, aptarsime, ką reiškia veiksnumo apribojimas, kada jis taikomas, kokia yra procedūra teisme ir kokios yra globėjo ar rūpintojo pareigos bei atsakomybė.
Kada iš tiesų reikalinga teisinė intervencija?
Svarbiausia suprasti, kad vien garbus amžius, fizinė negalia ar lėtinės ligos savaime nėra pagrindas apriboti asmens veiksnumą. Pagrindinis kriterijus – ar asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai turi būti ilgalaikė, o ne laikina būsena.
Požymiai, rodantys, kad artimajam gali reikėti teisinės pagalbos sprendimams priimti:
- Finansinis pažeidžiamumas: Asmuo nebesugeba tvarkyti savo finansų, pamiršta susimokėti mokesčius, neprotingai leidžia pinigus, dalina juos nepažįstamiems, tampa telefoninių sukčių auka, ima greituosius kreditus nesuprasdamas pasekmių.
- Nesugebėjimas pasirūpinti savimi: Pamirštama pavalgyti, nesilaikoma elementarios higienos, netinkamai vartojami vaistai (pamirštama arba perdozuojama), atsisakoma reikalingos medicininės pagalbos.
- Saugumo rizika: Paliekami įjungti elektros prietaisai ar dujinė viryklė, pasiklystama pažįstamoje aplinkoje, nebeadekvati reakcija į pavojų.
- Manipuliacija iš šalies: Atsiranda „draugų“ ar „pagalbininkų“, kurie akivaizdžiai naudojasi senjoro būkle, siekdami naudos sau (pvz., bando išvilioti turtą, pasirašyti testamentą ar dovanojimo sutartį).
Svarbu pabrėžti, kad jei asmuo tiesiog priima, jūsų manymu, „blogus“ ar „keistus“ sprendimus, bet supranta jų esmę, apriboti jo veiksnumo negalima. Pavyzdžiui, jei senjoras nusprendžia visus pinigus paaukoti gyvūnų prieglaudai, būdamas aiškaus proto, tai yra jo teisė. Bet jei jis tą patį daro nesuvokdamas pinigų vertės ar manydamas, kad perveda juos už komunalines paslaugas, tai jau signalas apie problemą.
Teisiniai terminai: Veiksnumas, neveiksnumas ir ribotas veiksnumas
Prieš pradedant procesą, būtina aiškiai suprasti sąvokas, kurias naudoja teismai.
Kas yra veiksnumas?
Civilinis veiksnumas – tai asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas bei jas vykdyti. Paprastai tariant, tai teisė ir galimybė pasirašyti sutartis, pirkti, parduoti, tuoktis, balsuoti, tvarkyti banko sąskaitas ir atsakyti už savo veiksmus. Visišką civilinį veiksnumą žmogus įgyja sulaukęs 18 metų.
Neveiksnumas (ir globėjo paskyrimas)
Asmuo gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tik tuo atveju, jei jis dėl psichikos sutrikimo apskritai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tai pati griežčiausia priemonė. Jei teismas pripažįsta asmenį neveiksniu, jam yra paskiriamas globėjas, kuris veikia neveiksnaus asmens vardu visose srityse (tvarko finansus, priima sprendimus dėl gydymo, atstovauja institucijose). Neveiksnus asmuo pats negali sudaryti jokių sandorių.
Ribotas veiksnumas (ir rūpintojo paskyrimas)
Lietuvos teisė prioritetą teikia kuo mažesniam žmogaus teisių suvaržymui. Dėl šios priežasties dažniau taikomas ribotas veiksnumas. Tai reiškia, kad asmuo teismo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose, konkrečiai apibrėžtose srityse. Pavyzdžiui, teismas gali nustatyti, kad asmuo negali:
- Savarkiškai disponuoti savo pajamomis (pensija) ar turtu (parduoti buto).
- Sudaryti sutarčių, kurių vertė viršija tam tikrą sumą.
- Priimti sprendimų dėl tam tikro gydymo.
Tokiu atveju asmeniui yra skiriamas rūpintojas. Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius (pvz., nusipirkti maisto), tačiau didesniems veiksmams jam reikalingas rūpintojo sutikimas.
Teismas visada siekia nustatyti kuo mažesnį apribojimą, kuris yra būtinas asmens interesams apsaugoti. Gali būti apribota tik viena sritis, pavyzdžiui, teisė tvarkyti nekilnojamąjį turtą, paliekant visas kitas teises.
Žingsnis po žingsnio: Kaip inicijuoti veiksnumo apribojimo procesą?
Tai yra teisminis procesas, vykstantis pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Jis negali būti atliktas „pas notarą“ ar savivaldybėje. Viskas sprendžiama tik teisme.
1. Kas gali kreiptis į teismą?
Pareiškimą teismui dėl fizinio asmens veiksnumo apribojimo ar pripažinimo neveiksniu gali pateikti:
- Asmens sutuoktinis;
- Tėvai (įtėviai);
- Pilnamečiai vaikai;
- Globos ir rūpybos institucija (dažniausiai – savivaldybės administracija);
- Prokuroras.
Svarbu – broliai, seserys, anūkai ar kiti giminaičiai tiesiogiai kreiptis negali. Jie turi informuoti apie situaciją savivaldybės socialinės paramos skyrių arba prokuratūrą ir prašyti, kad šios institucijos inicijuotų bylą viešojo intereso gynimo pagrindais.
2. Pareiškimo teismui parengimas
Pareiškimas teikiamas apylinkės teismui pagal to senyvo amžiaus asmens, kurio veiksnumą prašoma apriboti, gyvenamąją vietą. Pareiškime būtina nurodyti:
- Pareiškėjo duomenys.
- Asmens, kurio veiksnumą prašoma apriboti, duomenys.
- Aplinkybės, patvirtinančios psichikos sutrikimą. Tai svarbiausia dalis. Reikia detaliai aprašyti konkrečius faktus, įvykius, elgesio pavyzdžius, kurie rodo asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų.
- Sritys, kuriose siūloma apriboti veiksnumą. Jei prašoma pripažinti ribotai veiksniu, reikia nurodyti, kokias konkrečiai teises siūloma apriboti (pvz., tvarkyti banko sąskaitas, gauti pensiją, sudaryti nuomos sutartis ir pan.).
- Siūloma globėjo ar rūpintojo kandidatūra. Reikia nurodyti konkretų asmenį, kuris sutinka tapti globėju/rūpintoju, ir pridėti jo sutikimą bei charakterizuojančią medžiagą (apie tai vėliau).
Prie pareiškimo pridedami įrodymai: medicininiai išrašai, gydytojų pažymos, liudytojų parodymai (jei yra), policijos pranešimai (jei buvo kviesta dėl pasiklydimo ar pan.), sutartys (jei asmuo sudarė akivaizdžiai nenaudingus sandorius).
3. Teismo psichiatrijos ekspertizė: Lemiamas etapas
Gavęs pareiškimą, teismas privalo paskirti asmeniui teismo psichiatrijos ekspertizę. Tai yra privaloma ir pati svarbiausia proceso dalis. Be ekspertų išvados teismas negali priimti jokio sprendimo.
Ekspertizę atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba. Ekspertai turi atsakyti į teismo pateiktus klausimus:
- Ar asmuo serga psichikos sutrikimu?
- Jei taip, ar jis dėl to gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?
- Jei negali, tai ar negali iš viso (dėl neveiksnumo), ar tik tam tikrose srityse (dėl riboto veiksnumo)?
- Kokia yra tikėtina ligos prognozė (ar būklė gerės)?
Senjoras privalo dalyvauti šioje ekspertizėje. Jei jis atsisako, teismas gali priimti nutartį dėl priverstinio atvesdinimo ekspertizei atlikti.
4. Teismo posėdis ir sprendimas
Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį. Jame privalo dalyvauti pareiškėjas ir pats asmuo, kurio veiksnumas sprendžiamas (nebent sveikatos būklė to absoliučiai neleidžia, ką turi patvirtinti gydytojai). Asmeniui užtikrinama teisė būti išklausytam – jis gali išsakyti savo nuomonę, sutikti ar prieštarauti pareiškimui.
Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, liudytojų parodymus, savivaldybės išvadą ir išklausęs visas puses, priima sprendimą:
- Atmesti pareiškimą (jei nenustatoma, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų).
- Pripažinti asmenį ribotai veiksniu ir nustatyti konkrečias sritis bei paskirti rūpintoją.
- Pripažinti asmenį neveiksniu ir paskirti globėją.
Svarbu žinoti, kad teismo sprendimas dėl veiksnumo apribojimo ar pripažinimo neveiksniu nėra amžinas. Jei asmens sveikatos būklė iš esmės pasikeičia (pagerėja), tiek pats asmuo, tiek jo globėjas ar kitos institucijos gali kreiptis į teismą dėl veiksnumo peržiūrėjimo.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Dažniausiai globėjais ar rūpintojais skiriami artimiausi giminaičiai (sutuoktinis, vaikai), tačiau tai nėra automatiška. Teismas visada vertina siūlomo kandidato tinkamumą. Asmuo, norintis tapti globėju/rūpintoju, privalo atitikti tam tikrus reikalavimus.
Globėju/rūpintoju negali būti asmuo:
- Kuris pats yra neveiksnus ar ribotai veiksnus.
- Iš kurio buvo atimtos tėvų teisės (jei jis jų neprisiteisė atgal).
- Kuris anksčiau buvo globėju/rūpintoju ir iš šių pareigų buvo nušalintas dėl netinkamo jų atlikimo.
- Turintis teistumą už tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
- Turintis interesų konfliktą su globojamuoju (pvz., bylinėjasi dėl turto).
- Kurio sveikatos būklė neleidžia tinkamai eiti šių pareigų.
Teismas vertina ir asmenines savybes, motyvaciją, santykius su senjoru. Prieš skiriant asmenį, teismas paprašo savivaldybės (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, jei kalbame apie vaikus, arba socialinės paramos skyriaus, kai kalbame apie suaugusius) pateikti išvadą apie kandidatą ir jo gyvenimo sąlygas.
O kas, jei artimųjų nėra arba jie negali?
Jei nėra artimųjų, galinčių ar norinčių tapti globėju/rūpintoju, arba jie yra netinkami, teismas globėju skiria savivaldybės instituciją. Tokiu atveju visas funkcijas atlieka paskirti socialiniai darbuotojai arba socialinės globos įstaiga, kurioje asmuo gyvena.
Globėjo ir rūpintojo pareigos: Didžiulė atsakomybė
Tapti globėju ar rūpintoju – tai ne privilegija, o didžiulė atsakomybė ir pareiga. Globėjas/rūpintojas privalo veikti išimtinai globotinio (rūpintinio) interesais ir ginti jo teises.
Pagrindinės pareigos:
- Atstovavimas: Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas, veikiantis jo vardu. Rūpintojas padeda ribotai veiksniam asmeniui įgyvendinti teises ir duoda sutikimą sandoriams, kurių asmuo pats sudaryti negali.
- Sveikatos priežiūra: Užtikrinti, kad asmuo gautų reikiamą medicininę pagalbą, slaugą, vaistus. Globėjas priima sprendimus dėl gydymo, operacijų (visada atsižvelgdamas į gydytojų rekomendacijas ir paties asmens, kiek įmanoma, išreikštą valią).
- Turto valdymas: Apsaugoti ir tinkamai valdyti asmens turtą. Tai apima mokesčių mokėjimą, pensijos gavimą, būsto priežiūrą.
- Atskaitomybė: Globėjas/rūpintojas yra pavaldus ir atskaitingas savivaldybės institucijoms. Jis privalo kasmet teikti detalią ataskaitą apie globotinio būklę ir jo turto valdymą (kur išleisti pinigai, kokie pirkiniai atlikti ir pan.).
SVARBU: Globėjas negali laisvai disponuoti globotinio turtu savo nuožiūra. Visiems stambesniems sandoriams, ypač susijusiems su nekilnojamuoju turtu (pvz., buto pardavimas, dovanojimas, įkeitimas) ar didelės vertės kilnojamuoju turtu, globėjas privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas leidimą duoda tik įsitikinęs, kad sandoris yra būtinas ir atitinka išimtinai globotinio interesus (pvz., parduodamas butas, kad būtų galima sumokėti už slaugos namus).
Alternatyvos: Ar visada būtinas veiksnumo apribojimas?
Teisminis procesas yra kraštutinė priemonė. Teisė numato ir švelnesnių pagalbos formų, kurios turėtų būti apsvarstomos pirmiausia.
1. Pagalba priimant sprendimus
Tai naujausias ir labiausiai žmogaus orumą tausojantis pagalbos modelis. Jis skirtas tiems, kurie iš esmės supranta savo veiksmus, bet jiems sunku įvertinti pasekmes, gauti informaciją ar ją iškomunikuoti. Asmuo (pagalbos gavėjas) ir pasirinktas kitas asmuo (pagalbininkas) sudaro sutartį (tvirtinamą notaro) arba pagalbininkas paskiriamas teismo. Pagalbininkas nepadaro sprendimo už senjorą, bet padeda jam: surenka informaciją apie gydymo būdus, palygina bankų pasiūlymus, paaiškina sutarties sąlygas. Galutinį „taip“ ar „ne“ taria pats senjoras. Tai puiki alternatyva, kai asmens būklė nėra sunki.
2. Įgaliojimas (ypač išankstinis)
Kol asmuo dar yra visiškai veiksnus, bet jaučia, kad ateityje sveikata gali pablogėti, jis gali pas notarą sudaryti įgaliojimą. Jis gali įgalioti patikimą asmenį (pvz., vaiką) tvarkyti jo banko sąskaitas, gauti pensiją, atstovauti „Sodroje“ ar poliklinikoje. Taip pat egzistuoja išankstinis nurodymas – dokumentas, kuriuo asmuo, būdamas veiksnus, nurodo, kaip turėtų būti elgiamasi su jo turtu ar sveikata, jei jis taptų neveiksnus, ir netgi gali nurodyti, ką norėtų matyti savo globėju.
Trūkumas: Paprastas įgaliojimas nustoja galioti, kai asmuo teismo tvarka pripažįstamas neveiksniu. Būtent tada, kai jo labiausiai reikia.
Ne tik teisė, bet ir praktinė pagalba: kur kreiptis?
Veiksnumo apribojimas išsprendžia teisinio atstovavimo problemą, bet ne kasdienės priežiūros. Globėjui (dažnai – šeimos nariui) tenka didžiulė našta. Būtina žinoti, kad egzistuoja pagalbos tinklas:
- Savivaldybės socialinės paramos skyrius: Tai pirmoji vieta, kur reikia kreiptis. Jie įvertins asmens poreikius ir galės pasiūlyti:
- Pagalbą į namus: Socialinis darbuotojas lankosi namuose, padeda apsipirkti, sutvarkyti namus, sumokėti mokesčius.
- Dienos centrus: Vieta, kur senjorai gali praleisti dieną prižiūrimi specialistų, bendrauti, užsiimti veikla.
- Vietą globos namuose (pensionate): Jei reikalinga nuolatinė, 24/7 priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose.
- Slaugos išmokos: Priklausomai nuo asmens būklės (nustatyto specialiojo poreikio), jam gali priklausyti slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija. Dėl jos reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl poreikių vertinimo, o vėliau į savivaldybę dėl išmokos.
Emocinė proceso pusė
Nepakanka kalbėti tik apie įstatymus. Kreipimasis į teismą dėl savo tėvų veiksnumo apribojimo yra emociškai sekinantis procesas. Dažnai vaikus kamuoja kaltės jausmas („atimu iš mamos teises“), neviltis, pyktis. Gali kilti konfliktai tarp giminaičių – vienas brolis ar sesuo mato būtinybę veikti, kitas neigia problemą.
Svarbu įsisąmoninti: veiksnumo apribojimas nėra bausmė ar teisių atėmimas siekiant naudos. Tai yra apsaugos mechanizmas. Jūs kreipiatės į teismą ne tam, kad kažką atimtumėte, o tam, kad apsaugotumėte artimą žmogų nuo sukčių, nuo savęs žalojimo, nuo skurdo ir užtikrintumėte jam orią senatvę bei reikiamą priežiūrą.
Nebijokite ieškoti pagalbos ir sau. Pasitarkite su teisininkais, socialiniais darbuotojais, ieškokite artimųjų, sergančių demencija, palaikymo grupių. Rūpindamiesi kitais, privalote nepamiršti ir savęs.
Apibendrinimas
Kelias į globėjo (ar rūpintojo) paskyrimą senyvo amžiaus žmogui yra teisiškai sudėtingas ir emociškai jautrus. Tai nėra „globa“, kaip įprasta manyti, o griežtai reglamentuotas veiksnumo apribojimo procesas, sprendžiamas tik teisme ir tik remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Šio proceso tikslas – ne nubausti ar suvaržyti, o apsaugoti asmenį, kuris nebegali pats pasirūpinti savo interesais. Prieš pradedant šį procesą, visada verta apsvarstyti alternatyvas – pagalbą priimant sprendimus ar išankstinius įgaliojimus. Tai vienas sunkiausių, bet kartais ir pats reikalingiausias meilės bei atsakomybės už artimą žmogų aktas.