Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai tenka spręsti su gyvenamąja vieta susijusius klausimus. Kartais nutinka taip, jog nekilnojamojo turto savininkui prireikia oficialiai patvirtinti, kad tam tikras asmuo jo būste nebegyvena. Nors dažniausiai tokie klausimai sprendžiami abipusiu sutarimu, kartais asmuo, kurio deklaruota gyvenamoji vieta nebeatitinka realybės, nesutinka ar negali pats jos pakeisti. Tokiais atvejais būsto savininkas gali inicijuoti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo procedūrą be to asmens sutikimo. Šis procesas, nors kartais vadinamas „išdeklaravimu“, oficialiai vadinamas gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimu. Svarbu suprasti, kad tai nėra savavališkas veiksmas, o teisinė procedūra, turinti aiškius pagrindus ir eigą.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokiais atvejais ir kaip galima inicijuoti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą be jo sutikimo, kokie dokumentai reikalingi ir kokia yra viso proceso eiga bei galimos pasekmės.
Kodėl gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus?
Prieš gilinantis į deklaravimo duomenų naikinimo procedūrą, verta trumpai priminti, kodėl gyvenamosios vietos deklaravimas apskritai yra svarbus. Deklaruota gyvenamoji vieta yra oficialus asmens adresas, kuriuo jam siunčiama korespondencija iš valstybės institucijų (pvz., VMI, „Sodros“, teismų, antstolių), pagal kurį nustatoma teisė gauti tam tikras viešąsias paslaugas (pvz., registracija į darželį ar mokyklą, socialinė parama, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos konkrečioje poliklinikoje), taip pat jis susijęs su rinkimų teise ir kitomis pilietinėmis pareigomis bei teisėmis.
Asmuo, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos arba kurio deklaruota vieta yra panaikinta, gali susidurti su sunkumais gaunant minėtas paslaugas ar oficialius pranešimus. Tokie asmenys paprastai įtraukiami į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (GVNAA), kurią tvarko Registrų centras.
Teisinis pagrindas: kada galima naikinti deklaravimo duomenis?
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Šis įstatymas numato konkrečius atvejus, kada deklaravimo įstaiga (dažniausiai savivaldybės seniūnija pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą) gali panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis būsto savininko prašymu, net jei pats asmuo su tuo nesutinka.
Pagrindiniai pagrindai, kuriais remiantis gali būti naikinami deklaravimo duomenys, yra šie:
- Asmuo pateikė neteisingus deklaravimo duomenis. Pavyzdžiui, deklaruodamas nurodė klaidingą informaciją apie teisę gyventi patalpose.
- Asmuo faktiškai nebegyvena deklaruotu adresu. Tai bene dažniausias pagrindas. Savininkas turi įrodyti, kad asmuo išsikraustė ir nurodytose patalpose nebegyvena.
- Pasibaigė asmens teisė gyventi deklaruotose patalpose. Tai gali būti įvairios situacijos:
- Pasibaigė nuomos sutartis.
- Nutraukta panaudos sutartis.
- Įsiteisėjo teismo sprendimas dėl iškeldinimo.
- Po skyrybų teismas nustatė kitokią naudojimosi šeimos turtu tvarką.
- Asmuo prarado teisę gyventi patalpose kitais įstatymų numatytais pagrindais (pvz., pasibaigus tarnybinio buto suteikimo pagrindui).
- Patalpos tapo netinkamos gyventi arba jų neliko. Pavyzdžiui, pastatas buvo nugriautas, sudegė ar pripažintas avariniu.
- Teismo sprendimu asmeniui nustatyta kita gyvenamoji vieta.
Svarbu pabrėžti, kad būsto savininko noras ar subjektyvi nuomonė nėra pakankamas pagrindas. Būtina remtis vienu iš įstatyme nurodytų pagrindų ir turėti tai patvirtinančius įrodymus.
Kas gali inicijuoti deklaravimo duomenų panaikinimą?
Prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo gali pateikti:
- Gyvenamųjų patalpų savininkas (arba visi bendraturčiai kartu). Jei būstas priklauso keliems asmenims bendrosios jungtinės arba dalinės nuosavybės teise, prašymą turi pasirašyti visi savininkai arba vienas iš jų, turintis kitų notariškai patvirtintą įgaliojimą.
- Savininko įgaliotas asmuo. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro arba jam prilyginama tvarka.
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas arba administratorius (kai naikinami duomenys apie bendrojo naudojimo patalpose deklaruotus asmenis, jei tokių būtų).
Nuomininkas ar kitas asmuo, kuris nėra patalpų savininkas, neturi teisės prašyti panaikinti kito asmens deklaravimo duomenų.
Procedūra žingsnis po žingsnio: kaip pateikti prašymą?
Norint panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis be jo sutikimo, reikia kreiptis į deklaravimo įstaigą – savivaldybės seniūniją, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas. Procesas paprastai vyksta taip:
1. Prašymo parengimas
Reikia užpildyti nustatytos formos prašymą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Prašymo formą paprastai galima gauti seniūnijoje arba rasti savivaldybės interneto svetainėje. Prašyme nurodoma:
- Pareiškėjo (savininko ar įgalioto asmens) vardas, pavardė, asmens kodas, kontaktiniai duomenys.
- Asmens, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, vardas, pavardė, gimimo data (jei žinoma).
- Tikslus adresas, kuriuo deklaruota panaikinti prašomo asmens gyvenamoji vieta.
- Konkretus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis prašoma panaikinti duomenis (pvz., asmuo faktiškai nebegyvena, pasibaigė nuomos sutartis).
- Prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašas.
- Pareiškėjo parašas ir data.
2. Reikalingų dokumentų surinkimas
Kartu su prašymu būtina pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ir pagrindžiančius prašymo panaikinti deklaravimo duomenis teisėtumą.
Pagrindiniai dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pareiškėjo).
- Nuosavybės teisę į patalpas patvirtinantis dokumentas (pvz., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Seniūnijos darbuotojai dažnai gali patys patikrinti šiuos duomenis registruose, tačiau turėti kopiją pravartu.
- Dokumentai, įrodantys prašymo pagrindą:
- Jei asmuo faktiškai nebegyvena: tai gali būti liudytojų (pvz., kaimynų) rašytiniai paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, įrodymai apie komunalinių paslaugų (elektros, vandens) nevartojimą (jei įmanoma išskirti), dokumentai, rodantys, kad asmuo gyvena kitur (jei tokių turima).
- Jei baigėsi teisė gyventi: nuomos ar panaudos sutarties kopija su pasibaigimo data, pranešimas apie sutarties nutraukimą, teismo sprendimas dėl iškeldinimo, santuokos nutraukimo liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo ir pan.
- Jei patalpos netinkamos gyventi: atitinkamos institucijos (pvz., statybos inspekcijos, gaisrinės saugos) išvada, pažyma apie pastato nugriovimą.
- Įgaliojimas (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo).
- Bendraturčių sutikimas (jei turtas valdomas bendrosios nuosavybės teise ir prašymą teikia ne visi savininkai).
Kuo daugiau pagrindžiančių įrodymų pateiksite, tuo sklandesnis ir greitesnis bus procesas.
3. Prašymo pateikimas
Užpildytą prašymą su visais reikalingais dokumentais reikia pateikti atitinkamai seniūnijai. Tai galima padaryti:
- Atvykus asmeniškai.
- Siunčiant registruotu paštu.
- Elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt), jei savivaldybė teikia tokią galimybę ir turite elektroninį parašą.
4. Seniūnijos veiksmai ir sprendimo priėmimas
Gavusi prašymą, seniūnija:
- Patikrina pateiktus dokumentus ir informaciją.
- Įvertina prašymo pagrįstumą.
- Priklausomai nuo situacijos, gali imtis papildomų veiksmų aplinkybėms patikrinti. Pavyzdžiui, seniūnijos darbuotojas gali nuvykti į vietą ir surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, apklausti kaimynus, bandyti susisiekti su asmeniu, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, ir paprašyti jo paaiškinimo.
- Priima sprendimą tenkinti prašymą ir panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis arba atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Įstatymas numato, kad sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu prašyme nurodytu būdu.
5. Duomenų panaikinimas registre
Jei priimamas sprendimas tenkinti prašymą, seniūnija perduoda duomenis Registrų centrui, kuris atnaujina informaciją Gyventojų registre. Nuo sprendimo priėmimo momento asmens deklaruota gyvenamoji vieta konkrečiu adresu laikoma panaikinta.
Kokios yra pasekmės asmeniui, kurio deklaravimo duomenys panaikinti?
Asmeniui, kurio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti, tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų:
- Jis oficialiai nebeturi gyvenamosios vietos tuo adresu.
- Jam siunčiama oficiali korespondencija gali jo nepasiekti.
- Gali kilti sunkumų gaunant tam tikras viešąsias paslaugas, susietas su gyvenamąja vieta.
- Jei asmuo per nustatytą terminą (dažniausiai 1 mėnesį nuo duomenų panaikinimo) nedeklaruoja naujos gyvenamosios vietos, jis įtraukiamas į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (GVNAA).
Svarbu pažymėti, kad deklaravimo duomenų panaikinimas nesuteikia savininkui teisės savavališkai išmesti asmens daiktų ar fiziškai jo iškeldinti, jei jis vis dar gyvena patalpose, bet tam nėra teisinio pagrindo (pvz., galiojančios nuomos sutarties ar teismo sprendimo). Iškeldinimo klausimai sprendžiami atskira tvarka, dažniausiai per teismą.
Ypatingi atvejai ir galimi sunkumai
- Nepilnamečiai vaikai: Jei prašoma panaikinti nepilnamečio vaiko deklaravimo duomenis, procedūra gali būti sudėtingesnė. Visada atsižvelgiama į vaiko interesus. Dažnai reikalaujama abiejų tėvų sutikimo arba teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Seniūnija gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išvados. Negalima panaikinti vaiko deklaracijos, jei tai vienintelė jo turima gyvenamoji vieta ir nėra aišku, kur jis gyvens toliau.
- Ginčai dėl nuosavybės: Jei vyksta teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į būstą, seniūnija gali sustabdyti prašymo nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
- Įrodymų trūkumas: Jei savininkas negali pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašymą (ypač kai remiamasi tuo, jog asmuo faktiškai nebegyvena), prašymas gali būti atmestas.
- Asmuo slapstosi ar yra užsienyje: Jei asmuo, kurio duomenis norima panaikinti, yra išvykęs ir jo buvimo vieta nežinoma, tai netrukdo procedūrai, jei yra pakankamai įrodymų, kad jis nurodytu adresu nebegyvena.
Ką daryti, jei prašymas atmestas?
Jei seniūnija priima sprendimą atmesti prašymą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, pareiškėjas turi teisę šį sprendimą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.
Apibendrinimas
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas be asmens sutikimo yra teisėta, tačiau griežtai reglamentuota procedūra, kurią gali inicijuoti tik nekilnojamojo turto savininkas (ar bendraturčiai), esant įstatyme numatytiems pagrindams. Tai nėra būdas spręsti asmeninius konfliktus ar savavališkai atsikratyti nepageidaujamų gyventojų. Norint sėkmingai įgyvendinti šią procedūrą, būtina:
- Turėti aiškų teisinį pagrindą (pvz., asmuo nebegyvena, baigėsi teisė gyventi).
- Surinkti visus reikalingus dokumentus, įskaitant nuosavybės teisės įrodymus ir prašymo pagrindą patvirtinančius dokumentus.
- Pateikti tvarkingai užpildytą prašymą atitinkamai seniūnijai.
- Bendradarbiauti su seniūnijos darbuotojais, jei jiems prireiktų papildomos informacijos.
Prieš pradedant šį procesą, visada verta pabandyti situaciją išspręsti taikiai, kalbantis su asmeniu ir raginant jį pačiam deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Tačiau jei tai neįmanoma, įstatymas suteikia savininkui įrankį sutvarkyti oficialius duomenis ir užtikrinti, kad jo nuosavybėje nebūtų registruoti ten nebegyvenantys ar nebeturintys teisės gyventi asmenys.