Darbo santykių pabaiga – neišvengiama daugelio profesinio kelio dalis. Nesvarbu, ar radote svajonių darbą, ar tiesiog nusprendėte, kad laikas pokyčiams, vienas svarbiausių klausimų, iškylančių šioje situacijoje, yra: „Kiek laiko man reikės atidirbti?“ Šis terminas, teisiškai vadinamas įspėjimo terminu, yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir priklauso nuo daugybės aplinkybių: kas inicijuoja sutarties nutraukimą, kokia to priežastis ir kiek laiko dirbote įmonėje. Šiame išsamiame straipsnyje detaliai panagrinėsime visas galimas situacijas, kad žinotumėte savo teises ir pareigas bei galėtumėte sklandžiai užbaigti vieną karjeros etapą ir pradėti kitą. 🤔
Kai sprendimą priimate Jūs: Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva
Dažniausiai pasitaikanti situacija – kai pats darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo. Tokiu atveju įstatymas numato standartinius terminus, tačiau egzistuoja ir išimtys.
Standartinis 20 dienų įspėjimo terminas
Pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, jei darbo sutartį nutraukiate savo noru be svarbių priežasčių, privalote apie tai raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tai yra standartinis ir dažniausiai taikomas terminas.
Svarbu atkreipti dėmesį:
- Kalendorinės dienos, o ne darbo dienos. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Pavyzdžiui, jei prašymą išeiti iš darbo pateikiate liepos 1 d., jūsų paskutinė darbo diena bus liepos 21 d., nebent šalys susitaria kitaip.
- Prašymas turi būti rašytinis. Nors žodinis susitarimas įmanomas, visada teikite rašytinį prašymą atleisti iš darbo. Tai apsaugos jus nuo galimų nesusipratimų. Prašyme aiškiai nurodykite datą, nuo kurios norite nutraukti darbo sutartį.
- Termino pradžia. Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po prašymo gavimo dienos.
Per šias 20 dienų jūs privalote toliau eiti savo pareigas, laikytis darbo drausmės ir tvarkingai perduoti darbus jus pakeisiančiam kolegai ar tiesioginiam vadovui. Darbdavys, savo ruožtu, per šį laiką ieško jums pamainos ir privalo su jumis pilnai atsiskaityti paskutinę darbo dieną – išmokėti atlyginimą už dirbtą laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Sutrumpintas 5 dienų terminas dėl svarbių priežasčių
Vis dėlto, gyvenime pasitaiko situacijų, kai laukti 20 dienų yra tiesiog neįmanoma. Darbo kodeksas tai numato ir leidžia darbuotojui nutraukti darbo sutartį, įspėjus darbdavį vos prieš 5 darbo dienas. Tačiau tam turi būti svari, objektyvi priežastis. Kas laikoma svarbia priežastimi?
- Darbuotojo liga ar neįgalumas. Jei sveikatos būklė, patvirtinta medikų išvada, neleidžia toliau dirbti sutarto darbo.
- Būtina slaugyti šeimos narį. Jei artimajam (sutuoktiniui, tėvams, vaikams) reikalinga nuolatinė slauga, patvirtinta atitinkamais dokumentais.
- Pasiektas pensinis amžius. Darbuotojas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turi teisę išeiti iš darbo per trumpesnį terminą.
- Darbdavio „kaltė“. Tai viena iš plačiausių kategorijų. Svarbia priežastimi laikoma, jei:
- Darbdavys daugiau nei du mėnesius iš eilės vėluoja mokėti atlyginimą arba moka jį ne visą.
- Darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų įstatymuose ar darbo sutartyje (pvz., neužtikrina saugių darbo sąlygų).
- Darbuotojas patiria prastovą ne dėl savo kaltės ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba ilgiau nei 45 dienas per pastaruosius metus.
- Darbuotojas patiria mobingą, priekabiavimą ar smurtą darbo vietoje.
Norint pasinaudoti šia teise, prašyme atleisti iš darbo būtina aiškiai nurodyti konkrečią svarbią priežastį ir, jei įmanoma, pridėti ją patvirtinančius dokumentus (pvz., gydytojo pažymą). Tokiu atveju darbdavys privalo ne tik nutraukti sutartį per 5 darbo dienas, bet ir išmokėti jums 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Išbandymo laikotarpis: greitas sprendimas
Jei vis dar esate išbandymo laikotarpyje ir supratote, kad šis darbas – ne jums, procesas yra dar paprastesnis. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys per išbandymo laikotarpį gali nutraukti sutartį, įspėję vienas kitą vos prieš 3 darbo dienas. Svarbu, kad išbandymo laikotarpis būtų aiškiai numatytas jūsų darbo sutartyje. Darbdaviui šiuo atveju nereikia nurodyti atleidimo priežasties, užtenka konstatuoti, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami.
Draugiškas išsiskyrimas: Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Tai pats lanksčiausias ir, ko gero, civilizuočiausias būdas nutraukti darbo santykius. Kaip sufleruoja pavadinimas, šiuo atveju abi šalys – darbuotojas ir darbdavys – bendru sutarimu nusprendžia, kada ir kokiomis sąlygomis baigti bendradarbiavimą. 🤝
Pagrindiniai šio būdo privalumai:
- Nėra privalomo „atidirbimo“ termino. Jūs galite susitarti, kad išeinate kad ir kitą dieną. Arba, atvirkščiai, galite sutarti dirbti dar mėnesį ar ilgiau, jei reikia laiko pabaigti svarbius projektus. Viskas priklauso nuo jūsų ir darbdavio derybų.
- Galimybė susitarti dėl išeitinės kompensacijos. Nors įstatymas to nereikalauja, dažnai darbdaviai, norėdami išsiskirti gražiuoju, pasiūlo tam tikro dydžio išeitinę išmoką. Jos dydis – taip pat derybų klausimas.
- Lankstumas dėl kitų sąlygų. Galima susitarti dėl nepanaudotų atostogų kompensavimo tvarkos, konfidencialumo įsipareigojimų, rekomendacijų teikimo ir kitų svarbių aspektų.
Svarbiausia taisyklė nutraukiant sutartį šalių susitarimu – viską įforminti raštu. Būtina pasirašyti aiškų ir detalų susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame būtų nurodyta tiksli paskutinė darbo diena, atsiskaitymo tvarka, kompensacijų dydžiai (jei dėl jų sutarta) ir kitos sąlygos. Tai padės išvengti bet kokių ginčų ateityje.
Kai sprendimą priima darbdavys: Atleidimas darbdavio iniciatyva
Situacija, kai atleidimo iniciatorius yra darbdavys, darbuotojui yra pati nemaloniausia. Tačiau ir čia įstatymas numato aiškius įspėjimo terminus ir apsaugos mechanizmus, kad darbuotojas neliktų „ant ledo“.
Atleidimas be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 str.)
Darbdavys gali atleisti darbuotoją dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo elgesiu ar kvalifikacija. Dažniausiai tai būna etatų mažinimas, įmonės restruktūrizacija, veiklos optimizavimas ar tiesiog darbo funkcijos tapimas nebereikalingu.
Tokiu atveju įspėjimo terminai priklauso nuo jūsų nepertraukiamo darbo stažo toje įmonėje:
- Jei dirbate trumpiau nei vienerius metus – įspėjimo terminas yra 2 savaitės.
- Jei dirbate ilgiau nei vienerius metus – įspėjimo terminas yra 1 mėnuo.
Pailginti įspėjimo terminai. Įstatymas numato papildomas socialines garantijas tam tikroms darbuotojų grupėms. Įspėjimo terminai yra ilgesni:
- Dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau nei 5 metai.
- Trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Pavyzdžiui, jei įmonėje dirbate trejus metus ir auginate 10-metį vaiką, darbdavys, atleisdamas jus dėl etatų mažinimo, privalo jus įspėti ne prieš 1 mėnesį, o prieš 3 mėnesius.
Atleidimas išmokant kompensaciją. Darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją ir nesilaikydamas įspėjimo termino, tačiau tokiu atveju jis privalo išmokėti kompensaciją, kurios dydis yra lygus darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už visą įspėjimo laikotarpį. Pavyzdžiui, jei jums priklausė mėnesio įspėjimo terminas, darbdavys gali jus atleisti rytoj, bet privalės sumokėti vieno mėnesio atlyginimo dydžio kompensaciją.
Be to, atleidžiant be darbuotojo kaltės, priklauso ir išeitinė išmoka: 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jei dirbote ilgiau nei 5 metus – papildomai prisideda ir ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Atleidimas dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 58 str.)
Tai pats griežčiausias atleidimo pagrindas, taikomas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju darbdavys gali atleisti darbuotoją be jokio įspėjimo termino. Kas laikoma šiurkščiu pažeidimu?
- Neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
- Pasirodymas darbe neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių/toksinių medžiagų.
- Vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas.
- Priekabiavimas, diskriminacija ar smurtas kitų darbuotojų atžvilgiu.
- Tyčinis turtinės žalos darbdaviui padarymas.
- Komercinių paslapčių atskleidimas.
Atleidžiant dėl darbuotojo kaltės, jam nepriklauso jokia išeitinė išmoka. Darbdavys privalo tik pilnai atsiskaityti už dirbtą laiką ir kompensuoti nepanaudotas atostogas.
Dažnai kylančios dilemos ir atsakymai 💡
Galiausiai, aptarkime kelis praktinius klausimus, kurie dažnai kyla darbuotojams įspėjimo laikotarpiu.
Ar galiu per įspėjimo laikotarpį išeiti atostogų?
Taip, galite. Jei turite sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų, galite pateikti prašymą jas suteikti per įspėjimo laikotarpį. Darbdavys privalo tenkinti šį prašymą. Tokiu atveju jūsų paskutinė darbo diena vis tiek bus ta, kuri sueina pasibaigus įspėjimo terminui, tačiau faktiškai dalį to laiko jūs atostogausite.
Kas nutinka, jei per įspėjimo laikotarpį susergu?
Ligos laikotarpis į įspėjimo terminą neįskaitomas. Tai reiškia, kad jūsų įspėjimo terminas prasitęs tiek dienų, kiek sirgote ir turėjote nedarbingumo lapelį. Pavyzdžiui, jei įspėjote darbdavį prieš 20 dienų, bet savaitę sirgote, jūsų paskutinė darbo diena nusikels savaite vėliau. Išimtis taikoma, jei darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas atleidžiamas iš karto, sumokant kompensaciją už įspėjimo laikotarpį.
Ar darbdavys gali priversti mane „atidirbti“ ilgiau, nei numato įstatymas?
Ne. Darbdavys negali vienašališkai reikalauti, kad dirbtumėte ilgiau, nei nustatyta Darbo kodekse. Jei pateikėte prašymą laikydamiesi 20 dienų termino, tai lygiai po 20 dienų darbo santykiai ir baigiasi, net jei darbdavys ir nepasirašo ant jūsų prašymo ar bando jus sulaikyti. Svarbiausia turėti įrodymą, kad prašymas buvo įteiktas laiku (pvz., registruotas raštinėje arba siųstas registruotu paštu).
O kas, jei persigalvojau?
Kol nesuėjo įspėjimo terminas, jūs turite teisę atšaukti savo prašymą atleisti iš darbo. Tačiau tai galite padaryti tik tuo atveju, jei į jūsų vietą darbdavys dar nėra priėmęs naujo darbuotojo, su kuriuo jau sudaryta darbo sutartis.
Apibendrinant, „atidirbimo“ terminas priklauso nuo daugybės faktorių. Svarbiausia – žinoti savo teises, aiškiai komunikuoti su darbdaviu ir visus susitarimus įforminti raštu. Taip užtikrinsite, kad darbo santykių pabaiga bus sklandi ir nekels papildomo streso pereinant į naują gyvenimo etapą. Sėkmės! ✨