Ar kada susimąstėte, kodėl tam tikromis dienomis plevėsuoja trispalvės, o parduotuvės ir įstaigos nedirba? O gal tiesiog norite sužinoti, kokia ypatinga diena yra šiandien Lietuvoje? Mūsų šalies kalendorius – tai ne tik skaičių ir datų rinkinys. Tai gyvas pasakojimas apie tautos istoriją, skaudžius praradimus, didingas pergales, gilias pagoniškas šaknis ir šimtmečius puoselėtas krikščioniškas tradicijas. Kiekviena šventė ar atmintina diena yra tarsi atverstas istorijos vadovėlio puslapis, kviečiantis stabtelėti, prisiminti ir švęsti.
Lietuvos švenčių ir atmintinų dienų gausa gali pasirodyti paini, tačiau iš tiesų viskas gana paprasta. Jas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: valstybines šventes (oficialias nedarbo dienas), atmintinas dienas (svarbias istorines datas, kai dirbama) ir tradicines, etnokultūrines šventes, kurios dažnai neturi konkrečios datos, bet yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Leiskimės į kelionę po šį margą ir prasmingą Lietuvos kalendorių.
Valstybinės Šventės – Oficialios Nedarbo Dienos
Tai dienos, kurias žino kiekvienas – nuo moksleivio iki senjoro. Jų metu ilsimės, minime svarbiausius valstybės įvykius arba tiesiog leidžiame laiką su šeima. Kiekviena iš jų turi savo unikalią prasmę ir tradicijas.
- Sausio 1-oji – Naujieji metai. Pirmoji metų diena visame pasaulyje yra naujos pradžios simbolis. Lietuvoje tai – ramybės po triukšmingos Naujųjų metų išvakarių nakties diena. Dauguma ją praleidžia ilsėdamiesi, lankydami artimuosius ar tiesiog planuodami ateinančių metų darbus ir svajones.
- Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Viena svarbiausių datų naujausioje Lietuvos istorijoje. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą, paskelbusį, kad atkuriama nepriklausoma, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė. Šią dieną visoje šalyje vyksta iškilmingi minėjimai, koncertai, parodos, o miestų gatvės ir pastatų langai pasipuošia trispalvėmis.
- Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Dar viena kertinė mūsų laisvės data. 1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo“. Tai buvo drąsus ir ryžtingas žingsnis, galutinai išvedęs Lietuvą iš Sovietų Sąjungos sudėties. Šventė minima panašiai kaip ir Vasario 16-oji – oficialiais renginiais, vėliavų pakėlimo ceremonijomis ir visuotine pasididžiavimo savo valstybe nuotaika.
- Velykos (pirmoji ir antroji dienos). Tai kilnojama pavasario šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą ir gamtos atbudimą. Nors tai krikščioniška šventė, joje gausu senųjų, pagoniškų papročių. Velykų rytas prasideda nuo Velykų bobutės „dovanų“ ir margučių ridenimo varžybų. Margučių dažymas – atskiras menas, perduodamas iš kartos į kartą, naudojant vašką ar augalinius dažus. Ant šventinio stalo puikuojasi ne tik margučiai, bet ir mėsos patiekalai, pyragai. Antroji Velykų diena skirta lankyti gimines, draugus ir krikšto tėvus.
- Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Ši diena daugelyje pasaulio šalių skirta pagerbti darbininkų judėjimą ir socialinį teisingumą. Lietuvoje ji dažniausiai suvokiama tiesiog kaip papildoma laisva pavasario diena, puiki proga pradėti sodo darbus, išvykti į gamtą ar tiesiog pasidžiaugti ilgėjančiomis dienomis.
- Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena. Tai šilta ir jautri šventė, skirta pagerbti mamas. Tądien vaikai, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų, sveikina savo mamas, dovanoja gėles, ruošia staigmenas. Tai diena, kai dėkojame už gyvybę, meilę ir beribį rūpestį.
- Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena. Nors ši šventė kiek jaunesnė ir ne taip plačiai švenčiama kaip Motinos diena, jos svarba kasmet auga. Tai proga prisiminti ir pagerbti tėčius, padėkoti jiems už stiprybę, paramą ir pavyzdį.
- Birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena. Pati magiškiausia ir archajiškiausia vasaros šventė. Tai trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos metas, kai gamta pasiekia savo brandos viršūnę. Joninės neatsiejamos nuo laužų kūrenimo, vainikų pynimo ir plukdymo upe, dainų, šokių iki paryčių ir, žinoma, legendinio paparčio žiedo ieškojimo, kuris, kaip tikima, pražysta tik šią vienintelę naktį ir suteikia radusiajam išmintį bei laimę.
- Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. 1253 metų liepos 6 dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Šis įvykis simbolizuoja Lietuvos valstybės pradžią ir jos pripažinimą tuometinėje Europoje. Ypatinga šios dienos tradicija, gimusi palyginti neseniai, bet jau tapusi visuotine – 21 valandą Lietuvos laiku visi lietuviai, kur bebūtų – Tėvynėje ar pasklidę po pasaulį – kartu gieda „Tautišką giesmę“. Tai neįtikėtinas vienybės ir pasididžiavimo jausmas.
- Rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Tai derliaus ir vasaros pabaigos šventė. Bažnyčiose šventinamos puokštės iš laukų gėlių, javų varpų ir vaistažolių. Tikima, kad pašventintos žolės saugo namus nuo nelaimių, ligų ir piktos akies. Žolinė – tai padėkos gamtai ir žemei diena už subrandintą derlių.
- Lapkričio 1-oji ir 2-oji – Visų Šventųjų diena ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Tai susikaupimo, rimties ir pagarbos metas. Šiomis dienomis lietuviai masiškai lanko artimųjų kapus. Kapinės nušvinta nuo tūkstančių žvakių liepsnelių, sukurdamos nepakartojamą ramybės ir amžinybės atmosferą. Tai ne liūdesio, o šviesaus atminimo ir tikėjimo, kad išėjusieji gyvi mūsų širdyse, dienos.
- Gruodžio 24-oji – Kūčios. Viena unikaliausių ir gražiausių lietuviškų švenčių, išlaikiusi daugybę senovinių papročių. Kūčių vakarienė yra ne tik maistas, bet ir ritualas. Jai ruošiamasi visą dieną, laikomasi pasninko. Ant stalo dedama 12 patiekalų – tiek, kiek buvo apaštalų. Visi patiekalai – vegetariški. Prieš sėdant prie stalo, dalijamasi kalėdaičiu (plotkele), linkint vieni kitiems sveikatos ir sėkmės. Po stalu dedama šieno, simbolizuojančio Jėzaus gimimą ėdžiose. Kūčių naktis apipinta burtais ir spėjimais, tikima, kad ji – stebuklinga.
- Gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdos. Po ramios Kūčių vakarienės ateina džiaugsmingas Kalėdų rytas. Tai Kristaus gimimo šventė. Šeimos vėl sėdasi prie gausaus stalo, keičiasi dovanomis, kurias, kaip tiki vaikai, atneša Kalėdų Senelis. Antroji Kalėdų diena taip pat skirta bendravimui, svečiavimuisi pas gimines ir draugus.
Atmintinos Dienos – Istorijos Pamokos, Kurių Negalima Pamiršti
Tai dienos, kurios primena mums apie skaudžius, bet svarbius tautos istorijos etapus. Nors tai nėra laisvadieniai, jų minėjimas yra pilietinė pareiga ir pagarbos ženklas tiems, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę.
- Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų kariuomenė šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, siekdama nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Beginkliai žmonės stojo ginti savo laisvės. Tą naktį žuvo 14 didvyrių, šimtai buvo sužeisti. Šią dieną languose uždegamos atminimo žvakutės, mokyklose vyksta pilietiškumo pamokos, o prie neužmirštuolės žiedo – laisvės simbolio – prisisega kiekvienas, kuriam brangi laisva Lietuva.
- Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14-ąją prasidėjo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą. Tūkstančiai šeimų buvo prievarta išplėštos iš savo namų ir išvežtos į nežinią. Tai viena skaudžiausių mūsų istorijos datų. Šią dieną visoje Lietuvoje rengiami tremtinių vardų skaitymai, nuleidžiamos valstybinės vėliavos su gedulo ženklu.
- Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Ši diena primena du istorinius įvykius. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, kurie nulėmė Baltijos šalių okupaciją. Tačiau lygiai po 50 metų, 1989-aisiais, šią dieną du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino – Baltijos kelią. Tai buvo unikalus taikaus pasipriešinimo ir laisvės siekio simbolis, nuskambėjęs visame pasaulyje.
Tradicinės Šventės – Gyvoji Kultūra
Be oficialaus kalendoriaus, Lietuva gyvena ir pagal senąjį, gamtos ritmu pulsuojantį kalendorių. Šios šventės neturi griežtų datų, tačiau yra neįsivaizduojama mūsų kultūros dalis.
- Užgavėnės. Švenčiamos likus 7 savaitėms iki Velykų. Tai žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo šventė. Persirengėliai – čigonai, velniai, raganos, gervės – vaikšto po kiemus, krėsdami pokštus ir prašydami vaišių. Svarbiausias Užgavėnių atributas – kaukė. Pagrindinė dienos kova vyksta tarp Lašininio (žiemos ir sotumo simbolio) ir Kanapinio (pavasario ir pasninko simbolio). Be abejo, laimi Kanapinis. Šventės kulminacija – Morės, didžiulės iškamšos, simbolizuojančios visas žiemos blogybes, sudeginimas. O visą dieną privaloma valgyti daug ir sočiai, ypač blynų – apvalių ir geltonų kaip saulė.
- Kaziuko mugė. Pirmąjį kovo savaitgalį Vilnius tiesiog ūžia nuo Kaziuko mugės šurmulio. Ši mugė, skirta Lietuvos globėjui Šv. Kazimierui, turi daugiau nei 400 metų istoriją. Tai didžiausia amatininkų ir tautodailininkų fiesta, kurioje galima rasti visko: nuo medinių šaukštų ir molinių puodynių iki pintų krepšių, lininių staltiesių ir išskirtinių juvelyrinių dirbinių. Būtina paragauti tradicinio Kaziuko pirkinio – riestainio, vadinamo „baronka“, ir įsigyti spalvingą Vilniaus verbą.
Taigi, Lietuvos švenčių kalendorius yra neįtikėtinai turtingas ir įvairus. Jis atspindi mūsų tautos dvasią – gebėjimą džiaugtis, liūdėti, prisiminti, kovoti ir niekada neprarasti vilties. Kiekviena diena gali būti ypatinga, jei tik žinosime jos istoriją ir prasmę. Tad kitą kartą, kai kils klausimas „kokia šventė šiandien Lietuvoje?“, prisiminkite šį gidą ir atraskite progą švęsti gyvenimą lietuviškai.