Susirgti ar patirti traumą gali kiekvienas. Tokiais atvejais svarbiausia yra kuo greičiau pasveikti ir atgauti jėgas. Tačiau laikinas nedarbingumas reiškia ne tik sveikatos problemas, bet ir prarastas pajamas. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės socialinio draudimo sistema ir „Sodra“, mokanti ligos išmoką tiems, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie laikinąjį nedarbingumą ir su juo susijusias „Sodros“ išmokas: kas gali gauti išmoką, kokie dokumentai reikalingi, kaip skaičiuojamas jos dydis ir kokia yra tvarka.
Kas yra laikinasis nedarbingumas?
Laikinasis nedarbingumas – tai laikotarpis, kai asmuo dėl ligos, traumos ar kitų įstatymuose numatytų priežasčių negali dirbti ir vykdyti savo darbo funkcijų. Tai gali būti ne tik paties darbuotojo liga ar trauma, bet ir būtinybė slaugyti sergantį šeimos narį (ypač vaiką), karantinas, dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje ar net organų, audinių donorystė.
Svarbu suprasti, kad nedarbingumą oficialiai patvirtina gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą per E. sveikatos sistemą. Šis dokumentas yra pagrindas tiek darbdaviui pateisinti darbuotojo neatvykimą į darbą, tiek „Sodrai“ skirti ir mokėti ligos išmoką.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką iš „Sodros“?
Ne visiems susirgusiems ar slaugantiems artimąjį automatiškai priklauso ligos išmoka. Norint ją gauti, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus:
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį, būti valstybės tarnautoju, pareigūnu, gauti pajamas pagal autorines sutartis (nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos), būti savarankiškai dirbančiu asmeniu (ir mokėti atitinkamas įmokas) ar priklausyti kitoms įstatyme numatytoms apdraustųjų kategorijoms.
- Turėti pakankamą ligos socialinio draudimo stažą. Paprastai reikalaujama turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos. Šis reikalavimas netaikomas tam tikroms asmenų grupėms (pvz., iki 26 metų amžiaus asmenims, kurie yra baigę mokslus ir per tam tikrą laiką įsidarbino, nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo atveju, profesinės ligos atveju).
- Turėti gydytojo išduotą galiojantį elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu neprarasti teisės į išmoką. Pavyzdžiui, išmoka nemokama, jei nedarbingumas atsirado dėl neblaivumo, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, tyčinio nusikaltimo darymo metu ar bandant nusižudyti. Taip pat svarbu laikytis gydytojo nustatyto gydymo režimo – jo pažeidimas gali lemti išmokos nemokėjimą.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka
Pajutus pirmuosius ligos simptomus ar patyrus traumą, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kitą gydantį specialistą. Būtent gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl laikinojo nedarbingumo ir išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (EP) per E. sveikatos sistemą.
Ši sistema leidžia gydytojui operatyviai perduoti informaciją apie paciento nedarbingumą tiesiogiai „Sodrai“ ir darbdaviui (jei darbuotojas yra davęs sutikimą). Tai reiškia, kad dažniausiai pačiam darbuotojui nebereikia nešti popierinių pažymų nei į darbovietę, nei į „Sodrą“.
Gydytojas nurodo nedarbingumo laikotarpį ir priežastį (pvz., liga, trauma, slauga). Jei sveikatos būklė negerėja, nedarbingumo pažymėjimas gali būti tęsiamas. Svarbu laiku apsilankyti pas gydytoją paskirtu laiku, kad būtų užtikrintas nedarbingumo tęstinumas.
Kaip kreiptis dėl ligos išmokos į „Sodrą“?
Nors informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą „Sodrą“ pasiekia automatiškai per E. sveikatos sistemą, tam, kad būtų paskirta ir išmokėta ligos išmoka, dažniausiai reikia pateikti prašymą.
Prašymą skirti ligos išmoką (GPS1 forma) patogiausia pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (www.sodra.lt/gyventojui). Prašymą galima pateikti ir atvykus į „Sodros“ skyrių.
Svarbu:
- Prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.
- Vieną kartą pateiktas prašymas galioja ir vėlesniems nedarbingumo atvejams, kol nepasikeičia prašyme nurodyti duomenys (pvz., banko sąskaitos numeris). Jei anksčiau jau esate teikę prašymą ir duomenys nepasikeitė, naujo prašymo teikti nereikia – išmoka bus paskirta automatiškai pagal gautą informaciją iš E. sveikatos.
Be darbuotojo prašymo, svarbus ir darbdavio vaidmuo. Darbdavys, gavęs informaciją apie darbuotojo nedarbingumą, privalo „Sodrai“ pateikti pranešimą apie apdraustojo nedarbingumą (NP-SD formą). Šiame pranešime nurodoma informacija, reikalinga išmokai apskaičiuoti, pavyzdžiui, ar darbuotojas nedirbo ir negavo pajamų per nedarbingumo laikotarpį.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmoka nėra lygi darbuotojo įprastam darbo užmokesčiui. Jos dydis priklauso nuo kelių veiksnių:
- Apdraustojo kompensuojamojo uždarbio: Tai vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, apskaičiuotos pagal duomenis už tam tikrą laikotarpį iki nedarbingumo pradžios (paprastai – 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nedarbingumo nustatymo mėnesį, draudžiamosios pajamos).
- Mokėjimo laikotarpio:
- Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 % ir ne didesnė nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
- Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Jos dydis yra 62,06 % nuo kompensuojamojo uždarbio.
Pavyzdys: Jei darbuotojas suserga pirmadienį ir serga visą savaitę (5 darbo dienas), darbdavys apmoka už pirmadienį ir antradienį, o „Sodra“ – už trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį (bei savaitgalį, jei nedarbingumas tęsiasi).
Ligos išmoka yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), taip pat nuo jos atskaitomos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.
Išmoką „Sodra“ paprastai perveda į prašyme nurodytą asmeninę banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (nedarbingumo pažymėjimo, prašymo, NP-SD pranešimo) gavimo dienos.
Specialūs nedarbingumo atvejai
Be įprastos ligos ar traumos, yra ir kitų situacijų, kai suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka:
Slauga
- Sergančio vaiko slauga: Vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką sergančiam vaikui iki 14 metų slaugyti. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei vaikas serga sunkia liga (pagal specialų sąrašą), išmoka gali būti mokama ilgesnį laiką. Vaikui iki 7 metų, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje paskelbtas karantinas, taip pat gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas slaugai. Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį onkologine ar kita sunkia liga, išmoka gali būti mokama iki 180 kalendorinių dienų per metus.
- Kito šeimos nario slauga: Galima gauti nedarbingumo pažymėjimą ir slaugyti kitą sergantį šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, įtėvius, vaikus virš 14 m., brolius, seseris). Tokiu atveju išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Slaugos išmokos dydis: Slaugant šeimos narį, „Sodra“ moka 65,94 % kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką nuo pirmosios slaugos dienos.
Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į/iš darbo, profesinė liga
Jei nedarbingumas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar dėl profesinės ligos (tai turi būti patvirtinta nustatyta tvarka), taikomos palankesnės sąlygos:
- Nereikalaujamas minimalus ligos socialinio draudimo stažas.
- „Sodra“ moka 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys už pirmas dvi dienas nemoka).
Karantinas
Jei asmuo yra nušalinamas nuo darbo dėl karantino režimo reikalavimų (pvz., turėjo sąlytį su sergančiuoju užkrečiama liga), jam taip pat gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka (62,06 % nuo kompensuojamojo uždarbio) iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos nedarbingumo dienos.
Profesinė reabilitacija
Asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, už dalyvavimo joje laiką mokama ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų.
Audinių, ląstelių ar organų donorystė
Asmenims, tapusiems audinių, ląstelių ar organų donorais, už nedarbingumo laikotarpį, susijusį su donoryste, mokama 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos nedarbingumo dienos.
Ką dar svarbu žinoti?
- Gydymo režimo laikymasis: Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir nustatyto gydymo režimo. „Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmuo laikosi režimo. Nustačius pažeidimą (pvz., asmuo nedarbingumo metu dirba, keliauja be gydytojo leidimo, yra neblaivus), ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
- Darbas nedarbingumo metu: Dirbti ar gauti kitų pajamų nedarbingumo laikotarpiu, už kurį mokama ligos išmoka, draudžiama. Tai laikoma grubiu pažeidimu.
- Maksimali trukmė: Paprastai ligos išmoka dėl tos pačios priežasties mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų be pertraukos arba ne ilgiau kaip 120 dienų per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis. Esant tam tikroms sunkioms ligoms ar po sudėtingų operacijų, šis terminas gali būti pratęstas Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimu. Jei nedarbingumas trunka ilgai ir sveikatos būklė negerėja, asmuo gali būti siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) darbingumo lygiui nustatyti.
- Ginčų sprendimas: Jei nesutinkate su „Sodros“ sprendimu dėl ligos išmokos skyrimo, neskyrimo ar dydžio, turite teisę jį skųsti „Sodros“ direktoriui per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei ir šis sprendimas netenkina, galima kreiptis į administracinį teismą.
Patarimai, kaip sklandžiai gauti ligos išmoką
- Laiku kreipkitės į gydytoją: Nedelskite ir kreipkitės pagalbos vos pajutę sveikatos sutrikimus. Tai svarbu ne tik jūsų sveikatai, bet ir tam, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų išduotas laiku.
- Informuokite darbdavį: Nors informacija dažnai pasiekiama per E. sveikatą, gera praktika yra informuoti savo tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie nedarbingumą kuo anksčiau.
- Pasitikrinkite savo duomenis „Sodroje“: Įsitikinkite, kad „Sodra“ turi teisingą jūsų banko sąskaitos numerį ir kitus kontaktinius duomenis. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
- Pateikite prašymą (jei reikia): Jei tai pirmas jūsų nedarbingumo atvejis arba jei keitėsi jūsų duomenys (pvz., banko sąskaita), nepamirškite pateikti GPS1 prašymo „Sodrai“.
- Laikykitės gydymo režimo: Griežtai laikykitės gydytojo nurodymų, venkite veiklos, kuri galėtų pakenkti sveikimui ar sukelti įtarimų dėl režimo pažeidimo.
- Bendraukite su „Sodra“: Jei kyla neaiškumų ar klausimų dėl išmokos, nedvejokite susisiekti su „Sodra“ telefonu ar per asmeninę paskyrą.
Laikinasis nedarbingumas ir su juo susijusi ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, padedanti žmonėms finansiškai ištverti ligos ar traumos laikotarpį. Žinodami savo teises, pareigas ir visą procesą, galėsite sklandžiau pereiti šį etapą ir susitelkti į svarbiausią dalyką – sveikatą.