Laikinasis nedarbingumas Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti darbuotojui

Netikėta liga ar trauma gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir laikinai atitraukti nuo darbo. Tokiais atvejais Lietuvoje veikia socialinės apsaugos sistema, skirta padėti darbuotojams finansiškai išgyventi laikinojo nedarbingumo periodą. Nors kartais ieškoma vienos „nedarbingumo tarnybos“, svarbu suprasti, kad šį procesą administruoja kelios institucijos ir jis apima tam tikrus žingsnius bei taisykles. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra laikinasis nedarbingumas, kaip jis įforminamas, kas ir kaip moka ligos išmoką, kokios yra darbuotojo ir darbdavio pareigos bei teisės.

Kas yra laikinasis nedarbingumas?

Laikinasis nedarbingumas – tai laikotarpis, kai apdraustasis asmuo (darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo, mokantis socialinio draudimo įmokas) dėl ligos, traumos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir praranda darbo pajamas. Tai oficialiai gydytojo patvirtinta būklė, suteikianti teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą ir, atitikus tam tikras sąlygas, ligos išmoką.

Dažniausios laikinojo nedarbingumo priežastys:

• Asmens liga ar trauma (nesusijusi su darbu).

• Nelaimingas atsitikimas darbe arba pakeliui į darbą / iš darbo.
• Profesinė liga.
• Sergančio šeimos nario (vaiko, sutuoktinio, tėvų) slauga.
• Protezavimas ar ortopedijos technikos priemonių pritaikymas stacionare.
• Audinių, ląstelių ar organų donorystė.
• Gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.
• Izoliacija dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos.

Svarbu pabrėžti, kad nedarbingumo statusas ir su juo susijusios išmokos yra socialinio draudimo sistemos dalis, skirta kompensuoti prarastas pajamas dėl sveikatos problemų.

Kaip gaunamas nedarbingumo pažymėjimas?

Susirgus ar patyrus traumą, pirmasis žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kitą gydantį specialistą. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs, kad jis negali eiti savo pareigų, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

Šiuolaikinėje Lietuvoje nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektroniniu būdu per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), dar žinomą kaip e.sveikata. Tai reiškia, kad popierinių „biuletenių“ nebeliko.

Kaip veikia sistema:

1. Gydytojo įvertinimas: Apsilankius pas gydytoją (arba jam apsilankius pas jus namuose, ar konsultuojant nuotoliniu būdu tam tikrais atvejais), jis įvertina jūsų būklę.
2. Elektroninio pažymėjimo išdavimas: Nustatęs laikinąjį nedarbingumą, gydytojas sistemoje e.sveikata suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodydamas jo trukmę ir priežastį.
3. Automatinis informacijos perdavimas: Informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą automatiškai perduodama „Sodrai“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) ir darbdaviui per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Darbuotojui nebereikia pačiam nešti jokių dokumentų nei darbdaviui, nei „Sodrai“.
4. Nedarbingumo tęsimas: Jei sveikatos būklė negerėja, gydytojas gali tęsti nedarbingumo pažymėjimą. Informacija vėl automatiškai atnaujinama sistemose.

Nors sistema veikia automatiškai, darbuotojo pareiga yra kuo skubiau informuoti savo tiesioginį vadovą ar darbdavį apie negalėjimą atvykti į darbą ir apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, net jei oficiali informacija sistemą pasieks šiek tiek vėliau. Tai svarbu sklandžiam darbų planavimui įmonėje.

Darbdavio vaidmuo ir atsakomybė

Gavęs informaciją apie darbuotojo laikinąjį nedarbingumą (pirmiausia – iš paties darbuotojo, vėliau – oficialiai per EDAS sistemą), darbdavys taip pat turi tam tikrų pareigų:

• Išmoka už pirmąsias dienas: Pagal Lietuvos įstatymus, darbdavys savo lėšomis moka ligos išmoką už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 % ir ne didesnė nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus dydis dažnai nustatomas darbo sutartyje arba įmonės vidaus tvarkos taisyklėse.
• NP-SD2 pranešimo pateikimas: Kad „Sodra“ galėtų pradėti mokėti ligos išmoką nuo trečiosios nedarbingumo dienos, darbdavys privalo elektroniniu būdu per EDAS sistemą pateikti „Sodrai“ specialų pranešimą NP-SD2 („Pranešimas apie apdraustojo nedarbingumą ir ligos išmokos skyrimą“). Šis pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo pradžios, bet praktiškai – kuo greičiau po pirmųjų dviejų dienų, kad darbuotojas laiku gautų išmoką iš „Sodros“.
• Darbo užmokesčio skaičiavimas: Darbdavys turi teisingai apskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį už dirbtą laiką iki nedarbingumo pradžios ir išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas.

Svarbu, kad darbdavys laiku ir teisingai atliktų šiuos veiksmus, nes nuo to priklauso, kada ir kokio dydžio išmoką gaus darbuotojas.

„Sodros“ vaidmuo ir ligos išmoka

„Sodra“ yra pagrindinė institucija, atsakinga už ligos išmokų mokėjimą nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos. Tačiau tam, kad išmoka būtų skirta, darbuotojas turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Teisė gauti ligos išmoką

Pagrindinė sąlyga – socialinio draudimo stažas. Teisę į ligos išmoką turi asmenys, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Į stažą įskaitomas laikas, kai buvo mokamos socialinio draudimo įmokos (dirbant pagal darbo sutartį, vykdant individualią veiklą ir mokant įmokas, gaunant tam tikras išmokas, pvz., nedarbo, ir pan.). Yra tam tikrų išimčių (pvz., asmenims iki 26 metų, neseniai baigusiems mokslus), todėl kilus abejonių, verta pasitikslinti „Sodroje“.

Išmokos skyrimas ir mokėjimas

Dažniausiai darbuotojui nereikia teikti jokio atskiro prašymo „Sodrai“ dėl ligos išmokos skyrimo. „Sodra“ sprendimą priima automatiškai, gavusi duomenis iš e.sveikatos sistemos (apie nedarbingumo pažymėjimą) ir iš darbdavio (NP-SD2 pranešimą).

Tačiau prašymą „Sodrai“ pateikti reikia šiais atvejais:

• Jei slaugomas šeimos narys (vaikas ar suaugęs).
• Jei asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.
• Jei asmuo yra draustas savarankiškai (pvz., vykdo individualią veiklą).
• Jei asmuo nori, kad išmoka būtų pervesta į kitą nei anksčiau nurodytą sąskaitą.

Prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba „Sodros“ skyriuje.

Sprendimas dėl išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

Ligos išmokos dydis ir apskaičiavimas

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos „Sodros“ mokamos ligos išmokos dydis yra 62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Kompensuojamasis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, jūsų kompensuojamasis uždarbis bus skaičiuojamas pagal sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamas.

Į draudžiamąsias pajamas įskaitomas darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat kitos tam tikros pajamos (pvz., autoriniai atlyginimai, jei nuo jų mokėtos įmokos).

Yra nustatytos ir ligos išmokos „grindys“ bei „lubos“. Minimali mėnesio ligos išmoka negali būti mažesnė nei 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo nustatymo dienos. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Išmokos mokėjimo trukmė

Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties paprastai mokama:

• Ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų be pertraukos.
• Ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių (su pertraukomis).

Jei liga užtrunka ilgiau, asmuo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kuri sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo ar ligos išmokos mokėjimo pratęsimo.

Nedarbingumas slaugant šeimos narį

Teisę į ligos išmoką turi ir tie apdraustieji, kurie negali dirbti, nes slaugo sergantį šeimos narį. Taisyklės šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, kas yra slaugomas:

• Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų: Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
• Slaugant sergantį vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas: Išmokos mokėjimo trukmė ilgesnė ir priklauso nuo ligos pobūdžio bei gydymo sąlygų.
• Slaugant stacionare vaiką iki 8 metų: Mokama už visą buvimo stacionare laikotarpį.
• Slaugant kitą šeimos narį (sutuoktinį, tėvus, įtėvius): Išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Šiais atvejais, norint gauti išmoką, būtina pateikti prašymą „Sodrai“. Išmokos dydis taip pat yra 62,06 % kompensuojamojo uždarbio.

Ypatingi atvejai ir niuansai

• Nelaimingas atsitikimas darbe: Jei nedarbingumas kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į/iš darbo ar profesinės ligos, taikomos kitos taisyklės. Nelaimingą atsitikimą tiria Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Jei įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, ligos išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos ir jos dydis yra didesnis – 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Ją moka „Sodra“ iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo fondo lėšų. Darbdavys šiuo atveju nemoka už pirmas dvi dienas.
• Nedarbingumas bedarbio statuso metu: Teisę į ligos išmoką gali turėti ir Užimtumo tarnyboje registruotas bedarbis, jei jis atitinka stažo reikalavimus ir nedarbingumas prasideda per tam tikrą laikotarpį po darbo sutarties pabaigos arba gaunant nedarbo išmoką.
• Piktnaudžiavimo prevencija: „Sodra“ turi teisę tikrinti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą ir ligos išmokų mokėjimo teisėtumą. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus (pvz., simuliavimą, darbą nedarbingumo metu), išmoka gali būti nemokama arba išieškoma.
• Nedarbingumas atostogų metu: Jei susergama kasmetinių atostogų metu, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotų atostogų dalis perkeliama vėlesniam laikui. Už sirgtą laiką mokama ligos išmoka įprasta tvarka.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT)

Svarbu atskirti laikinojo nedarbingumo administravimą, kurį daugiausia vykdo gydytojai ir „Sodra“, nuo ilgalaikio ar nuolatinio darbingumo netekimo vertinimo. Jei asmens sveikatos būklė negerėja ir laikinasis nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei numatyti terminai (pvz., 90 ar 120 dienų), arba jei liga ar trauma sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus, gydantis gydytojas siunčia asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

NDNT specialistai vertina asmens sveikatos būklę, funkcinius sutrikimus ir nustato:

• Darbingumo lygį procentais (darbingiems asmenims).
• Neįgalumo lygį (vaikams iki 18 metų).
• Specialiuosius poreikius (pvz., slaugos, priežiūros).

NDNT sprendimas yra pagrindas skirti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, nustatyti specialiuosius poreikius ar rekomenduoti profesinę reabilitaciją. Taip pat NDNT gali rekomenduoti pratęsti ligos išmokos mokėjimą, jei mato galimybę atgauti darbingumą tęsiant gydymą.

Taigi, NDNT nėra „nedarbingumo tarnyba“ kasdieniams susirgimams, bet svarbi institucija sprendžiant ilgalaikio ar nuolatinio darbingumo netekimo klausimus.

Patarimai darbuotojams

1. Informuokite nedelsiant: Susirgę ar patyrę traumą, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją ir informuokite darbdavį apie negalėjimą dirbti.
2. Laikykitės gydytojo nurodymų: Nedarbingumo metu svarbu laikytis gydymo režimo.
3. Pasitikrinkite duomenis: Galite pasitikrinti informaciją apie jums išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir priskaičiuotą bei išmokėtą ligos išmoką prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (www.sodra.lt/gyventojui).
4. Teikite prašymą, jei reikia: Nepamirškite pateikti prašymo „Sodrai“, jei slaugote šeimos narį arba priklausote kitoms grupėms, kurioms prašymas yra būtinas.
5. Domėkitės savo stažu: Pasitikrinkite savo socialinio draudimo stažą „Sodros“ sistemoje, ypač jei neseniai keitėte darbą ar dirbote ne visą laiką.
6. Klauskite: Jei kyla neaiškumų dėl nedarbingumo pažymėjimo, išmokų skaičiavimo ar mokėjimo, kreipkitės konsultacijos į „Sodrą“ telefonu, el. paštu ar atvykę į skyrių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Klausimas: Ar galiu dirbti nedarbingumo metu?
Atsakymas: Ne. Jei turite galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, dirbti (nei pagrindiniame darbe, nei kitur) negalima. Tai laikoma pažeidimu, dėl kurio galite prarasti teisę į ligos išmoką.

Klausimas: Kas nutiks, jei susirgsiu iškart įsidarbinęs?
Atsakymas: Norint gauti ligos išmoką, reikia turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą (3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn.). Jei stažo nėra, išmoka nebus mokama, tačiau nedarbingumo pažymėjimas pateisins neatvykimą į darbą.

Klausimas: Ar ligos išmoka apmokestinama?
Atsakymas: Taip, nuo ligos išmokos (tiek mokamos darbdavio, tiek „Sodros“) yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Klausimas: Ką daryti, jei nesutinku su gydytojo sprendimu neišduoti/nutraukti nedarbingumo pažymėjimą?
Atsakymas: Galite kreiptis į gydymo įstaigos administraciją arba ginčų nagrinėjimo komisiją. Taip pat galite kreiptis į kitą gydytoją dėl antros nuomonės.

Išvados

Laikinojo nedarbingumo sistema Lietuvoje yra svarbi socialinės apsaugos dalis, padedanti darbuotojams finansiškai ištverti ligos ar traumos laikotarpį. Procesas apima gydytojų, darbdavių ir „Sodros“ bendradarbiavimą, o didžioji dalis informacijos perduodama elektroniniu būdu per e.sveikatos ir „Sodros“ sistemas. Svarbiausia darbuotojui – laiku kreiptis į gydytoją, informuoti darbdavį ir žinoti savo teises bei pareigas, ypač susijusias su socialinio draudimo stažu ir prašymų teikimu tam tikrais atvejais. Nors vienos „nedarbingumo tarnybos“ nėra, „Sodra“ atlieka pagrindinį vaidmenį administruojant ir mokant ligos išmokas, o NDNT sprendžia ilgalaikio darbingumo netekimo klausimus.