Netikėta liga ar trauma gali užklupti bet kurį iš mūsų. Tokiu atveju, kai dėl sveikatos problemų negalime dirbti, itin svarbiu ramsčiu tampa socialinė apsauga – ligos išmoka, dažnai vis dar vadinama tiesiog „biuleteniu“. Tai finansinė parama, skirta kompensuoti prarastas pajamas laikinojo nedarbingumo metu. Nors dauguma dirbančiųjų žino apie jos egzistavimą, neretai kyla klausimų dėl išmokos dydžio, mokėjimo tvarkos, reikalingų dokumentų ar specifinių situacijų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus svarbiausius ligos išmokos Lietuvoje aspektus, kad susidūrę su sveikatos sutrikimais jaustumėtės užtikrinčiau ir žinotumėte savo teises bei pareigas.
Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso?
Ligos išmoka – tai Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) mokama piniginė kompensacija asmenims, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti bei gauti darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Paprastai tariant, tai valstybės pagalba, padedanti finansiškai išgyventi tuo metu, kai sveikata neleidžia užsidirbti.
Pagrindinė sąlyga gauti ligos išmoką – būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad už jus (arba jūs patys, jei esate savarankiškai dirbantis) turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Dažniausiai apdraustaisiais tampa:
- Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis;
- Valstybės tarnautojai;
- Pareigūnai;
- Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis (tam tikromis sąlygomis);
- Ūkininkai ir jų partneriai (tam tikromis sąlygomis);
- Individualių įmonių savininkai;
- Mažųjų bendrijų nariai;
- Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą (jei moka atitinkamas įmokas).
Svarbu ne tik būti apdraustam, bet ir turėti minimalų ligos socialinio draudimo stažą. Norint gauti ligos išmoką, paprastai reikalaujama turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos. Ši taisyklė turi išimčių, pavyzdžiui, asmenims iki 26 metų, neseniai baigusiems mokslus ar studijas, stažo reikalavimai gali būti švelnesni. Taip pat stažas nereikalingas, jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.
Kas ir kiek laiko moka ligos išmoką?
Ligos išmokos mokėjimo tvarka yra padalinta į dvi dalis, priklausomai nuo nedarbingumo trukmės:
- Pirmosios dvi nedarbingumo dienos: Už šias dienas išmoką moka darbdavys. Ši išmoka vadinama išmoka iš darbdavio lėšų ir jos dydis negali būti mažesnis nei 62,06% ir ne didesnis nei 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas dažnai nustatomas įmonės vidaus taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje. Svarbu pažymėti, kad šios pirmosios dvi dienos turi būti darbo dienos pagal darbuotojo grafiką.
- Nuo trečiosios nedarbingumo dienos: Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, nuo trečiosios dienos išmoką pradeda mokėti „Sodra“. Ši išmoka jau vadinama ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų.
„Sodra“ ligos išmoką moka iki kol asmuo atgauna darbingumą arba iki kol jam nustatomas darbingumo lygis (invalidumas). Tačiau yra tam tikri maksimalūs mokėjimo terminai, priklausantys nuo situacijos. Paprastai dėl tos pačios ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų be pertraukos arba ne ilgiau kaip 120 dienų per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis. Sergant tam tikromis sunkiomis ligomis (pvz., tuberkulioze, onkologinėmis ligomis), mokėjimo terminai gali būti ilgesni.
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per tam tikrą laikotarpį iki susirgimo.
- Darbdavio mokama išmoka (pirmos 2 d.): Kaip minėta, ji sudaro nuo 62,06% iki 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
- „Sodros“ mokama išmoka (nuo 3 d.): Jos dydis yra 62,06% gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis – tai vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Jis apskaičiuojamas pagal asmens pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužę, kompensuojamasis uždarbis bus skaičiuojamas pagal jūsų sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamas.
Svarbu žinoti, kad ligos išmokai taikomos „lubos“. Tai reiškia, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama išmoka, negali viršyti tam tikro dydžio. Šios „lubos“ yra susietos su šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir periodiškai kinta. Jei jūsų faktinės pajamos yra didesnės už nustatytas „lubas“, išmoka vis tiek bus skaičiuojama tik nuo maksimalios leistinos sumos.
Taip pat svarbu paminėti, kad ligos išmoka, kaip ir darbo užmokestis, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir nuo jos mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. „Sodra“ šiuos mokesčius išskaičiuoja prieš išmokėdama pinigus gavėjui.
Kaip gauti ligos išmoką: žingsnis po žingsnio
Procesas norint gauti ligos išmoką nėra sudėtingas, tačiau reikalauja tam tikrų veiksmų:
- Apsilankymas pas gydytoją: Jei susirgote ar patyrėte traumą, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar kitą gydantį specialistą. Gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, nustatys laikinąjį nedarbingumą ir išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (vadinamąjį „biuletenį“). Šis pažymėjimas automatiškai perduodamas „Sodrai“.
- Informuoti darbdavį: Nepamirškite kuo skubiau informuoti savo darbdavį apie nedarbingumą ir jo numatomą trukmę. Nors duomenys „Sodrai“ perduodami elektroniniu būdu, darbdaviui ši informacija reikalinga darbo organizavimui ir išmokos už pirmąsias dvi dienas apskaičiavimui.
- Pateikti prašymą „Sodrai“: Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ lėšų (nuo trečiosios nedarbingumo dienos), reikia pateikti prašymą. Tai patogiausia padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (www.sodra.lt/gyventojui) ir užpildžius elektroninį GPS1 prašymą skirti ligos išmoką. Prašymą galima pateikti ir atvykus į „Sodros“ skyrių. Svarbu: prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, geriausia – nedarbingumo laikotarpio pradžioje. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja ir vėlesniems nedarbingumo atvejams, nebent pasikeistų jūsų asmeniniai duomenys (pvz., banko sąskaita).
- Laukti sprendimo ir išmokos: „Sodra“ prašymą išnagrinėja per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo ir elektroninio nedarbingumo pažymėjimo) gavimo dienos. Jei sprendimas teigiamas, išmoka pervedama į prašyme nurodytą asmeninę banko sąskaitą. Išmokos paprastai mokamos periodiškai, atsižvelgiant į nedarbingumo tęstinumą.
Ypatingi atvejai ir situacijos
Be įprastinės ligos ar traumos, yra keletas specifinių situacijų, kurioms taip pat taikomos ligos išmokos taisyklės, kartais su tam tikrais ypatumais:
Slauga
Ligos išmoka gali būti mokama ne tik pačiam susirgus, bet ir slaugant sergantį šeimos narį. Dažniausiai tai būna:
- Vaiko slauga: Vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali gauti ligos išmoką slaugydamas sergantį vaiką iki 14 metų. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei slaugomas vaikas serga sunkia liga pagal specialų sąrašą, išmokos mokėjimo terminai gali būti ilgesni. Taip pat išmoka mokama slaugant stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 7 metų (arba iki 18 metų, jei vaikui nustatytas neįgalumas), o vyresnius vaikus (nuo 7 iki 18 metų) – jei jie serga sunkiomis ligomis.
- Kito šeimos nario slauga: Galima gauti išmoką slaugant ir kitus šeimos narius (sutuoktinį, tėvus, įtėvius) ambulatoriškai – iki 7 kalendorinių dienų, o stacionare – kol reikalinga slauga.
Slaugos atveju ligos išmokos dydis yra toks pat kaip ir sergant pačiam – 62,06% kompensuojamojo uždarbio, tačiau ją nuo pirmos dienos moka „Sodra“ (darbdavys už pirmas dienas nemoka).
Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos
Jei laikinasis nedarbingumas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba dėl profesinės ligos, taikomos palankesnės ligos išmokos sąlygos:
- Stažo reikalavimas: Ligos socialinio draudimo stažas nėra reikalingas.
- Išmokos dydis: Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos yra didesnė – ji sudaro 77,58% kompensuojamojo uždarbio.
- Mokėjimas: Išmoką nuo pirmosios nedarbingumo dienos moka „Sodra“.
Svarbu, kad nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga būtų oficialiai ištirti ir pripažinti nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbantys asmenys
Asmenys, vykdantys individualią veiklą (pagal pažymą, verslo liudijimą), individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir kt. taip pat gali gauti ligos išmoką, jei moka ligos socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. Jiems taikomas tas pats 62,06% išmokos dydis ir stažo reikalavimai. Skirtumas tas, kad jiems nėra darbdavio, todėl išmoką nuo pirmosios nedarbingumo dienos moka „Sodra“. Kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal pajamas, nuo kurių buvo mokėtos įmokos.
Nėštumas ir gimdymas
Nors nėštumo ir gimdymo atostogoms bei vaiko priežiūros atostogoms yra skirtos atskiros motinystės ir vaiko priežiūros išmokos, kartais moteris gali tapti laikinai nedarbinga dėl su nėštumu susijusių komplikacijų dar iki oficialių nėštumo ir gimdymo atostogų. Tokiu atveju jai priklauso įprastinė ligos išmoka pagal bendrąsias taisykles.
Kada ligos išmoka gali būti neskiriama arba nutraukiama?
Yra tam tikrų situacijų, kai ligos išmoka gali būti neskiriama, jos mokėjimas nutraukiamas arba mažinamas:
- Jei asmuo tapo nedarbingas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba dėl su tuo susijusių veiksmų pasekmių.
- Jei asmuo tyčia pakenkė savo sveikatai arba apsimetė sergąs.
- Jei asmuo pažeidė gydytojo nustatytą gydymo režimą nedarbingumo laikotarpiu (pvz., neatvyko paskirtu laiku pasitikrinti sveikatos, dirbo ar pan.).
- Jei asmuo be pateisinamos priežasties neatvyko į Darbingumo lygio nustatymo tarnybą (DLNT) ar Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
- Jei nedarbingumo metu asmuo gauna darbo užmokestį ar kitas pajamas, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., autorinį atlyginimą už kūrinį, sukurtą iki nedarbingumo pradžios).
- Jei asmuo nedarbingumo metu išvyksta iš Lietuvos (išskyrus tam tikras su gydymu susijusias išimtis).
Ką dar svarbu žinoti?
- Minimali išmoka: Nors išmoka skaičiuojama nuo pajamų, yra nustatyta minimali ligos išmoka per mėnesį, kuri negali būti mažesnė už tam tikrą procentą nuo praėjusių metų užpraeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio.
- Informacijos tikslumas: Teikdami prašymą „Sodrai“, įsitikinkite, kad nurodėte teisingą asmeninę banko sąskaitą ir kitus duomenis. Klaidinga informacija gali užvilkinti išmokos mokėjimą.
- Ginčų sprendimas: Jei nesutinkate su „Sodros“ sprendimu dėl ligos išmokos skyrimo ar dydžio, turite teisę jį skųsti „Sodros“ direktoriui per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei ir šis sprendimas netenkina, galite kreiptis į administracinį teismą.
- Konsultacijos: Jei kyla neaiškumų dėl ligos išmokos, visada galite kreiptis konsultacijos į „Sodrą“ telefonu, internetu ar atvykę į klientų aptarnavimo skyrių.
Apibendrinimas
Ligos išmoka yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis Lietuvoje, padedanti dirbantiesiems finansiškai ištverti laikinojo nedarbingumo periodus. Jos gavimo sąlygos, dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo socialinio draudimo stažo, gautų pajamų ir nedarbingumo priežasties bei trukmės. Svarbiausia – būti apdraustam ligos socialiniu draudimu, laiku kreiptis į gydytoją, informuoti darbdavį ir pateikti prašymą „Sodrai“. Nors sistema gali atrodyti paini, žinant pagrindinius principus ir savo teises, galima užtikrinti sklandų išmokos gavimo procesą. Rūpinkitės savo sveikata, o prireikus – pasinaudokite jums priklausančia socialine parama.