Susirgus ar prireikus slaugyti artimąjį, vienas svarbiausių klausimų tampa finansinis stabilumas. Ligos išmoka – tai socialinės apsaugos mechanizmas, skirtas kompensuoti prarastas pajamas laikinojo nedarbingumo metu. Nors sistema atrodo aiški, praktikoje kyla nemažai klausimų: kas turi teisę gauti išmoką, kas ir kada ją moka, kaip apskaičiuojamas jos dydis ir kokie žingsniai reikalingi norint ją gauti? Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus svarbiausius ligos išmokos mokėjimo aspektus Lietuvoje.
Kas turi teisę į ligos išmoką?
Teisę į ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšų turi asmenys, kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir atitinka tam tikras sąlygas. Pagrindinės grupės, turinčios teisę į šią išmoką, yra:
- Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis: Tai pati didžiausia grupė asmenų, kuriems taikomas ligos socialinis draudimas.
- Valstybės tarnautojai: Jiems taip pat taikomos bendrosios ligos išmokų taisyklės.
- Pareigūnai: Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir kitų statutinių įstaigų pareigūnai.
- Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos: Jei nuo šių pajamų mokamos socialinio draudimo įmokos.
- Ūkininkai ir jų partneriai: Jei jie moka socialinio draudimo įmokas.
- Savarankiškai dirbantys asmenys: Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, asmenys, vykdantys individualią veiklą (pvz., pagal verslo liudijimą ar pažymą), advokatai, notarai ir kt., jei jie yra apsidraudę ligos socialiniu draudimu ir moka įmokas.
- Kiti asmenys: Pavyzdžiui, bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką (ligos atveju nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas ir pradedama mokėti ligos išmoka, jei atitinkamos sąlygos).
Būtina sąlyga – socialinio draudimo stažas. Norint gauti ligos išmoką, asmuo turi būti sukaupęs minimalų ligos socialinio draudimo stažą. Paprastai reikalaujama turėti bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos. Ši taisyklė turi išimčių, pavyzdžiui, asmenims iki 26 metų amžiaus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, arba tiems, kurie tapo nedarbingi dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos – jiems stažo reikalavimas netaikomas.
Kas ir kada moka ligos išmoką?
Ligos išmokos mokėjimo tvarka skiriasi priklausomai nuo nedarbingumo trukmės ir priežasties. Svarbu atskirti, kas atsakingas už išmokos mokėjimą – darbdavys ar „Sodra“.
Darbdavio mokama išmoka
Pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06% ir ne didesnė nei 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas gali būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje, tačiau dažniausiai mokamas minimalus įstatymo nustatytas dydis.
Svarbu paminėti, kad darbdavys moka tik už tas dienas, kurios pagal darbuotojo grafiką yra darbo dienos. Jei pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra poilsio ar švenčių dienos, darbdavys už jas nemoka.
„Sodros“ mokama išmoka
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką pradeda mokėti „Sodra“. Ji mokama iki darbingumo atgavimo dienos arba iki darbingumo lygio nustatymo dienos.
„Sodros“ mokamos ligos išmokos dydis yra 62,06% gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tam tikrą laikotarpį iki nedarbingumo pradžios (paprastai – 3 paeiliui einantys kalendoriniai mėnesiai, buvę iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nedarbingumo pradžią).
Yra nustatytos ir ligos išmokos „lubos“ – maksimalus kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo nustatymo dienos, dydžio.
Ligos išmokos mokėjimas specifiniais atvejais
Be įprasto susirgimo ar traumos, yra keletas specifinių situacijų, kuriose ligos išmokos mokėjimo tvarka ar dydis gali skirtis:
- Sergančio šeimos nario slauga: Teisę į ligos išmoką turi ir asmenys, slaugantys sergantį šeimos narį (vaiką, sutuoktinį, tėvus/įtėvius).
- Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
- Slaugant stacionare vaiką iki 7 metų – visą buvimo stacionare laikotarpį.
- Slaugant stacionare vaiką nuo 7 iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis – visą buvimo stacionare laikotarpį.
- Slaugant kitą šeimos narį (vyresnį nei 14 m. vaiką, sutuoktinį, tėvus) – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos: Jei nedarbingumas kyla dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą/iš darbo arba dėl profesinės ligos, „Sodra“ moka 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys nemoka). Tam reikalingas nelaimingo atsitikimo aktas (N-1 forma) arba profesinės ligos patvirtinimo aktas.
- Audinių, ląstelių ar organų donorystė: Donorams už nedarbingumo laikotarpį mokama 77,58% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
- Nedarbingumas dėl dalyvavimo privalomojoje karo tarnyboje ar mokymuose: Tokiais atvejais taikomos specialios taisyklės.
- Susirgus atostogų metu: Jei asmuo suserga kasmetinių atostogų metu, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek truko nedarbingumas, arba nepanaudotų atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Už nedarbingumo dienas mokama ligos išmoka įprasta tvarka (pirmas dvi dienas moka darbdavys, nuo trečios – „Sodra“).
- Nedarbingumas po darbo sutarties nutraukimo: Teisė į ligos išmoką gali išlikti ir nutraukus darbo sutartį, jei asmuo suserga per 30 kalendorinių dienų po atleidimo ir atitinka stažo reikalavimus.
Kaip gauti ligos išmoką: procesas žingsnis po žingsnio
Ligos išmokos gavimo procesas yra pakankamai automatizuotas, tačiau svarbu žinoti pagrindinius etapus:
- Apsilankymas pas gydytoją: Susirgus ar prireikus slaugyti artimąjį, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją. Gydytojas, nustatęs laikinąjį nedarbingumą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Šis dokumentas automatiškai perduodamas „Sodrai“.
- Darbdavio informavimas: Nors „biuletenis“ elektroninis, darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti savo darbdavį apie nedarbingumą ir jo numatomą trukmę.
- Prašymo pateikimas „Sodrai“:
- Pirmą kartą kreipiantis dėl išmokos: Asmuo turi pateikti „Sodrai“ prašymą skirti ligos išmoką (GPS1 forma). Tai patogiausia padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui (www.sodra.lt/gyventojui). Prašyme reikia nurodyti asmeninę sąskaitą banke, į kurią bus pervedama išmoka. Šį prašymą užtenka pateikti vieną kartą – vėlesnių susirgimų atvejais jis galios automatiškai, nebent pasikeistų sąskaitos numeris ar kiti duomenys.
- Pasikartojantys atvejai: Jei prašymas jau pateiktas anksčiau ir duomenys nepasikeitė, papildomai nieko daryti nereikia – „Sodra“ informaciją apie nedarbingumą gauna iš gydymo įstaigos.
- Darbdavio pateikiami duomenys: Darbdavys per „Sodros“ sistemą EDAS pateikia pranešimą apie apdraustojo nedarbingumą (NP-SD2 forma), kuriame nurodo nedarbingumo laikotarpį ir kitą reikalingą informaciją. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų apskaičiuoti ir išmokėti išmoką už laikotarpį nuo trečiosios dienos.
- „Sodros“ sprendimas ir išmokėjimas: Gavusi elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir visus reikalingus duomenis (įskaitant darbdavio NP-SD2 pranešimą, jei taikoma), „Sodra“ priima sprendimą dėl išmokos skyrimo.
Kada tikėtis ligos išmokos pervedimo?
Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Kada gi pinigai pasieks sąskaitą?
„Sodra“ ligos išmoką išmoka per 17 darbo dienų nuo tos dienos, kai gauna visus reikiamus dokumentus ir duomenis. Šis terminas skaičiuojamas nuo momento, kai „Sodra“ turi:
- Gydytojo išduotą ir patvirtintą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (arba jo tęsinį).
- Asmens prašymą skirti išmoką (GPS1, jei teikiamas pirmą kartą ar keičiami duomenys).
- Darbdavio pateiktą NP-SD2 pranešimą (jei išmoka mokama už laikotarpį nuo 3 dienos).
- Kitus dokumentus, jei jie būtini specifiniais atvejais (pvz., nelaimingo atsitikimo aktą, dokumentus apie slaugomo asmens būklę ir pan.).
Svarbu suprasti, kad terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo susirgimo dienos, o nuo visų dokumentų gavimo „Sodroje“ dienos. Jei trūksta kokio nors dokumento ar duomenys netikslūs, išmokos mokėjimas gali vėluoti. Pavyzdžiui, jei gydytojas vėluoja elektroninėje sistemoje patvirtinti nedarbingumo pažymėjimo tęsinį arba darbdavys delsia pateikti NP-SD2 formą, „Sodra“ negalės laiku apdoroti prašymo.
Praktikoje, jei visi dokumentai pateikiami laiku ir tvarkingai, išmoka dažnai pervedama greičiau nei per nustatytą 17 darbo dienų terminą. Savo prašymo statusą ir numatomą išmokėjimo datą (kai ji suplanuojama) galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Ligos išmokos mokėjimo trukmė
Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties (ligos ar traumos) paprastai mokama:
- Ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų be pertraukos.
- Ne ilgiau kaip 120 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei nedarbingumas kartojasi su pertraukomis.
Tam tikrais atvejais (pvz., sergant sunkia liga, tuberkulioze, po sudėtingų operacijų ar traumų) Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimu išmokos mokėjimas gali būti pratęstas ilgiau, tačiau paprastai ne ilgiau nei iki darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmokų apmokestinimas
Svarbu žinoti, kad tiek darbdavio, tiek „Sodros“ mokamos ligos išmokos yra apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). „Sodra“, išmokėdama ligos išmoką, GPM išskaičiuoja ir perveda į biudžetą, todėl gavėjas gauna sumą jau atskaičius mokesčius. Taikomas standartinis GPM tarifas ir gali būti pritaikytas Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jei asmuo yra pateikęs atitinkamą prašymą.
Dažniausios problemos ir patarimai
- Vėluoja išmoka: Dažniausia priežastis – trūkstami arba pavėluotai pateikti dokumentai (ypač darbdavio NP-SD2 pranešimas arba gydytojo nepatvirtintas „biuletenio“ tęsinys). Pasitikrinkite savo „Sodros“ paskyroje prašymo statusą arba susisiekite su „Sodra“ pasitikslinti.
- Neteisingai apskaičiuota suma: Jei manote, kad išmoka apskaičiuota neteisingai, galite kreiptis į „Sodrą“ su prašymu paaiškinti skaičiavimą ar perskaičiuoti išmoką.
- Nežinote, ar turite pakankamai stažo: Savo socialinio draudimo stažą galite pasitikrinti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
- Susirgote užsienyje: Jei laikinai nedarbingu tapote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje, ten išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti pripažįstamas ir Lietuvoje. Reikėtų kreiptis į tos šalies kompetentingą įstaigą ir „Sodrą“ dėl detalesnės informacijos.
Ligos išmoka yra svarbi socialinė garantija, padedanti išlaikyti finansinį stabilumą sveikatos problemų atveju. Žinodami pagrindinius principus, kas ir kada moka išmoką, kokie dokumentai reikalingi ir koks yra procesas, galėsite užtikrinti sklandesnį jos gavimą. Visada naudinga pasitikrinti aktualiausią informaciją oficialiame „Sodros“ tinklalapyje ar pasikonsultuoti su specialistais.