Ligos išmoka: kada, kam ir kaip mokama? Išsamus gidas 2025 metams

Susirgus ar prireikus slaugyti artimąjį, apima ne tik fizinis negalavimas, bet ir nerimas dėl finansinio stabilumo. Kaip bus su pajamomis, kol negalėsiu dirbti? Kada „Sodra“ perves pinigus? Ar gausiu pakankamai, kad padengčiau būtiniausias išlaidas? Šie klausimai kamuoja daugelį, susidūrusį su laikinuoju nedarbingumu. Šiame išsamiame gide atsakysime į visus rūpimus klausimus apie ligos išmokas Lietuvoje 2025 metais – nuo pirmųjų žingsnių pas gydytoją iki pinigų įkritimo į banko sąskaitą.

Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso?

Ligos išmoka – tai valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis, skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas žmogui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti. Paprastai tariant, tai finansinė pagalvė, leidžianti ramiau sveikti, nesijaudinant dėl tuščios piniginės. Tačiau norint ją gauti, reikia atitikti tam tikrus kriterijus.

Pagrindinė sąlyga – būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad nuo jūsų gaunamų pajamų turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Daugumai samdomų darbuotojų tai vyksta automatiškai – įmokas už juos sumoka darbdavys. Savarankiškai dirbantys asmenys (vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus ir kt.) įmokas moka patys.

Antras svarbus reikalavimas – ligos socialinio draudimo stažas. Norint gauti išmoką, reikia turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios. Tai reiškia, kad sistema nori įsitikinti, jog jūs buvote aktyvus darbo rinkos dalyvis prieš susergant, o ne įsidarbinote tik tam, kad gautumėte išmoką.

Svarbu žinoti: į stažą įskaitomas ne tik laikas, kai dirbote pagal darbo sutartį, bet ir kiti periodai, pavyzdžiui:

  • Vaiko priežiūros atostogų laikas, kol vaikui sueis 3 metai.
  • Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų gavimo laikas.
  • Nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo laikas.

Pirmasis žingsnis: elektroninis nedarbingumo pažymėjimas

Viskas prasideda nuo apsilankymo pas gydytoją. Jei jaučiatės prastai ir negalite dirbti, jūsų šeimos gydytojas (ar kitas gydantis specialistas) įvertins jūsų būklę ir, jei yra pagrindas, išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (liaudyje vis dar dažnai vadinamą „biuleteniu“). Šis dokumentas yra oficialus patvirtinimas, kad jūs laikinai negalite eiti savo pareigų.

Gera žinia ta, kad jums nereikia rūpintis popieriais. Gydytojas visą informaciją suveda į elektroninę sistemą, kuri automatiškai pasiekia jūsų darbdavį ir „Sodrą“. Jums tereikia informuoti savo tiesioginį vadovą ar personalo skyrių, kad gavote nedarbingumo pažymėjimą ir nuo kada nebedirbsite.

Dvejopas mokėjimas: pirmosios dvi dienos – darbdavio, kitos – „Sodros“

Čia slypi viena dažniausiai pasitaikančių painiavų. Svarbu suprasti, kad už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas moka ne „Sodra“, o jūsų darbdavys. Ši išmoka vadinama ligos pašalpa ir yra mokama kartu su artimiausiu atlyginimu.

Kaip apskaičiuojama darbdavio mokama ligos pašalpa?

Darbdavio mokamos pašalpos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir didesnis nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslus procentas dažnai būna nurodytas įmonės vidaus taisyklėse, darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Jei niekur konkrečiai nenurodyta, taikomas minimalus 62,06 % dydis. Ši suma yra apmokestinama kaip ir įprastas atlyginimas.

Ligos išmoka: kada, kam ir kaip mokama? Išsamus gidas 2025 metams

Pavyzdys: Jei Jonas susirgo pirmadienį ir sirgo visą savaitę, už pirmadienį ir antradienį jam ligos pašalpą apskaičiuos ir su artimiausia alga išmokės darbdavys. Už trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį jam priklausys ligos išmoka iš „Sodros“.

„Sodra“ savo ruožtu pradeda mokėti ligos išmoką tik nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos. Jei sergate tik vieną ar dvi dienas, „Sodra“ šiame procese apskritai nedalyvauja.

Prašymo pateikimas „Sodrai“: automatizacija ir ką reikia žinoti

Šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino ligos išmokos gavimo procesą. Daugeliu atvejų jums net nereikės pildyti jokių prašymų rankiniu būdu.

  1. Darbdavio pranešimas (NP-SD). Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, jūsų darbdavys turi pateikti „Sodrai“ specialų pranešimą (NP-SD), kuriame nurodoma, ar mokės ligos pašalpą už pirmas dvi dienas.
  2. Automatinis prašymas. Jei esate „Sodros“ sistemoje nurodę savo asmeninę banko sąskaitą ir sutikę, kad prašymai būtų pildomi automatiškai, sistema pati sugeneruos prašymą ligos išmokai gauti (GPS1 forma). Jums nieko daryti nebereikės.
  3. Rankinis prašymas. Jei nesate davę sutikimo automatiniam pildymui arba sistema dėl kokių nors priežasčių negali to padaryti, prašymą (GPS1) turėsite pateikti patys per asmeninę „Sodros“ gyventojo paskyrą. Tai padaryti nesudėtinga – sistema pati pateiks reikiamą formą, kurią teliks patvirtinti.

Rekomenduojame visiems pasitikrinti savo asmeninę „Sodros“ paskyrą ir įsitikinti, kad jūsų banko sąskaitos numeris yra teisingas ir esate pažymėję sutikimą dėl automatinio prašymų pildymo. Tai sutaupys laiko ir nervų ateityje.

TAIGI, KADA PAGALIAU BUS PINIGAI? IŠMOKOS MOKĖJIMO TERMINAI

Tai pats svarbiausias klausimas. Suprantama, kad laukti pinigų, kai negalite dirbti, yra nelengva. Išmokos mokėjimo procesą galima suskirstyti į du etapus:

1. Sprendimo priėmimas. Gavusi visus reikiamus dokumentus (elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir jūsų prašymą), „Sodra“ turi priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo per 10 darbo dienų.

2. Pinigų pervedimas. Po to, kai sprendimas yra priimtas, pinigai į jūsų nurodytą banko sąskaitą pervedami per 7 darbo dienas.

Taigi, bendra teorinė trukmė nuo prašymo pateikimo iki pinigų gavimo gali siekti iki 17 darbo dienų. Realybėje dažnai viskas įvyksta greičiau, ypač jei procesas automatizuotas ir nekyla jokių papildomų klausimų. Tačiau planuojant savo finansus, verta nusiteikti, kad pinigai sąskaitą pasieks ne iš karto, o maždaug per 2-3 savaites nuo sirgimo pradžios.

Jei jūsų nedarbingumas trunka ilgiau nei vieną mėnesį, vėlesnės išmokos bus mokamos ne už kiekvieną nedarbingumo periodą atskirai, o kartą per mėnesį, konkrečiomis „Sodros“ nustatytomis mokėjimo dienomis, panašiai kaip atlyginimas.

Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?

Standartinė ligos išmoka, kurią moka „Sodra“ (nuo trečios ligos dienos), yra 62,06 % nuo jūsų kompensuojamojo uždarbio.

Kas yra tas kompensuojamasis uždarbis?

Tai nėra tiesiog jūsų paskutinio mėnesio alga. Kompensuojamasis uždarbis yra vidutinės jūsų draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Skaičiavimui imami trys paeiliui einantys kalendoriniai mėnesiai, buvę prieš tą mėnesį, kuris buvo prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Skamba sudėtingai? Paaiškinkime pavyzdžiu.

Pavyzdys:

Laura susirgo liepos 15 d.

  1. Mėnuo, kai ji susirgo, yra liepa.
  2. Mėnuo prieš susirgimo mėnesį yra birželis.
  3. Trys mėnesiai prieš birželį yra kovas, balandis ir gegužė.

Taigi, Lauros ligos išmokai apskaičiuoti bus imamas jos vidutinis darbo užmokestis („ant popieriaus“) kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Šis vidurkis ir bus jos kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio „Sodra“ skaičiuos 62,06 % išmoką.

Svarbu paminėti, kad ligos išmoka, kaip ir atlyginimas, yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Išskirtiniai atvejai ir specialios sąlygos

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl ir ligos išmokų taisyklėse yra numatyta išimčių bei specialių sąlygų.

Slauga: kai reikia rūpintis artimuoju

Jei suserga ne pats darbuotojas, o jo vaikas ar kitas šeimos narys, kuriam reikalinga slauga, taip pat galima gauti ligos išmoką. Tokiu atveju taikomos palankesnės sąlygos:

  • Išmokos dydis: Slaugant šeimos narį, mokama 85 % kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
  • Mokėjimo pradžia: Išmoka mokama nuo pat pirmos slaugos dienos (darbdavys už pirmas dienas nemoka).
  • Trukmė: Yra apribojimų. Pavyzdžiui, slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Yra išimčių, pavyzdžiui, sergant sunkiomis ligomis. Slaugant kitą šeimos narį (pvz., sutuoktinį ar tėvus), išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 dienas.

Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga

Jei laikinasis nedarbingumas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba nustatyta profesinė liga, išmokos dydis yra didesnis – 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Ją nuo pat pirmos dienos moka „Sodra“.

Liga per atostogas

Jei susirgote per kasmetines atostogas, nenusiminkite – jūsų atostogos nepradings. Jums bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka bendra tvarka. Pasibaigus nedarbingumui, nepanaudotos kasmetinių atostogų dienos bus perkeltos į kitą laiką, suderinus su darbdaviu.

Liga po atleidimo iš darbo

Ar galima gauti ligos išmoką, jei susergama jau nebedirbant? Tam tikrais atvejais – taip. Jei atleidimo iš darbo dieną turėjote reikiamą ligos socialinio draudimo stažą ir susirgote per 5 darbo dienas po atleidimo, jums gali būti skirta ligos išmoka.

Savarankiškai dirbantys asmenys

Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi teisę į ligos išmoką, jei moka ligos socialinio draudimo įmokas. Išmoka jiems skaičiuojama nuo pajamų sumos, nuo kurios buvo sumokėtos įmokos. Procesas panašus, tačiau jiems patiems reikia pasirūpinti prašymo pateikimu ir nėra darbdavio mokamos dalies už pirmas dvi dienas.

Kada išmokos galima netekti arba ji gali būti sumažinta?

Būtina žinoti ir tai, kad neatsakingas elgesys gali užtraukti finansines pasekmes. Ligos išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama, jei:

  • Nedarbingumo metu nesilaikoma gydytojo nustatyto režimo (pavyzdžiui, be gydytojo leidimo išvykstama iš šalies, dirbama ar užsiimama kita veikla, kuri kenkia sveikimui).
  • Nedarbingumo priežastis – neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų.
  • Asmuo tyčia pakenkė savo sveikatai.
  • Be pateisinamos priežasties neatvykstama pas gydytoją ar į Darbingumo lygio nustatymo tarnybą.

Praktiniai patarimai, kaip išvengti nesklandumų

  1. Pasitikrinkite „Sodros“ paskyrą. Dar nesusirgus prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir įsitikinkite, kad jūsų kontaktinė informacija ir banko sąskaitos numeris yra teisingi.
  2. Informuokite darbdavį. Susirgę nedelsdami praneškite apie tai darbdaviui, kad jis laiku galėtų pateikti reikiamus dokumentus „Sodrai“.
  3. Sekite prašymo būseną. Savo „Sodros“ paskyroje galite matyti, ar jūsų prašymas gautas, ar priimtas sprendimas. Tai padės ramiau laukti išmokos.
  4. Laikykitės gydytojo nurodymų. Gydytojo paskirtas režimas yra ne tik jūsų greitesnio pasveikimo, bet ir finansinio saugumo garantas.

Ligos išmokų sistema Lietuvoje yra sukurta tam, kad apsaugotų dirbančiuosius finansiškai sunkiausiu metu – kai užklumpa liga. Nors iš pirmo žvilgsnio terminai ir skaičiavimai gali atrodyti painūs, iš esmės procesas yra logiškas ir vis labiau automatizuotas. Svarbiausia – žinoti pagrindinius principus: kas, kada ir už ką moka. Tikimės, šis gidas padėjo įnešti aiškumo ir leis ramiau pasitikti bet kokius netikėtumus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *