Kasdienis bėgimas tarp darbo, vaikų darželio, mokyklos ir būrelių – tai šiuolaikinių tėvų realybė. Kartais atrodo, kad para tiesiog per trumpa suspėti visur, o kur dar netikėtos situacijos, kai vaikui prireikia nuvykti pas gydytoją ar tiesiog norisi praleisti daugiau kokybiško laiko kartu. Būtent tokioms situacijoms Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato specialią lengvatą, liaudyje meiliai vadinamą „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“. Nors šie pavadinimai puikiai prigijo, oficialus terminas yra kur kas proziškesnis – papildomos poilsio dienos darbuotojams, auginantiems vaikus. Tai nėra darbdavio malonė ar dovana, o Jūsų teisė, įtvirtinta įstatymu. Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie šias papildomas laisvas dienas: kam jos priklauso, kiek, kaip jomis pasinaudoti ir kokių klaidų vengti.
Kas iš tiesų yra „mamadieniai“ ir kam jie priklauso?
Pirmiausia, išsiaiškinkime terminologiją. Darbo kodekso 138 straipsnis nustato teisę į papildomas poilsio dienas, kurios yra apmokamos iš darbdavio lėšų, išsaugant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Svarbu pabrėžti, kad ši teisė priklauso ne tik mamoms, bet ir tėčiams – ja gali pasinaudoti vienas iš tėvų (arba įtėvių, globėjų) savo pasirinkimu. Šeima turi susitarti, kuris iš tėvų ir kada naudosis šia lengvata.
Taigi, kam konkrečiai priklauso šios papildomos poilsio dienos? Įstatymas aiškiai apibrėžia tris pagrindines darbuotojų grupes:
- Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų. Jiems suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Svarbus niuansas: kol bent vienam iš dviejų vaikų nesuėjo dvylika metų, teisė į papildomą poilsio dieną išlieka. Pavyzdžiui, jei vienam vaikui yra 11, o kitam 13, teisė į „mamadienį“/„tėvadienį“ neprarandama. Ji išnyks tik tada, kai abu vaikai perkops dvylikos metų amžiaus ribą.
- Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų. Šiai kategorijai priklausantys tėvai gali džiaugtis dviem papildomomis poilsio dienomis per mėnesį. Čia galioja tas pats principas – kol bent vienas iš trijų (ar daugiau) vaikų yra jaunesnis nei dvylikos, teisė į dvi laisvas dienas išlieka.
- Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Tai ypač svarbi socialinė garantija. Tėvams, auginantiems neįgalų vaiką (kuriam nustatytas bet koks neįgalumo lygis) iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Jei šeimoje auga du ir daugiau vaikų, iš kurių vienas yra neįgalus, galioja dar palankesnės sąlygos, apie kurias pakalbėsime vėliau. Svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus ribą – ji yra ne 12, o 18 metų.
Dažnai kyla klausimas: o ką daryti, jei auginu tik vieną vaiką? Deja, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, darbuotojams, auginantiems vieną sveiką vaiką, papildomos poilsio dienos nepriklauso. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidingų nuostatų.
Kiek laisvų dienų man priklauso ir kaip jas planuoti?
Supratus, ar priklausote vienai iš minėtų grupių, kitas žingsnis – teisingai apskaičiuoti ir suplanuoti laisvas dienas. Įstatymas numato lankstumo galimybę.
Darbuotojams, turintiems teisę į vieną papildomą dieną per mėnesį (auginantiems du vaikus iki 12 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.), suteikiama galimybė šias dienas sujungti. Pavyzdžiui, galima susitarti su darbdaviu ir vietoj vienos dienos per mėnesį pasiimti tris laisvas dienas kartą per tris mėnesius. Tai ypač patogu planuojant ilgesnį savaitgalį ar trumpą išvyką su šeima. Svarbiausia – pasiekti susitarimą su darbdaviu dėl konkretaus grafiko.
Darbuotojams, turintiems teisę į dvi papildomas dienas per mėnesį (auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 m.), galioja analogiškas principas. Jie gali imti po dvi dienas kas mėnesį arba, susitarus su darbdaviu, šias dienas sumuoti ir, pavyzdžiui, pasinaudoti šešiomis laisvomis dienomis kartą per ketvirtį.
Ypatinga sąlyga neįgalius vaikus auginantiems tėvams: Darbo kodeksas numato papildomą pasirinkimą. Darbuotojai, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų ARBA du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu yra neįgalūs, gali rinktis vieną iš dviejų variantų:
- Gauti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį.
- Gauti sutrumpintą darbo laiką dviem valandomis per savaitę.
Jei auginami trys ir daugiau vaikų iki 12 metų, kai vienas ar daugiau jų yra neįgalūs, pasirinkimai dar geresni:
- Gauti dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį.
- Gauti sutrumpintą darbo laiką keturiomis valandomis per savaitę.
Šis pasirinkimas yra darbuotojo teisė, ir jis turi informuoti darbdavį, kurį variantą renkasi.
Svarbu atsiminti, kad teisė į papildomas poilsio dienas nėra kaupiama ir neperkeliama į kitus kalendorinius metus. Jei per tris mėnesius nepanaudojote jums priklausančių dienų, jos tiesiog „sudega“. Todėl būtina planuoti iš anksto ir nepamiršti savo teisių.
Praktiniai žingsniai: kaip gauti „mamadienį“?
Nors tai yra jūsų teisė, ji neatsiranda automatiškai. Norėdami ja pasinaudoti, turite atlikti kelis paprastus, bet būtinus formalumus.
1. Reikalingi dokumentai
Darbdavys turi įsitikinti, kad jūs iš tiesų atitinkate įstatyme numatytus kriterijus. Tam reikės pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą. Laisvos formos prašymas darbdavio vardu, kuriame nurodote, kad, vadovaudamiesi LR Darbo kodekso 138 str., prašote suteikti jums priklausančias papildomas poilsio dienas. Prašyme taip pat verta nurodyti, kokiu grafiku norėtumėte jomis naudotis (pvz., kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį arba sumuojant kas ketvirtį).
- Vaikų gimimo liudijimų kopijas. Tai įrodymas apie vaikų skaičių ir amžių.
- Neįgalumo pažymėjimo kopiją (jei taikoma). Jei auginate neįgalų vaiką, reikės pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduoto dokumento kopiją.
- Pažymą iš kito tėvo/motinos darbovietės. Tai vienas svarbiausių dokumentų. Kadangi lengvata gali naudotis tik vienas iš tėvų, turite pateikti pažymą iš sutuoktinio (ar vaiko tėvo/motinos) darbovietės, kad jis (ji) nesinaudoja šiomis papildomomis poilsio dienomis savo darbe. Jei kitas iš tėvų yra bedarbis, savarankiškai dirbantis asmuo ar yra užsienyje, situacija kiek kitokia. Tokiu atveju gali prireikti pažymos iš Užimtumo tarnybos, „Sodros“ ar kitų dokumentų, įrodančių, kad kitas asmuo neturi galimybės pasinaudoti šia lengvata Lietuvoje registruotoje darbovietėje.
2. Prašymo pateikimas ir susitarimas
Surinkę visus dokumentus, pateikite juos savo tiesioginiam vadovui arba personalo skyriui. Paprastai prašymas teikiamas vieną kartą, o vėliau tereikia derinti konkrečias laisvų dienų datas. Nors įstatymas numato, kad, darbuotojui ir darbdaviui nesutarus, darbuotojas gali pasirinkti dieną pats, perspėjęs darbdavį prieš tam tikrą laiką (dažnai tai apibrėžiama vidaus tvarkos taisyklėse), visada geriausia ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo. Iš anksto suderintas grafikas padeda išvengti nesusipratimų ir leidžia darbdaviui sėkmingai planuoti darbus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Net ir žinant pagrindines taisykles, praktikoje kyla daugybė papildomų klausimų. Aptarkime pačius populiariausius.
Kaip apmokamos šios dienos?
Šios dienos apmokamos jūsų vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai reiškia, kad finansiškai jūs neprarandate nieko – gausite tiek, kiek gautumėte įprastai dirbdami tą dieną. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, įprastai imant trijų paskutinių mėnesių atlyginimo vidurkį.
Ar galiu gauti „mamadienį“, jei dirbu ne pilnu etatu?
Taip. Teisė į papildomą poilsio dieną nepriklauso nuo jūsų darbo krūvio. Net jei dirbate puse ar ketvirtadaliu etato, jūs vis tiek turite teisę į visą laisvą dieną. Tiesa, apmokėjimas už ją bus apskaičiuotas pagal jūsų vidutinį darbo užmokestį, gautą dirbant ne pilnu etatu, todėl jis bus proporcingai mažesnis.
O kaip dėl pamaininio darbo? Mano pamaina trunka 12 ar 24 valandas.
Tai labai geras ir svarbus klausimas. Įstatymas kalba apie „poilsio dieną“. Jei dirbate pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jūsų darbo diena (pamaina) trunka, pavyzdžiui, 12 valandų, tai jūsų „mamadienis“ taip pat truks 12 valandų, ir jūs gausite laisvą visą pamainą. Darbo kodeksas nenumato šios dienos trumpinimo iki standartinių 8 valandų. Tai galioja ir 24 valandų pamainoms.
Ką daryti, jei tėvai yra išsiskyrę?
Teisė į papildomas poilsio dienas atitenka tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta vaiko (vaikų) gyvenamoji vieta. Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su abiem tėvais, jie turi tarpusavyje susitarti, kuris ir kada naudosis šia teise.
Ar darbdavys gali atsisakyti suteikti „mamadienį“?
Atsisakyti suteikti šią įstatymu garantuotą teisę darbdavys negali. Tačiau jis gali derėtis dėl konkrečios dienos datos, jei jūsų pasirinkta diena sukeltų didelių nepatogumų įmonės veiklai (pvz., svarbus projekto pridavimas, auditas ir pan.). Visgi, kaip minėta, galutinis žodis, nesant sutarimo, priklauso darbuotojui, jei jis apie savo pasirinkimą praneša iš anksto pagal įmonėje nustatytą tvarką.
Ar galiu „mamadienius“ prijungti prie kasmetinių atostogų?
Taip, tai yra įmanoma, jei suderinate su darbdaviu. Galite, pavyzdžiui, pasinaudoti per ketvirtį sukauptomis trimis dienomis ir taip prasitęsti savo kasmetines atostogas. Tai puikus būdas maksimaliai išnaudoti laisvą laiką su šeima.
Darbdavio perspektyva: pareigos ir galimybės
Nors straipsnis skirtas tėvams, verta trumpai pažvelgti ir iš darbdavio pozicijos. Darbdaviui „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ yra ne tik teisinė pareiga, bet ir galimybė. Pareiga – suteikti laisvas dienas, teisingai apskaičiuoti ir laiku išmokėti vidutinį darbo užmokestį bei tinkamai tvarkyti apskaitą. Tačiau tai taip pat yra puiki priemonė parodyti socialinį atsakingumą ir rūpestį savo darbuotojais. Lankstus požiūris, aiški vidinė komunikacija šiuo klausimu ir palaikymas kuria teigiamą mikroklimatą, didina darbuotojų lojalumą ir motyvaciją. Darbuotojas, kuris jaučiasi suprastas ir vertinamas, yra našesnis ir labiau atsidavęs savo darbui.
Pabaigai: investicija į šeimą ir ramybę
Papildomos poilsio dienos, skirtos vaikų auginimui, yra kur kas daugiau nei tik laisvadienis. Tai – valstybės ir darbdavio investicija į šeimos gerovę, į galimybę tėvams skirti laiko tam, kas svarbiausia, nesiblaškant tarp darbo ir asmeninių pareigų. Tai proga nuvesti vaiką pas gydytoją be streso, sudalyvauti jo šventėje darželyje ar mokykloje, ar tiesiog praleisti dieną kartu, stiprinant tarpusavio ryšį. Nebijokite naudotis savo teisėmis, planuokite šias dienas iš anksto ir vertinkite jas kaip neįkainojamą galimybę kurti harmoningesnį darbo ir šeimos gyvenimo balansą.