Žvejyba – tai ne tik būdas pagauti vakarienę ar sportinis azartas. Daugeliui tai yra atgaiva sielai, pabuvimas gamtoje, ramybės ir susikaupimo akimirkos. Nesvarbu, ar esate patyręs žvejys, ar tik pradedate atrasti šio pomėgio žavesį, svarbu žinoti ir laikytis taisyklių, kurios reguliuoja mėgėjų žvejybą Lietuvos vandens telkiniuose. Šios taisyklės sukurtos ne tam, kad apsunkintų žvejų gyvenimą, bet kad apsaugotų mūsų vandenų turtus – žuvis – ir užtikrintų, jog žvejybos malonumais galėtume džiaugtis ir mes, ir ateities kartos. 2025-ieji metai neša tam tikrus lūkesčius ir galimus pokyčius, todėl svarbu būti informuotiems. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius mėgėjų žvejybos reikalavimus Lietuvoje, galiojančius 2025 metais, remiantis naujausia prieinama informacija ir galiojančiais teisės aktais.
Kas ir kur gali žvejoti? Bendrosios nuostatos
Teisę žvejoti Lietuvos vidaus vandens telkiniuose (išskyrus privačius, dirbtinius vandens telkinius, kuriuose neorganizuoja limituotos žvejybos ir kurių nuosavybės teisės priklauso vienam asmeniui bei nėra didesni nei 100 ha) turi visi asmenys, laikydamiesi Mėgėjų žvejybos taisyklių. Tačiau tam tikrais atvejais reikalingas žvejo bilietas arba žvejybos leidimas (kortelė).
Svarbu atsiminti kelis pamatinius principus:
- Pagarba gamtai: Nešiukšlinkite, neardykite pakrančių, tausokite augaliją ir gyvūniją. Palikite žvejybos vietą tokią, kokią radote, o gal net švaresnę.
- Atsakingas požiūris į laimikį: Laikykitės nustatytų dydžių ir kiekių limitų. Nepaimkite daugiau žuvies, nei galite suvartoti. Praktikuokite „pagavai-paleisk“ principą, ypač su reprodukcinio amžiaus ar mažomis žuvimis.
- Taisyklių laikymasis: Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Prieš vykdami žvejoti, įsitikinkite, kad žinote konkrečiam vandens telkiniui ir laikotarpiui galiojančias taisykles.
Žvejo bilietas ir žvejybos leidimai: Kada ir kokio reikia?
Norint legaliai žvejoti daugumoje valstybinių vandens telkinių, būtina turėti galiojantį dokumentą, suteikiantį tokią teisę. Tai gali būti žvejo mėgėjo bilietas arba žvejybos leidimas (dar vadinamas žvejybos kortele), skirtas limituotai žvejybai tam tikruose telkiniuose ar tam tikroms žuvų rūšims.
Nemokamai žvejoti turi teisę:
- Vaikai iki 16 metų.
- Asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
- Neįgalieji (turintys neįgaliojo pažymėjimą).
Šiems asmenims žvejo bilieto ar leidimo nereikia, tačiau jie privalo turėti asmens amžių ar statusą patvirtinantį dokumentą ir laikytis visų kitų žvejybos taisyklių.
Žvejo mėgėjo bilietas:
Visi kiti asmenys nuo 16 iki senatvės pensijos amžiaus, norintys žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, privalo įsigyti žvejo mėgėjo bilietą. Bilietai būna skirtingos trukmės:
- Dienos (2 dienų)
- Mėnesio
- Metinis
Bilietą patogiausia įsigyti elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) adresu alis.am.lt. Taip pat juos galima įsigyti „Perlas“ terminaluose, „Maxima“ kasose ar kitose fizinėse prekybos vietose, teikiančiose šią paslaugą. Turėkite omenyje, kad bilieto kaina priklauso nuo jo galiojimo trukmės. Elektroninis bilietas yra patogus, nes jo nereikia spausdinti – pakanka turėti įrenginyje arba žinoti unikalų numerį, kurį kontrolės metu pateiksite pareigūnams kartu su asmens tapatybės dokumentu.
Žvejybos leidimas (kortelė):
Tam tikruose vandens telkiniuose, kur žuvų ištekliai yra ypač vertingi ar jautrūs (pvz., lašišiniuose upeliuose, kai kuriuose ežeruose), arba norint žvejoti tam tikras limituojamas žuvis (pvz., lašišas, šlakius, sykus, marguosius upėtakius), reikalingas ne bilietas, o specialus žvejybos leidimas konkrečiam telkiniui ar žuvų grupei. Šie leidimai dažniausiai yra brangesni ir turi griežtesnius reikalavimus bei limitus. Jie taip pat įsigyjami per ALIS sistemą arba kitose nurodytose vietose. Prieš perkant leidimą, būtina atidžiai susipažinti su jo sąlygomis.
Leidžiami ir draudžiami žvejybos įrankiai bei būdai
Taisyklės griežtai apibrėžia, kokius įrankius ir kiek jų galima naudoti mėgėjų žvejyboje. Pagrindinis principas – žvejyba turi būti sportiška ir nesukelti masinio žuvų naikinimo.
Leidžiami įrankiai (bendru atveju):
- Ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankiai vienu metu (pvz., meškerės).
- Bendras kabliukų skaičius ant visų naudojamų įrankių neturi viršyti 6 vienetų. Dvivyris ar trivyris kabliukas laikomas vienu. Gaudant dirbtiniais masalais (išskyrus museliaujant), galima naudoti ne daugiau kaip 2 kabliukus ant vieno įrankio.
- Leidžiami įprasti žvejybos būdai: plūdinė, dugninė, spiningavimas, velkiavimas (su tam tikrais apribojimais), museliavimas, poledinė žūklė (laikantis saugumo reikalavimų).
- Masalui gaudyti galima naudoti vieną ne didesnį kaip 1 metro skersmens samtį ar tinklelį.
- Vėžiaujant leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.
Griežtai draudžiami įrankiai ir būdai:
- Statomieji tinklai, ūdos (išskyrus tam tikras išimtis limituotoje žvejyboje), žeberklai (išskyrus povandeninę žūklę su leidimu), gaudyklės (išskyrus vėžiavimui skirtus).
- Elektros energijos naudojimas žvejybai.
- Nuodingųjų ar sprogstamųjų medžiagų naudojimas.
- Akustinių ir ultragarsinių bangų naudojimas žuvims vilioti ar gaudyti (išskyrus echolotus žuvų paieškai).
- Užtvenkti upelius ar jų dalis siekiant sulaikyti žuvis.
- Žvejyba užkabinamuoju būdu, kai žuvis gaudoma kabliuku duriant ar kitaip žalojant jos išorinius audinius.
- Naudoti daugiau įrankių ar kabliukų nei leidžiama.
Už draudžiamų įrankių naudojimą ar draudžiamais būdais vykdomą žvejybą gresia ne tik administracinė atsakomybė (baudos, įrankių konfiskavimas), bet ir pareiga atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti tūkstančius eurų.
Žvejybos laikas ir draudimai: Kada negalima žvejoti?
Žuvų ištekliams apsaugoti, ypač jų neršto metu, yra nustatyti tam tikri žvejybos draudimai ar apribojimai.
Svarbiausi draudimai pagal laiką ir rūšis (patikrinkite aktualius draudimus oficialiuose šaltiniuose, nes datos gali nežymiai keistis):
- Lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
- Sterkus draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.
- Salačius draudžiama gaudyti nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.
- Kiršlius draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
- Marguosius upėtakius draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
- Lašišas ir šlakius upėse draudžiama gaudyti nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. (gali būti išimčių su licencijomis). Be to, jiems taikomi specifiniai draudimai tam tikrose upėse ar jų atkarpose net ir leidžiamu laiku.
- Vėžius (plačiažnyplius ir siauražnyplius) draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
- Gali būti nustatyti papildomi draudimai ar apribojimai tam tikruose vandens telkiniuose (pvz., žiemojimo duobėse, nerštavietėse).
- Žvejyba tamsoje (nuo saulės laidos iki patekėjimo) gali būti ribojama tam tikruose vandens telkiniuose arba tam tikrais būdais (pvz., velkiavimas).
Visada prieš žvejodami pasidomėkite konkretaus vandens telkinio specifiniais apribojimais ir draudimų laikotarpiais.
Laimikio limitai ir minimalūs dydžiai: Kiek ir kokių žuvų galima pasiimti?
Siekiant išsaugoti žuvų populiacijas ir jų gebėjimą daugintis, nustatyti ne tik draudžiamų gaudyti žuvų sąrašai, bet ir leidžiamų pasiimti žuvų minimalūs dydžiai bei bendras leistinas sugauti kiekis per vieną žvejybą (dažniausiai per parą).
Minimalūs leidžiami paimti žuvų dydžiai (pavyzdžiai, tikrinkite aktualius dydžius):
- Lydeka: 50 cm
- Sterkas: 45 cm
- Šamas: 75 cm
- Salatis: 52 cm
- Margasis upėtakis: 30 cm
- Kiršlys: 29 cm
- Lynas: 25 cm
- Plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžys: 10 cm
- Lašiša, šlakys: specifiniai dydžiai priklausomai nuo leidimo ir telkinio (pvz., 65 cm).
Žuvies ilgis matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Jei sugauta žuvis yra mažesnė nei nustatytas minimalus dydis, ją privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį, stengiantis kuo mažiau ją sužaloti.
Laimikio kiekio ribojimas:
Per vieną žvejybą (paprastai per parą nuo 00:00 iki 24:00 val.) vienas žvejys gali sugauti ir pasiimti ne daugiau kaip:
- Bendras svoris: Dažniausiai iki 5 kg (neskaitant sterkų, šamų, lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kuriems taikomi vienetiniai limitai).
- Išimtys: Jei paskutinė sugauta žuvis viršija 5 kg normą, ją galima pasiimti, bet daugiau žvejoti tą parą nebegalima. Taip pat, sugavus vieną žuvį, sveriančią daugiau nei 5 kg, ją galima pasiimti, bet daugiau žvejoti tą parą nebegalima.
- Vienetiniai limitai: Gali būti taikomi vienetiniai apribojimai tam tikroms rūšims (pvz., ne daugiau kaip 1 sterkas, 1 šamas, 1 lašiša/šlakys/margasis upėtakis per dieną, jei tai leidžia leidimas; ne daugiau kaip 3 lydekos).
- Masalui naudojamų žuvelių kiekis taip pat ribojamas (paprastai iki 50 vnt.).
Konkretūs kiekiai ir limitai gali skirtis priklausomai nuo vandens telkinio statuso (valstybinis neišnuomotas, išnuomotas, limituotos žvejybos telkinys) ir turimo leidimo tipo. Visada tikrinkite specifines sąlygas.
Saugomos teritorijos ir retosios rūšys
Žvejyba gali būti papildomai ribojama arba visiškai draudžiama tam tikrose saugomose teritorijose:
- Gamtiniuose rezervatuose.
- Nacionalinių ir regioninių parkų rezervatinėse bei tikslinėse zonose (kitose zonose gali galioti bendrosios arba parko taisyklėse nustatytos sąlygos).
- Natura 2000 teritorijose (gali būti specifinių apribojimų tam tikroms rūšims ar buveinėms apsaugoti).
- Kitose teritorijose, kurioms nustatytas specialus apsaugos režimas.
Taip pat yra žuvų ir vėžių rūšių, kurias gaudyti draudžiama visus metus. Tai retosios ir nykstančios rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ar saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Pavyzdžiui, draudžiama gaudyti aštriašnipius eršketus, visų rūšių nėges (išskyrus upines ir mažąsias nėges tam tikru laiku ir tam tikrais įrankiais), skersnukius, vijūnus ir kt. Sugavus tokią žuvį, ją būtina nedelsiant ir kuo švelniau paleisti.
Specifinės žvejybos rūšys: Poledinė, povandeninė, vėžiavimas
Poledinė žūklė:
Žiemos metu populiari poledinė žūklė taip pat turi savo taisykles. Be bendrųjų reikalavimų įrankiams ir limitams, svarbu laikytis saugumo: nežvejoti ant plono ar netvirto ledo, turėti su savimi smaigus. Kartais gali būti taikomi papildomi apribojimai dėl eketės dydžio ar žvejybos būdų tam tikruose telkiniuose.
Povandeninė žūklė:
Povandeninė žūklė (su povandeninės žūklės šautuvu) leidžiama tik tam skirtuose vandens telkinių sąraše esančiuose ežeruose ir tvenkiniuose, turint specialų leidimą. Ji draudžiama upėse, tamsoje, naudojant akvalangus. Yra nustatyti minimalūs leidžiami sumedžioti žuvų dydžiai ir kiekiai.
Vėžiavimas:
Siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius leidžiama gaudyti tik tam tikru laiku (nuo liepos 15 d. iki spalio 15 d.), naudojant ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Būtina laikytis minimalaus 10 cm dydžio (matuojant nuo galvos smaigalio iki ištiestos uodegos plokštelės galo) ir nustatytų kiekių limitų. Rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius (invazines rūšis) galima gaudyti visus metus be kiekio ir dydžio apribojimų, tačiau jų negalima paleisti atgal į vandens telkinį ar perkelti į kitus.
Žvejo pareigos ir atsakomybė
Kiekvienas žvejys privalo:
- Turėti su savimi galiojantį žvejo bilietą ar leidimą (jei privaloma) ir asmens tapatybės dokumentą.
- Griežtai laikytis Mėgėjų žvejybos taisyklių, įskaitant draudimus, limitus ir dydžius.
- Leisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti dokumentus, žvejybos įrankius, laimikį, transporto priemonę.
- Nešiukšlinti, tvarkingai palikti žvejybos vietą.
- Laikytis saugaus atstumo nuo kitų žvejų, tiltų, hidrotechninių įrenginių.
- Sugavus paženklintą žuvį, jei jos nepaleidžia, pranešti Žuvininkystės tarnybai arba regioniniam aplinkos apsaugos departamentui.
Už taisyklių pažeidimus taikomos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Be baudos, gali būti konfiskuoti žvejybos įrankiai, valtis, sugautas laimikis. Taip pat pažeidėjas privalo atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri apskaičiuojama pagal nustatytus įkainius ir gali būti labai didelė (pvz., už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį žala gali siekti beveik 1000 eurų, lydeką – kelis šimtus eurų, ypač jei sugauta draudžiamu laiku ar draudžiamoje vietoje).
Kaip nepasiklysti taisyklėse ir kur ieškoti informacijos?
Mėgėjų žvejybos taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos, atsižvelgiant į žuvų išteklių būklę, mokslininkų rekomendacijas ar kitus veiksnius. Todėl svarbu nuolat sekti aktualią informaciją. Patikimiausi šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos svetainė (am.lrv.lt).
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos svetainė (aad.lrv.lt).
- Aplinkosaugos leidimų informacinė sistema (ALIS) (alis.am.lt) – čia rasite ir taisykles, ir galėsite įsigyti bilietus/leidimus.
- Teisės aktų registras (www.e-tar.lt) – oficialiam taisyklių tekstui rasti.
Taip pat naudinga pasidomėti vietinėmis taisyklėmis, jei žvejojate išnuomotame telkinyje ar saugomoje teritorijoje.
Pabaigai
Atsakinga žvejyba – tai ne tik taisyklių laikymasis, bet ir sąmoningas požiūris į gamtą ir jos išteklius. Kiekvienas žvejys yra atsakingas už tai, kad Lietuvos vandenys išliktų turtingi žuvies, o žvejyba teiktų malonumą ne tik mums, bet ir ateinančioms kartoms. Tad linkime įspūdingų laimikių 2025-aisiais, pagautų ne tik meistriškai, bet ir atsakingai!