Šiuolaikiniame, nuolat kintančiame pasaulyje mokymasis visą gyvenimą tapo ne tik siekiamybe, bet ir būtinybe. Norint išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, tobulinti profesinius įgūdžius ar net keisti karjeros kryptį, dažnai tenka derinti darbą su studijomis ar kitokio pobūdžio mokymusi. Lietuvos teisės aktai numato galimybę darbuotojams gauti specialias atostogas, skirtas būtent mokymosi tikslams – tai vadinamosios mokymosi atostogos. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti mokymosi atostogų suteikimo tvarką, sąlygas, trukmę, apmokėjimą bei kitus svarbius aspektus, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir susijusia praktika.
Mokymosi atostogos – tai specifinė lengvata, suteikianti darbuotojui galimybę laikinai atsitraukti nuo darbo pareigų, kad galėtų dalyvauti mokymosi procese: lankyti paskaitas, atlikti laboratorinius darbus, ruoštis egzaminams ar ginti baigiamąjį darbą. Tai svarbi socialinė garantija, padedanti užtikrinti lankstesnes sąlygas tobulėti ir siekti aukštesnio išsilavinimo ar kvalifikacijos, nenutraukiant darbo santykių.
Teisinis pagrindas: Darbo kodekso nuostatos
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis mokymosi atostogas Lietuvoje, yra Darbo kodeksas (DK). Konkrečiai šiai temai skirtas DK 135 straipsnis „Mokymosi atostogos“. Šis straipsnis apibrėžia, kam, kokiomis sąlygomis ir kokios trukmės mokymosi atostogos gali būti suteikiamos.
Svarbu pabrėžti, kad teisę į mokymosi atostogas turi darbuotojai, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba pagal valstybės ar jos institucijos pripažįstamas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Tai reiškia, kad atostogos gali būti suteikiamos ne tik studijuojantiems universitetuose ar kolegijose, bet ir tiems, kurie dalyvauja specifiniuose, valstybės akredituotuose profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Darbo kodeksas numato skirtingas sąlygas ir trukmę priklausomai nuo mokymosi pobūdžio ir konkrečios veiklos, kuriai prašoma atostogų (pvz., stojamieji egzaminai, eilinė sesija, baigiamojo darbo gynimas).
Kam priklauso mokymosi atostogos?
Kaip minėta, teisę į mokymosi atostogas turi darbuotojai, atitinkantys šias sąlygas:
- Turi galiojančią darbo sutartį.
- Mokosi pagal formaliojo švietimo programą (pvz., profesinio mokymo įstaigoje, kolegijoje, universitete – bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijos).
- Mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, kuri yra pripažinta valstybės ar jos įgaliotos institucijos (pvz., tam tikri ilgalaikiai kvalifikacijos kėlimo kursai, perkvalifikavimo programos).
Svarbu pažymėti, kad darbdavys turi teisę paprašyti dokumentų, įrodančių darbuotojo mokymosi faktą ir teisę į atostogas pagal konkrečią programą. Tai gali būti mokymo įstaigos pažyma, kvietimas į egzaminų sesiją ar stojamuosius egzaminus.
Mokymosi atostogų trukmė
Darbo kodekso 135 straipsnis nustato tokią maksimalią mokymosi atostogų trukmę per metus darbuotojams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas arba valstybės pripažįstamas neformaliojo švietimo programas:
- Stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą (kolegiją ar universitetą): po 3 darbo dienas kiekvienam egzaminui.
- Stojamiesiems egzaminams į profesinio mokymo įstaigą: po 2 darbo dienas kiekvienam egzaminui.
- Egzaminams (įskaitoms) laikyti, laboratoriniams darbams atlikti, konsultuotis: tiek dienų, kiek numatyta mokymo įstaigos dokumentuose (pvz., sesijos grafike, pažymoje). Paprastai tai būna sesijos laikotarpis.
- Diplominiam darbui (projektui) baigti ir ginti (bakalauro, magistro): iki 30 kalendorinių dienų.
- Valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams laikyti: po 6 darbo dienas kiekvienam egzaminui.
Darbuotojams, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas (jei jos pripažintos valstybės), atostogos suteikiamos šalių susitarimu. Tai reiškia, kad konkreti trukmė nėra griežtai apibrėžta įstatymu ir priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo, atsižvelgiant į mokymosi programos poreikius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nurodyta trukmė yra maksimali galima pagal įstatymą. Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti numatytos ir ilgesnės ar palankesnės mokymosi atostogų sąlygos.
Mokymosi atostogų apmokėjimas
Vienas aktualiausių klausimų – ar mokymosi atostogos yra apmokamos. Darbo kodeksas numato diferencijuotą apmokėjimą:
- Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, už mokymosi atostogas, suteiktas dalyvauti formaliojo švietimo programose ar valstybės pripažintose neformaliojo švietimo programose, mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Šios atostogos gali trukti iki 10 darbo dienų per metus, jei jos skirtos sesijai, įskaitoms, egzaminams, laboratoriniams darbams ar konsultacijoms.
- Jei mokymosi atostogos suteikiamos stojamiesiems egzaminams, baigiamajam darbui rengti ir ginti ar valstybiniams egzaminams laikyti, už jas mokama tik tuo atveju, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje ar darbdavio vidaus tvarkos taisyklėse.
- Darbuotojams, kurių darbo stažas pas tą darbdavį yra trumpesnis nei penkeri metai, už mokymosi atostogas pagal įstatymą nemokama, nebent kitaip susitarta kolektyvinėje, darbo sutartyje ar tai numato įmonės vidaus politika.
Taigi, apibendrinant, dalinis apmokėjimas (bent pusė vidutinio darbo užmokesčio) už iki 10 darbo dienų per metus yra garantuojamas tik ilgesnį nei 5 metų stažą turintiems darbuotojams, ir tik atostogoms, skirtoms eiliniam mokymosi procesui (sesijoms, egzaminams). Kitais atvejais apmokėjimas priklauso nuo darbdavio geranoriškumo ar susitarimų.
Visada verta pasitikrinti galiojančią kolektyvinę sutartį (jei tokia yra įmonėje) ar savo darbo sutarties sąlygas, nes jose gali būti numatytos darbuotojui palankesnės apmokėjimo taisyklės.
Mokymosi atostogų suteikimo tvarka
Norint pasinaudoti teise į mokymosi atostogas, darbuotojas turi laikytis tam tikros tvarkos:
- Pateikti prašymą: Darbuotojas turi raštu pateikti darbdaviui prašymą suteikti mokymosi atostogas. Prašyme reikėtų nurodyti pageidaujamą atostogų laikotarpį ir jų tikslą (pvz., egzaminų sesija, baigiamojo darbo gynimas).
- Pridėti įrodančius dokumentus: Kartu su prašymu darbuotojas privalo pateikti dokumentą iš mokymo įstaigos, patvirtinantį mokymosi faktą ir konkrečių atostogų poreikį bei trukmę. Tai gali būti:
- Pažyma-iškvietimas į egzaminų sesiją (nurodant jos datas).
- Mokymo įstaigos patvirtinimas apie baigiamojo darbo gynimo datą.
- Pažyma apie dalyvavimą stojamuosiuose egzaminuose.
- Kitas oficialus dokumentas, pagrindžiantis atostogų būtinumą.
- Gauti darbdavio sutikimą ir įforminimą: Gavęs prašymą ir reikiamus dokumentus, darbdavys privalo įvertinti situaciją. Jei darbuotojas atitinka įstatyme numatytus kriterijus ir pateikė visus dokumentus, darbdavys privalo suteikti atostogas. Atostogos įforminamos darbdavio įsakymu ar kitu vidaus tvarką atitinkančiu dokumentu.
Rekomenduojama prašymą pateikti iš anksto, kad darbdavys spėtų suplanuoti darbus ir tinkamai įforminti atostogas. Nors įstatymas nenurodo konkretaus termino prašymui pateikti, geri darbo santykiai ir planavimas padeda išvengti nesklandumų.
Darbdavio teisės ir pareigos
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą suteikti mokymosi atostogas:
- Privalo suteikti atostogas, jei darbuotojas atitinka DK 135 str. nustatytas sąlygas ir pateikė reikiamus įrodančius dokumentus.
- Turi teisę reikalauti dokumentų, patvirtinančių mokymosi faktą ir atostogų būtinumą (pvz., pažymos-iškvietimo).
- Negali reikalauti, kad darbuotojas mokymosi atostogas naudotų kasmetinių atostogų sąskaita. Tai yra skirtingų rūšių atostogos.
- Privalo laikytis apmokėjimo sąlygų, numatytų DK ar palankesnių sąlygų, jei jos nustatytos kolektyvinėje, darbo sutartyje ar įmonės vidaus taisyklėse.
- Privalo tinkamai įforminti atostogų suteikimą.
Darbdavys negali atsisakyti suteikti mokymosi atostogų, jei yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Atsisakymas būtų darbo įstatymų pažeidimas.
Mokymosi atostogos ir kiti aspektai
- Studijos užsienyje: Darbo kodeksas nediferencijuoja, ar mokymasi Lietuvoje, ar užsienyje. Jei programa atitinka formaliojo ar pripažinto neformaliojo švietimo kriterijus, darbuotojas turi teisę į mokymosi atostogas.
- Neakivaizdinės, ištęstinės studijos: Mokymosi forma (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė, ištęstinė) neturi įtakos teisei į mokymosi atostogas, svarbu pats dalyvavimo programoje faktas.
- Darbas ne visu etatu: Darbuotojai, dirbantys ne visu etatu, taip pat turi teisę į mokymosi atostogas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbantys visu etatu. Atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis pagal darbuotojo darbo grafiką.
- Bandomasis laikotarpis: Įstatymas nenurodo jokių apribojimų gauti mokymosi atostogas bandomuoju laikotarpiu. Jei darbuotojas mokosi ir atitinka sąlygas, jis turi teisę prašyti šių atostogų.
- Įtaka darbo stažui: Mokymosi atostogų laikas įskaitomas į darbo stažą, suteikiantį teisę į kasmetines atostogas.
Kūrybinės atostogos – ne tas pats, kas mokymosi
Kartais mokymosi atostogos painiojamos su kūrybinėmis atostogomis (DK 136 str.). Kūrybinės atostogos suteikiamos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti ir yra iki 12 mėnesių trukmės nemokamos atostogos, suteikiamos šalių susitarimu. Tai visiškai kitokio pobūdžio ir tikslo atostogos nei mokymosi atostogos, skirtos dalyvavimui švietimo programose.
Nauda darbuotojui ir darbdaviui
Mokymosi atostogų institutas yra naudingas abiem darbo santykių šalims:
Darbuotojui:
- Galimybė derinti darbą ir mokslą.
- Profesinis tobulėjimas, kvalifikacijos kėlimas.
- Geresnės karjeros perspektyvos.
- Asmeninis augimas ir pasitenkinimas.
- Socialinė garantija ir saugumas.
Darbdaviui:
- Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.
- Didesnis darbuotojų lojalumas ir motyvacija (ypač jei suteikiamos palankesnės sąlygos nei minimumas).
- Galimybė ugdyti specialistus įmonės viduje.
- Teigiamas darbdavio įvaizdis.
- Naujų idėjų ir inovacijų potencialas iš besimokančių darbuotojų.
Nors kartais darbdaviui gali kilti nepatogumų dėl darbuotojo laikino nebuvimo, ilgalaikėje perspektyvoje investicija į darbuotojų mokymąsi dažniausiai atsiperka.
Dažniausiai kylantys klausimai ir problemos
Praktikoje kartais kyla neaiškumų ar ginčų dėl mokymosi atostogų. Dažniausi klausimai:
- Ar darbdavys gali versti imti kasmetines atostogas vietoj mokymosi? Ne, tai neteisėta. Tai skirtingos atostogų rūšys su skirtingais tikslais.
- Ką daryti, jei darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti atostogas? Darbuotojas turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba profesinę sąjungą (jei yra), o kraštutiniu atveju – į darbo ginčų komisiją ar teismą.
- Ar reikia grąžinti pinigus už apmokėtas atostogas, jei nutraukiama darbo sutartis? Įstatymas tokios prievolės nenumato, nebent tai būtų specialiai aptarta darbo ar kolektyvinėje sutartyje (pvz., susitarimuose dėl mokymosi išlaidų kompensavimo).
- Ar priklauso atostogos už seminarus ar trumpus kursus? Tik jei tie kursai ar programos yra pripažįstami valstybės kaip neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos. Dėl trumpalaikių seminarų, kurie nėra tokio statuso, mokymosi atostogos pagal DK 135 str. nepriklauso (galima tartis dėl komandiruotės, laisvo laiko suteikimo ar kitų variantų).
Išvados
Mokymosi atostogos yra svarbi Darbo kodekse įtvirtinta teisė, leidžianti darbuotojams Lietuvoje sėkmingiau derinti profesinę veiklą su mokymusi formaliojo ar pripažinto neformaliojo švietimo programose. Nors įstatymas numato minimalias garantijas dėl trukmės ir dalinio apmokėjimo tam tikroms darbuotojų grupėms, palankesnės sąlygos visada gali būti nustatytos šalių susitarimu – darbo ar kolektyvinėse sutartyse.
Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu gerai išmanyti šių atostogų suteikimo tvarką, sąlygas ir reikalavimus. Darbuotojams tai leidžia užtikrintai naudotis savo teise tobulėti, o darbdaviams – skatinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip didinant visos organizacijos vertę. Atviras dialogas, planavimas ir abipusis supratimas yra raktas į sėkmingą mokymosi atostogų taikymą praktikoje.