Nedarbingumo Apmokėjimas 2025 m.: Viskas, Ką Būtina Žinoti Darbuotojui ir Darbdaviui

Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kai rytą prabundate ne žvalūs ir kupini energijos, o su perštinčia gerkle, varvančia nosimi ar pakilusia temperatūra. Pirma mintis – darbas. Kaip reikės išdirbti visą dieną jaučiantis prastai? O gal geriau likti namuose ir pasveikti? Būtent čia į pagalbą ateina socialinės apsaugos sistema, užtikrinanti, kad susirgę neprarastumėte visų pajamų. Tai – nedarbingumo apmokėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „biuleteniu“.

Nors tai yra viena iš pagrindinių socialinių garantijų, su ja susijusi tvarka gali atrodyti paini. Kas moka už pirmas dienas? Kiek pinigų gausiu? Ką daryti susirgus atostogų metu? Ar galiu gauti išmoką, jei slaugau sergantį vaiką? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų. Aptarsime visą procesą nuo A iki Z – nuo apsilankymo pas gydytoją iki išmokos gavimo, atkreipdami dėmesį į svarbiausius niuansus, kurie aktualūs tiek darbuotojui, tiek darbdaviui 2025 metais.

Kas yra ligos išmoka ir kas turi teisę ją gauti?

Paprastai tariant, ligos išmoka – tai kompensacija, mokama apdraustam asmeniui, kuris dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti ir praranda darbo pajamas. Tai yra „Sodros“ mokama išmoka, skirta padėti žmogui finansiškai išsilaikyti sveikimo laikotarpiu. Tačiau svarbu suprasti, kad teisę į ją turi ne visi. Norint gauti ligos išmoką, reikia atitikti kelis esminius kriterijus.

Pagrindinės sąlygos ligos išmokai gauti:

• Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, yra automatiškai draudžiami. Savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., vykdantys individualią veiklą) taip pat gali mokėti ligos socialinio draudimo įmokas ir taip įgyti teisę į išmoką.
• Turėti būtinąjį ligos socialinio draudimo stažą. Tai viena svarbiausių sąlygų. Norint gauti išmoką, reikia būti sukaupus tam tikrą darbo laikotarpį, už kurį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Standartinis reikalavimas yra turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios.
• Gauti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (e-pažymėjimą). Laikinojo nedarbingumo faktą turi patvirtinti gydytojas, išduodamas specialų elektroninį dokumentą. Popierinių „biuletenių“ jau seniai nebėra – visa informacija tarp gydymo įstaigos, „Sodros“ ir darbdavio keliauja skaitmeniniu būdu.

Išimtys dėl būtinojo stažo

Įstatymai numato keletą išimčių, kai ligos išmoka gali būti skiriama net ir nesukaupus reikiamo stažo. Tai taikoma:

• Asmenims iki 26 metų, jei jie iki nedarbingumo pradžios nebuvo įgiję reikiamo stažo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ir baigė mokslus. Tokiu atveju svarbu, kad tarp mokslo baigimo ir įsidarbinimo nebūtų praėję daugiau nei 6 mėnesiai.
• Kariams, baigusiems privalomąją karo tarnybą, jei nuo jos pabaigos iki įsidarbinimo praėjo ne daugiau kaip 3 mėnesiai.
• Asmenims, kurie gauna netekto darbingumo pensiją.

Šios išimtys užtikrina, kad jauni, ką tik į darbo rinką įsilieję žmonės ar pareigą tėvynei atlikę piliečiai neliktų be finansinės paramos ištikus ligai.

Mokėjimo tvarka: kas, kada ir kiek moka?

Vienas dažniausiai kylančių klausimų – kas moka už sirgimo dienas? Atsakymas priklauso nuo to, kiek laiko sergate. Apmokėjimo procesas yra padalintas į du etapus: pirmąsias dienas apmoka darbdavys, o vėliau estafetę perima „Sodra“.

Pirmosios dvi nedarbingumo dienos: darbdavio atsakomybė

Už pirmąją ir antrąją laikinojo nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ši išmoka vadinama ligos pašalpa ir yra skaičiuojama nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Svarbu žinoti, kad ši išmoka nėra fiksuota ir gali svyruoti.

Pagal įstatymus, darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas dažniausiai būna nustatytas įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Jei niekur nėra nurodyta kitaip, mokamas minimalus 62,06 % dydis.

Ši darbdavio mokama ligos pašalpa yra apmokestinama lygiai taip pat, kaip ir įprastas darbo užmokestis – nuo jos nuskaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos. Ji išmokama kartu su artimiausiu atlyginimu.

Nuo trečios dienos: „Sodra“ perima mokėjimą

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos pradedama mokėti „Sodros“ ligos išmoka. Ji mokama iki pat darbingumo atgavimo dienos (arba iki darbingumo lygio nustatymo dienos, jei liga užsitęsia).

„Sodros“ mokamos išmokos dydis yra fiksuotas ir siekia 62,06 % asmens kompensuojamojo uždarbio. Šis terminas gali skambėti sudėtingai, bet jo esmė paprasta.

Kompensuojamasis uždarbis – tai vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. „Sodra“ jį apskaičiuoja pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki mėnesio, prieš kurį prasidėjo liga. Pavyzdžiui, jei susirgote liepos mėnesį, kompensuojamasis uždarbis bus apskaičiuotas pagal jūsų pajamas kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais.

„Sodros“ išmoka, skirtingai nei darbdavio, nėra apmokestinama socialinio draudimo įmokomis, nuo jos nuskaičiuojamas tik GPM. Taip pat svarbu paminėti, kad yra nustatytos „lubos“ – maksimalus kompensuojamasis uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos pradžios.

Žingsnis po žingsnio: kaip gauti nedarbingumo išmoką?

Nors sistema veikia gana automatizuotai, darbuotojui taip pat tenka atlikti kelis svarbius veiksmus, kad procesas vyktų sklandžiai.

1. Apsilankykite pas gydytoją. Tai pats pirmas ir svarbiausias žingsnis. Tik gydytojas gali įvertinti jūsų sveikatos būklę ir, jei reikia, išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (e-pažymėjimą). Gydytojas iš karto nurodo nedarbingumo laikotarpį, o informacija automatiškai pasiekia „Sodros“ ir jūsų darbdavio sistemas.
2. Informuokite darbdavį. Nors darbdavys ir gaus automatinį pranešimą apie išduotą e-pažymėjimą, gera praktika ir dažnai darbo tvarkos taisyklėse numatyta pareiga yra asmeniškai informuoti savo tiesioginį vadovą apie ligą kaip įmanoma greičiau. Tai leis sklandžiau suplanuoti darbus ir pavadavimą.
3. Pateikite prašymą „Sodrai“. Jei dėl ligos ar kitos priežasties į „Sodrą“ dėl išmokos kreipiatės pirmą kartą gyvenime, jums reikės pateikti bendrąjį Prašymą skirti išmoką (GPS1 forma). Tai vienkartinis veiksmas. Vėlesnių ligos atvejų metu šio prašymo teikti nebereikės, nebent pasikeistų jūsų asmeniniai duomenys (pvz., banko sąskaita). Patogiausia tai padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Prašymą reikėtų pateikti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.
4. Laukite išmokos. Darbdavio mokama ligos pašalpa už pirmas dvi dienas jus pasieks kartu su artimiausiu atlyginimu. „Sodra“ savo dalį perveda per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Dažniausiai tai įvyksta greičiau.

Specialūs atvejai: nuo vaiko slaugos iki ligos atostogų metu

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, todėl svarbu žinoti, kaip nedarbingumo apmokėjimo taisyklės taikomos nestandartiniais atvejais.

Sergančio šeimos nario slauga

Teisę gauti išmoką turite ne tik susirgę patys, bet ir slaugydami sergantį šeimos narį. Taisyklės šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, ką slaugote.

• Vaiko slauga. Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, mokama 85 % kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Ji mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei vaikas serga sunkia liga, išmokos mokėjimo terminas gali būti pratęstas. Taip pat išmoka mokama slaugant stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje esantį vaiką iki 18 metų.
• Kito šeimos nario slauga. Slaugant vyresnį nei 14 metų vaiką ar kitą šeimos narį (sutuoktinį, tėvus), išmoka siekia 62,06 % kompensuojamojo uždarbio ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Liga kasmetinių atostogų metu

Jei susergate per kasmetines atostogas, jos nenueina veltui. Tokiu atveju atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotų atostogų dalis yra perkeliama į kitą laiką. Jūs gaunate ligos išmoką bendra tvarka, o už tas dienas atostoginiai nėra mokami.

Nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga

Jei nedarbingumas yra susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba nustatyta profesinė liga, ligos išmoka yra didesnė. Nuo trečiosios dienos „Sodra“ moka 77,58 % kompensuojamojo uždarbio. Be to, tokiu atveju nereikalaujama būtinojo socialinio draudimo stažo.

Organų ir audinių donorystė

Valstybė skatina kilnius poelgius. Asmenims, kurie tampa organų ar audinių donorais, už visą nedarbingumo laikotarpį, susijusį su donoryste, mokama 100 % jų kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.

Savarankiškai dirbantys asmenys

Vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus ar kitą savarankišką veiklą vykdantys asmenys taip pat gali gauti ligos išmoką. Svarbiausia sąlyga – jie turi būti draudžiami ligos socialiniu draudimu, t. y., mokėti atitinkamas VSD įmokas „Sodrai“. Išmokos dydis ir sąlygos jiems taikomos tokios pačios kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartis, tačiau jie negauna išmokos iš „darbdavio“ už pirmas dvi dienas.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kad nekiltų nesklandumų gaunant ligos išmoką, svarbu išvengti kelių tipiškų klaidų:

• Laiku neinformuojamas darbdavys. Tai gali sukelti problemų organizuojant darbus ir apsunkinti jūsų santykius su vadovybe.
• Pamirštama pateikti prašymą (GPS1) „Sodrai“. Jei tai pirmas kartas, kai kreipiatės išmokos, be šio prašymo „Sodra“ tiesiog nežinos, kur pervesti pinigus.
• Pažeidžiamas gydytojo nustatytas režimas. Nedarbingumo metu reikia laikytis gydytojo nurodymų. Jei „Sodros“ darbuotojai patikrinimo metu nustatys, kad pažeidžiate režimą (pvz., dirbate, keliaujate pramoginiais tikslais, esate ne namuose nurodytu laiku be pateisinamos priežasties), išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
• Nežinomas savo socialinio draudimo stažas. Prieš planuojant, svarbu pasitikrinti, ar turite būtinąjį stažą. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.

Nedarbingumo apmokėjimo sistema yra sukurta tam, kad apsaugotų dirbančiuosius. Žinodami pagrindinius principus, terminus ir savo teises, galėsite ramiai sveikti, nesijaudindami dėl finansinių praradimų. Rūpinkitės savo sveikata, o ištikus ligai – leiskite socialinės apsaugos sistemai pasirūpinti jumis.